Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181¹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181¹ straipsnį dėl to, kad ji būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) direktore, nevykdo globėjo (rūpintojo) pareigų, kadangi globotinės nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, nuolat bėga iš globos namų, daro teisėtvarkos pažeidimus ir nusikaltimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. apklausiama teisme paaiškino, kad mergaitės bėga ne dėl to, kad joms blogai, o dėl to, kad būtų smagiau. Pagrindinės mergaitės buvo J. S. ir J. K. J. S. jau yra suėję 18 metų ir ji savarankiško gyvenimo namuose nebegyvena. Vaikus darbuotojai gali nebent užrakinti. Vieną kartą vaikas vos neiššoko iš penkto aukšto, tuomet ji kreipėsi į Vaikų teises, kad merginos būtų pasikviestos pokalbiui. Ir Vaikų teisių atstovai buvo atvykę į savarankiško gyvenimo namus, bet tai vienkartinis dalykas. J. K. įsivaizduoja, kad savarankiško gyvenimo namai yra viešbutis, atsikelia ir išeina pas savo motiną ir močiutę, su šia mergaite buvo ne kartą kalbėta, tačiau tai nepadeda. Savarankiško gyvenimo namuose vyksta prevencinė veikla, darbuotojai su vaikais kalbasi. Ji buvo parašiusi pareiškimą policijai dėl J. K. motinos ir močiutės, kad šios neslėptų J. K. Dažniausiai pas juos pakliūna vaikai, neturintys tinkamų sąlygų gyventi, mergaitės ateina ne savo noru, o teismo sprendimu. Penktasis policijos komisariatas ant savarankiško gyvenimo namų administracijos pykta, kadangi jei vaikai iki 24 val. negrįžta namo, ieškomi tiek jie, tiek tėvai, apie tai pranešama policijai. J. K. mama priklausoma nuo narkotikų, močiutė – nuo alkoholio, policija nepadeda. Mergaitės turi laisvalaikį. Savarankiško gyvenimo namuose yra nustatytas režimas: mergaitės atsikelia, tvarkosi namus, vyksta užsiėmimai, paskui yra laisvas laikas, nes tai yra savarankiško gyvenimo namai. Yra merginos, kurios niekur neeina, tačiau yra ir išeinančių. Merginos turi grįžti iki 21 val. Jei iki nurodyto laiko jos negrįžta, darbuotojos pradeda jų ieškoti, jeigu jos nerandamos – apie 24 val. apie tai pranešama policijai. Kai J. S. gyveno savarankiško gyvenimo namuose, ji vienu metu nuomojosi būstą, policija žinojo adresą, bet ten nevažiavo, o darbuotojams ten eiti baisu, kadangi ten buvo prekiaujama narkotikais. Kiekvienas merginų negrįžimas buvo fiksuotas policijoje. Policija į savarankiško gyvenimo namus neateina net pasikalbėti. Kiekvieną pirmadienį rengiamas bendruomenės susirinkimas, yra organizuojami ir individualūs susirinkimai. Savarankiško gyvenimo namuose gyvenantys vaikai yra labai sudėtingi, turintys priklausomybių, elgesio ir emocijų sutrikimų. Dėl J. S. buvo kreiptasi į Naująją Vilnių, tačiau po 10 dienų ją iš ten išleido. Su J. S. ir J. K. vyko ir vyksta pokalbiai, apie tai yra pažymima vaiko individualiame pagalbos plane. Taip pat vyksta grupiniai užsiėmimai, konsultacijos.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ straipsnis numato administracinę atsakomybę už vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „globėjo (rūpintojo) pareiga” turinį, kadangi su globėjo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu siejama administracinė atsakomybė. Globėjo pareigų, patenkančių į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.271 straipsnyje, apibrėžiančiame vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų turinį, nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181¹ straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas globėjų veikoje galimas tik tada, kai globėjai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje. Atitinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas ar įtakos vaikui nedarymas, jo neauklėjimas yra priešingas ne vien visuomenės, bet ir paties vaiko interesams, pažeidžia jo teisę į dorovinį vystymąsi, o globėjo neveikimas arba nepakankamas veikimas auklėjant vaiką vertintini kaip globėjo pareigų nevykdymas vaiko interesais. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2016 m. kovo 8 d. Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės A. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 3 globotinės yra įrašytos į Vilniaus miesto 5 PK policiją dominančių vaikų apskaitą, su nepilnametėmis vykdomas prevencinis darbas, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių rašomi prašymai dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių. Globotinės nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, nuolat bėga iš globos namų (per savaitę yra registruojami vidutiniškai 6 pranešimai), vien nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 7 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruota 50 pranešimų dėl auklėtinių pažeidimų. Globos namų administracija, kai auklėtinės bėga iš globos namų, pati jų neieško, o apsiriboja pranešimais policijai, taip pat neužtikrina globotinių saugumo (auklėtinės vagia iš parduotuvių, vartoja narkotines medžiagas, alkoholinius gėrimus, rūko), pačiuose globos namuose neaiškiomis aplinkybėmis dingsta daiktai (b. l. 33). