Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2587-825/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
1-2587-825/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35155-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2587-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35155-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8.3; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro D. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., būdamas neblaivus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išplūdęs sutuoktinę V. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtą – paimdamas jai už plaukų ir juos tąsydamas, sukėlė jai fizinį skausmą;

be to jis, 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., būdamas neblaivus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išplūdęs dukrą D. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas nemažiau trijų smūgių rankos delnu į veido ir galvos sritį nukentėjusiajai, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendro naudojimo koridoriuje suduodamas nemažiau vieną smūgį dešinės rankos delnu į galvos sritį, nuo ko pastaroji susitrenkė galvą į sieną, šiais savo veiksmais padarydamas nepatikslintos galvos anatominės srities minkštųjų audinių sumušimą, tai yra sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu (33, 36 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 18.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jis su žmona V. ir dukra D. S.. Į namus grįžo neblaivus, todėl tik grįžęs namo pradėjo konfliktuoti su žmona V., jis jai priekaištavo, kodėl jos jį paliko ir dviese išvažiavo į Birštoną. Konflikto metu jis V. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kadangi buvo piktas. Bekonfliktuojant su žmona V. iš kambario išėjo dukra D., kurią taip pat išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai nepatiko, kad jis vėl konfliktuoju su V., todėl ji sudavė jam per veidą. Po to, jis sudavė D. kiek prisiminė vieną kartą į veido sritį, nuo šio smūgio D. su galva atsitrenkė į sieną. Ar dar D. smūgiavo ir kiek kartų smūgiavo į galvos ir veido sritį, jis neprisiminė. Tačiau pripažįsta, kad sužalojimai atsirado dėl jo veiksmų. Viskas vyko labai greitai, o bet kai būna neblaivus, tampa agresyvus. Apklausos metu minėjo, kad V. konflikto metu netampė už plaukų, kadangi to momento neprisiminė, nes į namus grįžo neblaivus. Tačiau jei žmona V. sako, kad taip buvo, tai gali būti, kad taip ir buvo. Prisiminė, kad po to, kai D. atsitrenkė galva į sieną, jis išėjo ir išvažiavo į kaimą. Taip pat žino, kad po visko D. buvo išvežta į ligoninę. Tiek savo žmonos V. tiek dukros D. atsiprašė, jos jam atleido ir jie susitaikė.

