- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- AS-786-556/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01881-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Tauragės AVPK
- Advokatai
- Vilmantas Ančiukaitis, Vilmantas Ančiukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo ir išvados panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų T. S. ir A. Š. veiksmų“; 2) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; 4) įpareigoti atsakovą A. Š. sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas ir atleistas iš pareigų, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotus delspinigius.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis skundo padavimo tvarkos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas Vilmantas Ančiukaitis, veikiantis pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. atstovavimo sutartį. Kartu su A. Š. skundu teismui buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 16 d. atstovavimo sutartis, kuria pareiškėjas advokatui pavedė atstovauti jo interesus valstybinėse ir savivaldos institucijose, įmonėse ir organizacijose, valstybiniuose registruose, antstolių ir notarų biuruose, su bankroto administratoriais ir santykiuose su kitais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, 47 straipsnio 4 ir 6 dalių bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir 49 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš kartu su skundu pateiktos 2021 m. rugsėjo 16 d. atstovavimo sutarties turinio (2 p.) buvo nustatyta, jog atstovavimo sutarties dalyku nėra kliento atstovavimas teisme, kadangi nurodoma bendra nuostata atstovaujant valstybės ir savivaldybės institucijose, tačiau tai neapima atstovavimo teismuose, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir advokato Vilmanto Ančiukaičio buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis dėl atstovavimo administracinėse bylose Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalies prasme.
Teismas pabrėžė, kad jam buvo pateiktas ne atstovavimo sutarties išrašas, o visos apimties sutartis, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matosi, jog skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti ar jis neturi įgalinimų atstovauti asmenį teisme, skundą turėtų būti atsisakoma priimti.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad kartu su skundu teikiama atstovavimo sutartimi dėl nurodytų argumentų nėra patvirtinami atstovo įgalinimai atstovauti A. Š. teismų procesuose, šiuo atveju administraciniame teisme, teismas konstatavo, kad skundą pareiškėjo vardu padavė asmuo, neturintis įgalinimų vesti bylą administraciniame teisme, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. Š. skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir jo skundą priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo nuomone, prie skundo pridėta atstovavimo sutartis yra tinkama, kad advokatas Vilmantas Ančiukaitis jį galėtų atstovauti šioje byloje, kadangi teismas yra valstybės institucija. A. Š. pažymi, kad tai 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pripažinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pažymėdamas, jog: „Konstitucijoje yra expressis verbis įvardytos įvairios valstybės institucijos: Seimas; Respublikos Prezidentas; Vyriausybė; Konstitucinis Teismas; Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai; Seimo kontrolieriai; Valstybės kontrolė; Lietuvos bankas; Valstybės gynimo taryba; kariuomenės vadas; Generalinė prokuratūra; Vyriausioji rinkimų komisija“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra vartojama sąvoka „valstybės (valstybinės) institucijos“ (Konstitucijos 8 str., 29 str. 1 d., 61 str. 1 d., 67 str. 5 p., 104 str. 1 d.). Konstitucijoje taip pat yra įvardytos „kontrolės institucijos“ (Konstitucijos 73 str. 3 d.), „speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija“, patarianti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų (Konstitucijos 112 str. 5 d.), „valstybinės valdžios ir valdymo institucijos“ (Konstitucijos 114 str. 1 d.), „savivaldos institucijos“ (Konstitucijos 119 str. 3 d.). A. Š. teigia, kad Konstitucijoje „institucijos“ sąvoka turi ir platesnę reikšmę – ja įvardijamos ir nevalstybinės institucijos, kurioms Konstitucijoje yra nustatyti tam tikri draudimai, analogiški tiems, kurie yra expressis verbis (tiesiogiai) nustatyti valstybei ir / arba jos institucijoms (Konstitucijos 44 str. 2 d., 89 str. 4 d.).
Pareiškėjas pažymi, kad sistemiškai aiškinant minėtas Konstitucijos formuluotes, matyti, jog „valstybės (valstybinės) institucijos“ sąvoka yra bendrinė, ji apima įvairias valstybės institucijas, per kurias valstybė vykdo savo funkcijas; Konstitucijos 29 straipsnyje yra nurodyta, jog „teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. A. Š. teigia, kad yra akivaizdu, jog Konstitucinis Teismas pripažįsta Lietuvos teismus, kaip ir kitas institucijas, per kurias valstybė įgyvendina savo valdžią, valstybės institucijomis.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jis su advokatu Vilmantu Ančiukaičiu 2021 m. rugsėjo 16 d. sudarė teisnių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje advokatui pavedė jį atstovauti administracinėje byloje dėl atleidimo iš tarnybos Lietuvos policijoje. Pažymi, kad A. Š. valia yra ta, jog advokatas Vilmantas Ančiukaitis parengtų skundą teismui (tą jis ir padarė) bei jį atstovautų šioje administracinėje byloje, kaip nurodyta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartyse.
Pareiškėjas manė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pats panaikins skundžiamą nutartį ir taip A. Š. neužkirs kelio apginti savo teises bei įrodyti jo atleidimo iš tarnybos Lietuvos policijoje neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Akcentuotina, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 4 d. 1 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 6 dalį, advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).
Nustatyta, kad pareiškėjo A. Š. vardu pateiktą skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas Vilmantas Ančiukaitis. Iš prie kartu su skundu pateiktos 2021 m. rugsėjo 16 d. atstovavimo sutarties matyti, kad ja pareiškėjas advokatui pavedė jį atstovauti Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldos institucijose, įmonėse ir organizacijose, valstybiniuose registruose, antstolių ir notarų biuruose, su bankroto administratoriais ir santykiuose su kitais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Minėtoje atstovavimo sutartyje nėra nurodyta, kad advokatui buvo pavesta atstovauti pareiškėją administraciniuose teismuose ir jo vardu teikti skundą teismui, o atstovavimo sutarties turinys įgaliojimo advokatui atstovauti A. Š. administraciniuose teismuose neapima; nors teismai ir yra valstybės institucijos, tačiau siekdamas, kad jį teismuose atstovautų advokatas, asmuo privalo tai tiksliai nurodyti. Atsižvelgus į tai, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys advokatui suteiktus įgaliojimus pareiškėjo vardu paduoti skundą teismui, turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir A. Š. pasiūlyti pateikti dokumentus, patvirtinančius skundą teismui jo vardu padavusiam advokatui suteiktus įgaliojimus, arba skundą teismui paduoti pačiam. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje A. Š., siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, kuris vėlesniu atveju apimtų ir klausimą dėl praleisto termino skundui dėl ginčijamų aktų panaikinimo paduoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susipažinęs su teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, pareiškėjas per atstovą teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1 punkte yra nurodyta, jog advokatui pavedama atstovauti A. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinės teisenos byloje dėl jo atleidimo iš tarnybos Lietuvos policijoje, ir prašė šią sutartį bei jo skundą priimti. Pateiktos 2021 m. rugsėjo 16 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad advokatas turėjo teisę pateikti teismui skundą pareiškėjo vardu, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog skundo pateikimo teismui metu advokatas Vilmantas Ančiukaitis turėjo įgaliojimus veikti A. Š. vardu, tačiau nei susipažinęs su pateikta 2021 m. rugsėjo 16 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nei gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, teismas 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kaip nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepasinaikino, nors tokią galimybę turėjo, ir nepagrįstai teigė, kad atsižvelgus į tai, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta jau išsprendus skundo priėmimo klausimą, tai negali daryti įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo A. Š. skundą atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
Nutartis neskundžiama.