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės A. J. 2016 m. kovo 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2016 m. vasario 25 d., apie 21.27 val. komisariate užregistruota BPC įvykio ataskaita, kad iš (duomenys neskelbtini) išėjo globotinė J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pasiėmė tarnybinį biuro telefoną ir galimai su savimi turėjo narkotinių medžiagų. Be to, 2016 m. vasario 26 d., apie 0.43 val. užregistruotas pranešimas, kad globos namų soc. darbuotoja I. R. 2016 m. vasario 25 d., apie 21.00 val. užuodė žolės kvapą ir norėjo patikrinti J. S. rankinę, bet ji pabėgo, palikusi savo telefoną. Po kelių minučių J. grįžo apsirengti, norėjo susigrąžinti telefoną, tačiau soc. darbuotoja jo neatidavė, tada J. S. pagriebė biuro telefoną ir išėjo iš namų (b. l. 19). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pateiktų duomenų matyti, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 7 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruoti 128 pranešimai dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) auklėtinių pažeidimų. Iš jų 119 pranešimų dėl asmens paieškos, 4 pranešimai dėl vagysčių globos namuose, 3 pranešimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo (turėjimo), 1 pranešimas dėl globos namuose girtos auklėtinės ir 1 pranešimas dėl tabako gaminių vartojimo globos namuose (b. l. 77). Taigi visi šie duomenys patvirtina, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) auklėtinės iš tiesų nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles bei daro kitus teisės pažeidimus, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl L. J. atsakomybės pagal ATPK 181¹ straipsnį, nepakanka nustatyti tik faktą, kad auklėtinės atliko priešingus vidaus tvarkai ar teisei veiksmus (kas šiuo atveju neginčijamai nustatyta), taip pat būtina konstatuoti, kad priešingi vidaus tvarkai ar teisei veiksmai atlikti globėjui (rūpintojui) nevykdant konkrečios pareigos arba ją vykdant priešingai vaiko interesams. Nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181¹ straipsnį, svarbu nustatyti, ar globėjai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų.

Apklausiama teisme administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. paaiškino, jog ji imasi priemonių tam, kad užkirstų kelią netinkamam globotinių elgesiui: su merginomis yra nuolat kalbamasi, vykdoma prevencinė veikla, kiekvieną pirmadienį rengiami bendruomenės susirinkimai, taip pat rengiami individualūs susirinkimai, buvo kreiptasi į vaikų teisių skyriaus specialistus, tais atvejais, kai merginos nustatytu laiku negrįžta namo, skambinama jų tėvams, pranešama policijai. L. J. pažymėjo, jog savarankiško gyvenimo namuose gyvenantys vaikai yra labai sudėtingi, turintys priklausomybių, elgesio ir emocijų sutrikimų, iš savarankiško gyvenimo namų bėga tam, kad būtų linksmiau. Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. J. teigimu, globotines darbuotojai gali užrakinti, tačiau buvo atvejis, kai po to viena globotinė vos neiššoko pro penkto aukšto langą. Savo rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 2). Teismo posėdžio metu L. J. pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti, jog dėl netinkamo globotinių J. S., J. K., E. J., S. K. elgesio ji raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, informuodama apie susidariusią situaciją ir siūlydama ieškoti problemos sprendimo būdų, prašydama bendradarbiauti (b. l. 78, 79-81, 84, 87), taip pat ji kreipėsi į policijos įstaigas, pranešdama apie piktybinį globotinės močiutės elgesį, kenkiantį globotinei (b. l. 82), teikė prašymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl pavojingų auklėtinių perkėlimo į kitus globos namus, siekdama užtikrinti kitų globotinių saugumą (b. l. 85). Be to, teismo posėdžio metu L. J. pateikė teismui protokolus, kuriuose fiksuojami su globotiniais atlikti veiksmai (pokalbiai, konsultacijos, apklausos, vizitai į mokyklas ir pan.), jų padaryti pažeidimai bei priemonės, kurių nutarta imtis. Iš šių protokolų matyti, jog su globotiniais buvo nuolat vedami pokalbiai, buvo kalbama su klasės auklėtojais, rengiami susitikimai probacijoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, taip pat kalbama su probacijos pareigūnais telefonu, savarankiško gyvenimo namuose lankydavosi policijos pareigūnai ir pan., kiekvienas pažeidimas buvo fiksuojamas žurnale, negrįžus į namus buvo skiriamas namų areštas (b. l. 90-138). Teismo vertinimu, L. J., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) direktore, pagal savo kompetenciją ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad jos globojami vaikai nedarytų teisės pažeidimų.

Teismo nuomone, byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad L. J. nevykdo pareigų užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje, todėl teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų, jog L. J. nevykdo globėjos pareigų, neprižiūri ir nesirūpina savo globotiniais. Priešingai, pirmiau aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad pastangos auklėti vaikus, rūpintis jų saugumu, sveikata, mokymusi, buvo dedamos, nors ir ne visada sėkmingai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tiek VšĮ (duomenys neskelbtini), tiek policija kaip valstybinė institucija turi siekti bendradarbiavimo sprendžiant probleminių vaikų auklėjimo, priežiūros ir socializacijos klausimus, o ne siekti bet kokia kaina patraukti globos namų administraciją administracinėn atsakomybėn už jų globotinių veikas, kurių prevencija ir užkardymas yra ir policijos uždavinys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 181¹ straipsnį L. J. nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 30 straipsniais, 181¹ straipsniu, 224, 250 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181¹ straipsnį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.