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu (18 - 19 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 18.00 val., ji kartu su dukra D. S. grįžo iš Birštono. Apie 19.00 val. nuėjo su dukra pailsėti į D. kambarį ir užsirakino. Apie 19.00 val. po darbo grįžo vyras A. S. ir iš karto pradėjo rėkauti bei mėtyti daiktus nuo stalo. A. ne tik kad mėtė daiktus nuo stalo, bet ir ją vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais reikalavo atidaryti duris ir sakė, jeigu neatidarys, tai jas išlauš. A. buvo agresyvus, iš balso ir elgesio suprato, kad jis neblaivus. Todėl norėdama išvengti kambario durų išlaužimo, ji išėjo iš dukros D. kambario. Paklausus, ko čia trankosi, jis toliau elgėsi agresyviai, ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl ko vyras konfliktavo, nesakė, tačiau ji suprato, kad jis pyksta dėl to, kad jos išvažiuodamos su dukra D. į Birštoną nepalaukė jo ir jį paliko, kadangi, kol buvo Birštone, jis skambinėjo jai ir apie tai kalbėjo. Ramino A., prašė nusiraminti, tačiau jis nenusiramino, ir kažkuriuo momentu užsimojo ranka, ketino jai suduoti, tačiau to nepadarė, kadangi ji atsitraukė nuo jo. Tuo pat metu, kai A. jai ketino suduoti ranka, dukra D. išėjo iš kambario ir pradėjo ją ginti, sakydama tėvui, ką jis kalba ir, kad nustotų. T. A. išvadino ir dukrą visokiais necenzūriniais žodžiais, kurie D. įžeidė, ir ji supykus tėvui sudavė. Pamačiusi, kad dukra D. sudavė A., ji labai išsigando, kad jis ją gali ją žaloti. Taip ir nutiko. A. pirmiausiai ją nusivijo, ji bėgo atbula koridoriumi ir nukito ant lovos. D. nukritus ant lovos, A. ne mažiau du kartus sudavė D., tačiau, kur sudavė pasakyti negali, nes ji stovėjo A. už nugaros. Pamačiusi, kad A. smūgiuoja D., ji jį atitraukė nuo jos. Traukdama A. nuo D., ji paslydo ir nukrito ant kelių, ant grindų. ir nusibrozdino dešinį kelį. Nukritus jai ant kelių ant grindų, A. jai paėmė už plaukų ir stipriai juos patempė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Patempęs jai už plaukų, A. juos paleido ir puolė vėl prie dukros D.. Ji pradėjo rėkti, kad ji bėgtų. Jai pavyko pabėgti iš buto, tačiau toli nenubėgo. D. išbėgus iš namų į bendro naudojimo koridorių, iš paskos nusivijo A.. Ji taip pat paskui A. išėjo į koridorių ir pamatė tik tą momentą, kai D. galva trenkėsi į sieną. Tai pamačiusi iškvietė policiją ir A. pabėgo. Po to, D. išvežė greitoji, nes ji jautėsi blogai. D. sakė, kad tėvas trenkė jai į galvą ir nuo to smūgio ji su galva trenkėsi į sieną. Dėl šio įvykio jai nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu (22, 24 - 26 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., ji su mama V. S. grįžo iš Birštono ir nuėjo pas ją į kambarį pailsėti. Savo kambario duris užsirakino, kadangi tiek mama, tiek ji bijojo, kad tėvas A. S. grįš į namus girtas ir pradės kelti triukšmą. Apie 19.00 val. išgirdo su mama, kad į namus grįžo tėvas A.. Jis tik grįžęs į namus kėlė triukšmą, tiek mamą, tiek ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių minėti nenori. Taip pat sakė, kad jeigu neįleisim jo į kambarį, jis išlauš jos kambario duris ir vis tiek pateks. Tada mama V. atrakino kambario duris ir iš jo išėjo, o ji liko. Mamai išėjus tėvas nenustojo ir toliau vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad mama pas kitus buvo. Ji suprato, kad jis piktas buvo dėl to, kad jos abi su mama buvo išvažiavę į Birštoną ir kad jį paliko 2 dienom namuose. Kadangi tėvas nenusiramino, ji išėjo taip pat iš kambario. Jai tik išėjus iš kambario, pamatė, kad tėvas dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą mamai į galvos sritį. Pamačiusi, kad tėvas sudavė mamai, ji stojo ginti mamos, todėl ir pati užsimojo suduoti tėvui, tačiau nepataikė. Todėl jis dar labiau supyko, kad kelia ranką prieš jį ir jai nemažiau tris kartus rankos delnu sudavė į veido ir galvos sritį. Po tėvo suduotų smūgių, ji užkliuvo už lovos ir nukrito ant lovos, ant nugaros. Jai nukritus ant lovos tėvas vėl bandė suduoti, tačiau nesudavė, kadangi ji gynėsi rankomis ir dar jį nuo jos traukė mama. Mamai šiek tiek pavyko tėvą atitraukti nuo jos ir tada tėvas puolė vėl mamą, tačiau mama bėgo nuo jo link koridoriaus. Kėlėsi ir ji nuo lovos ir bėgo link koridoriaus bendrojo naudojimo. Matė, kad mama ant žemės nukritusi, tačiau negali pasakyti, ar ji pati nukrito, ar ją tėvas pastūmė. Kai ji buvo nukritusi tėvas, jai buvo paėmęs už plaukų ir kelis kartus ją patampė stipriai už plaukų, kiek tai kartų buvo pasakyti negalėjo, tačiau tikrai ne vieną kartą. Po to, dar rado išrautų kuokštelį mamos plaukų, kai po to tvarkėsi. Patampęs tėvas mamą už plaukų, išbėgo paskui ją į bendrojo naudojimo koridorių. Pabėgti nepavyko, nes ji atsirėmė į sieną, o tėvas atsistojo priešais ją ir nemažiau vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į galvos sritį. Nuo šio smūgio ji atsitrenkė su galva į sieną, tačiau su kuria tiksliai vieta, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė. Po šio atsitrenkimo su galva į sieną, tėvas dar pabuvo, tačiau daugiau nieko nedarė ir po to pabėgo. Po to, kai su galva trenkėsi į sieną, jai labai skaudėjo galvą ir sukosi galva ir šiaip buvo silpna. Todėl iškvietė ir GMP ir policiją. Tėvas A. S. po kurio laiko atsiprašė jos ir mamos V.. Ji jam atleido, tačiau nežino ar tai nepasikartos, kadangi kai tik išgeria, tai pradeda konfliktuoti su mama. Tėvas sakė, kad neprisimena ką padarė, kadangi buvo girtas, tačiau mano, kad pripažino, nes ir atsiprašė. Ji su tėvu susitaikė, mama taip pat susitaikė su tėvu A..

