Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Dėl ginčo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo

NUTARTIS

2006 m. vasario 10 d.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos A.B. skundą atsakovui Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad iš administracinės bylos Nr. I2K-354/2001 medžiagos matyti, jog 2001 m. sausio 17 d. pareiškėja A.B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kauno miesto VPK Savivaldybės policijos komisarą R.Siderą pateikti turimą informaciją apie ją, pranešti apie priimtą procesinį sprendimą ir priteisti iš Kauno miesto VPK jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą, 2001 m. kovo 8 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti neturėdamas trūkstamų dokumentų iš kurių matytųsi, kokie konkrečiai prašymai buvo formuluojami atsakovui (ar tiesiogiai susiję su bylos tyrimu, ar bendro pobūdžio piliečio kreipimasis į atsakovą, kaip administravimo subjektą) ir kokiu pagrindu bei motyvais rėmėsi atsakovas, atsisakydamas pateikti pareiškėjos prašomą dokumentą. Nutaręs, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs visų svarbių skundo teismingumui aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė iš naujo spręsti apygardos administraciniam teismui. 2001 m. birželio 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjos skundas buvo priimtas, tačiau 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Ši nutartis įsiteisėjusi. 2001 m. rugsėjo 7 d. nutarties pagrindu A.B. padavė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, tačiau 2005 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos nutartimi jos skundas vėl grąžintas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Ieškovė reikalauja turtinės ir neturtinės žalos, kuri jai atsirado dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, nustatytų įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-280/2000 (b.l. 4), atlyginimo. Minėtu sprendimu pripažintas neteisėtu Kauno miesto VPK Savivaldybės policijos Žaliakalnio nuovados komisaro inspektoriaus K. Belecko 1998-08-10 atsisakymas išduoti ieškovei pil. O.P. pareiškimo nuorašą.

Ieškovės skundžiamo atsakovo atsisakymo tenkinti jos prašymą metu galiojusios Policijos įstatymo redakcijos 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas, o šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta policijos pareiga, gavus piliečio pareiškimą, pateikti savo informacinėse sistemose turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį pilietį. Šiuo metu galiojančio Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad policijos pareigūnas turi viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Minėtos normos įtvirtina policijos pareigūnų, kaip administravimo subjektų, statusą.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti žala, kuri, ieškovės teigimu, jai padaryta atsakovo pareigūno veiksmais, atsisakius pateikti informaciją susijusią su jos asmeniu, pagal ieškinio turinį bei esmę, yra kildinama būtent iš atsakovo – kaip viešojo administravimo subjekto veiklos viešojo administravimo srityje, bet ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno veiksmų. Tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.271 straipsnyje (1964 m. CK 485 straipsnyje) įtvirtintos teisės normos. Tokiu būdu, darytina išvada, jog aptariamoji byla patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų kategoriją, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, priskirtini nagrinėti administraciniams teismams.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Grąžinti A.B. skundą atsakovui Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.