Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo M. T. personalinės įmonės atstovei adv. R. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant Litgrid AB atstovei adv. Nijolei Vaičiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. personalinės įmonės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčijamu administraciniu aktu buvo nustatytas žemės servitutas pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui (bl. 14-15). Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintu 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiuoju planu (toliau – Specialus planas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2.4. punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 1.81. ir 9.1. punktais, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 VI skyriumi, AB “Litgrid“ 2011-04-04 prašymu.

Pareiškėjas, ginčydamas administracinį aktą, iš esmės nesutinka, kad jo teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu būtų nepagrįstai ribojama žemės servitutu (bl. 19), todėl ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-09 įsakymo Nr. 4VĮ –(14.4.2.)-206 Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone, teisėtumo ir pagrįstumo.

Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau –Taisyklės). Galimybė nustatyti servitutus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu privatiems žemės sklypams numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Ginčo atveju aktualus Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Taisyklių 2.4. punkte, kuriame numatyta, jog žemės servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Ginčo atveju žemės servituto nustatymą administraciniu aktu nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialusis planas (toliau – Specialus planas). Būtent, ginčo žemės servitutas buvo suformuotas Specialiajame plane (projekte), kuriame buvo pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta bei šios elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Specialiajame plane buvo numatyta, kad planuojamos 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas kitų asmenų žemėje galimas tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (bl.114-119).

Skundžiamas įsakymas buvo priimtas, būtent, vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose atlyginimo ar naudojimosi pareiškėjo žeme sklypu būdus ir pagrindus, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, jog turėjo būti sudarytas užstatymo teisės sandoris pagal CK 4.160 straipsnį, arba žemė paimta visuomenės reikmėms. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalimi, nustačius, kad žemės servitutas naujiems perdavimo ar skirstomiesiems tinklams tiesti ar kitiems elektros įrenginiams įrengti iš esmės apribojamas naudojimasis žemės sklypu ir šį apribojimą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaryta komisija, perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius žemės sklypo reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka išpirkti tokį žemės sklypą kartu su jame esančiu nekilnojamuoju turtu. Tačiau tokio apribojimo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaryta komisija nepatvirtino, nors pareiškėjas to siekė (bl. 109-110, 123-128) ir dėl šios aplinkybės jokio ginčo nėra. Be to, kaip jau buvo minėta, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti žemės servitutų nustatymo pagrindai, jog centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požemines ir antžemines komunikacijų) įrenginių tiesimui nustatomi žemės servitutai. Elektros perdavimo oro linija yra inžinieriniai tinklai su jų įrenginiais ir atskiros elektros perdavimo oro linijos dalys, šiuo atveju, pareiškėjo nurodyta atrama, negali būti laikoma atskiru statiniu Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme (Statybos įstatymo 2 str. 10 d., Aplinkos ministro įsakymu 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6. p.). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimui, t.y. inžinieriniam statiniui, turėjo būti nustatytas statinio, o ne žemės servitutas administraciniu aktu.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Tokiu būdu, servitutu gali būti apribota (suvaržyta) nuosavybės teisė ir tai buvo padaryta pagal patvirtintą Specialųjį planą. Pareiškėjas neginčijo galiojančio Specialaus plano sprendinių teisėtumo. Specialus planas yra galiojantys ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjui.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto nustatymo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos praneša prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusiam asmeniui apie servituto nustatymo tikslingumą. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 14 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, nurodytas šių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, taip pat pagal šį teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo planas rengiami prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusio asmens lėšomis. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.

Bylos duomenys patvirtino, kad viešpataujančio daikto 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos respublikos siena“ savininkas – AB „Litgrid“ pateikė 2011-04-18 prašymą Nr. SD-1390 dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą iki teritorijų planavimo dokumento – Specialaus plano patvirtinimo (b.l. 49-50). Atsakovas, išnagrinėjęs AB „Litgrid“ 2011-04-18 prašymą dėl servituto tikslingumo, 2011-04-27 raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-2180 patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu (b.l. 51). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės servituto nustatymui nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko - AB „Litgrid“ valia dėl servituto reikalingumo.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad žemės sklypo planas, kuris yra skundžiamo įsakymo dalis, turėjo būti suderintas su tarnaujančio daikto savininku. Teisės aktuose, kurie reglamentuoja ginčo santykius, Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse, nėra numatyta, kad žemės sklypo planas, kuriame nustatomas servitutas, būtų suderintas su žemės sklypo savininku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. 492-367/2012 pažymėjo, jog administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuos ir pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Pažymėtina, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kuriame nustatytas žemės servitutas, yra miško ūkio paskirties, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, tačiau žemės sklypo planas parengtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, galima nustatyti sklypo ribas (bl.16), todėl neabejotina, koks yra servituto poreikiui reikalingas žemės sklypo dalies plotas. Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys servitutų nustatymo tvarką, nenumato prievolės prieš nustatant servitutą, atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, ginčijamas įsakymas nepakeitė pareiškėjo žemės sklypo žemės ūkio paskirties ir neatėmė galimybė naudotis žemės sklypu pagal miško ūkio paskirtį (bl. 117), nes absoliutūs apribojimai numatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 VI skirsnyje. Taigi, galimybė naudotis žemės sklypu faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos. Į bylą pateikti preliminarūs techninio projekto sprendiniai rodo, kad ginčo sklype atramų išdėstymas nenumatytas (bl. 103-104). Pareiškėjo kaip žemės savininkės teisių suvaržymas žemės servitutu kompensuojamas vienkartine kompensacija, nurodyta skundžiamo įsakymo 1.1.3. punkte, kurios dydžio nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas neginčijo bei teismas nenustatė kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisėtumo pagrindų (bl. 146).

Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų ir duomenų teigti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių reikalavimus. Skundžiamame atsakovo įsakyme nurodytas konkretus faktinis ir teisinis servituto nustatymo pagrindas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto įstatymo viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ginčo atveju atsakovas nepažeidė. Atsakovas, nustatydamas žemės servitutą pareiškėjos žemės sklype, veikė pirmiau nurodytų teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir nustatytos kompetencijos neviršijo.

Dėl visumos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta jokių pagrindų naikinti skundžiamą įsakymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.