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu (28 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. vasaros metu, tiksliai datos neprisiminė, vakare, tikslaus laiko taip pat neprisiminė pas ją atėjo jos draugės D. S. mama V. S. ir jos paprašė iškviesti policiją, kadangi namuose jos sutuoktinis A. S. muša tiek ją tiek D.. V. pati policijos išsikviesti negalėjo, kadangi su savimi neturėjo telefono. Surinko iš savo telefono numerio – 860714806 112 ir pranešė policijai. Paskambinus 112 ir pranešusi apie įvyki, ji išėjo į bendro naudojimo koridorių ir pamatė, kaip D. tėvas A. užsimojo rankos kumščiu ir sudavė D. į kairę veido, ar tai galvos sritį. Nuo šio smūgio D. su dešine galvos puse trenkėsi į sieną. Smūgis gal nebuvo labai stiprus, tačiau atsitrenkimas buvo stipresnis į sieną. D. tėvas sudavęs D. nuo jos nuėjo, o kai išgirdo kad iškvietė policiją visiškai išėjo iš namų. Po to, ji D. iškvietė GMP, kadangi jai skaudėjo galvą ir buvo iškilęs guzas. Iškvietus GMP, jos sulaukė, D. išvežė, mama V. išvažiavo kartu, o ji liko namuose.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Specialisto išvada Nr. G2446/15 (02) (11 b. l.) nustatyta, kad D. S. konstatuota nepatikslintos galvos anatominės srities minkštųjų audinių sumušimas. Toks sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., būdamas neblaivus namuose, adresu Jonavos g. 178 - 216, Kaune, išplūdęs sutuoktinę V. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtą – paimdamas jai už plaukų ir juos tąsydamas, sukėlė jai fizinį skausmą;

be to jis, 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., būdamas neblaivus namuose, adresu Jonavos g. 178 - 216, Kaune, išplūdęs dukrą D. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas nemažiau trijų smūgių rankos delnu į veido ir galvos sritį nukentėjusiajai, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendro naudojimo koridoriuje suduodamas nemažiau vieną smūgį dešinės rankos delnu į galvos sritį, nuo ko pastaroji susitrenkė galvą į sieną, šiais savo veiksmais padarydamas nepatikslintos galvos anatominės srities minkštųjų audinių sumušimą, tai yra sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu (63 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

A. S. nebaustas administracine tvarka (45 b. l.). R. D. viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (50 - 55 b. l.); į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (48, 49 b. l.).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. S. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. D. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (38, 39 b. l.), įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (V. S. atžvilgiu) ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (D. S. atžvilgiu) ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. d. paskirtas bausmes sudėti ir paskirti 18 mėnesių, t. y. 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę..

Paskirti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis