Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2664-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-07
Bylos Nr.
1-2664-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14378-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
V. A., N. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2664-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14378-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, darbo biržoje registruotas, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

N. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, darbo biržoje registruotas, administracine tvarka baustas, teistas:

2007 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2008 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2009 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 MGL (780 Lt (226,08 EUR)) bauda;

2011 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 parų arešto bausmė;

2014 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 4 MGL (520 Lt (150,72 EUR)) bauda;

2016 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta 14 parų arešto bausmė;

2019 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 parų arešto bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. ir N. R. 2019 m. balandžio 9 d., apie 1 val., išėję iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), būdami neblaivūs (V. A. nustatytas 1.96 promilės, N. R. - 2,61 promilės neblaivumas) gatvėje, veikdami bendrai, asmeninio konflikto metu sumušė A. C., išėjusį iš tos pačios kavinės, pastarajam suduodami ne mažiau devynių smūgių, o būtent: V. A. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant asfalto ir bandė atsikelti, tada V. A. sudavė smūgį koja nukentėjusiajam į galvos sritį, po to V. A. kartu su N. R. kojomis nukentėjusiajam spyrė į nugarą, o nukentėjusiajam vėl parkritus ant grindinio, kaltinamieji jį spardė į įvairias kūno vietas, suduodami pastarajam nemažiau penkių smūgių, iš jų keturis (vieną į galvą) sudavė N. R., o vieną smūgį į kaklą – V. A., po to abu pasišalino iš įvykio vietos, nukentėjusįjį palikdami gulėti ant kelio važiuojamosios dalies, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų V. A. ir N. R. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. balandžio 8 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena, susitiko su draugu N. R.. Jie nuėjo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), šalia lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“. Būdami ten išgėrė daug alkoholio. Kažkuriuo metu nuėjo į šalia esančius lošimo namus, po to vėl grįžo į kavinę. Vakare, jiems būnant kavinėje, į ją užėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. N. R. minėto asmens iš vis nepažinojo. Prie jų staliuko buvo ir daugiau nepažįstamų žmonių. Iš pradžių viskas buvo gerai, jie sėdėjo, gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl alaus. Tada galimai jis, N. R. ir nukentėjusysis išėjo į lauką. Kuris pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, pasakyti negali, nes neprisimena. Viskas įvyko labai greitai. Jie susimušė tarpusavyje. Nurodyti, kiek ir kokių smūgių sudavė, tiksliai negali, nes neprisimena dėl girtumo. Pasibaigus muštynėms, jis su N. R. nuėjo toliau gerti į lošimo namus, o kur dingo nukentėjusysis, nepamena. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Muštynės kilo dėl žodinio konflikto. Savo poelgį vertina labai blogai, mano, kad taip atsitiko todėl, kad buvo išgėręs. Tyrimo metu jam buvo parodytas minėto įvykio vaizdo įrašas, kuriame gerai matosi jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Jis sutiko su jam pareikštu įtarimu. A. C. žalą atlygino (b. l. 58-59,63-64, 67-68).

Kaltinamasis N. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m,. balandžio 8 d., dienos metu (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nurodyti negali, susitiko su draugu V. A.. Nuėjo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), šalia lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ ir išgėrė daug alkoholio. Buvo išėję į šalia esančius lošimo namus, tačiau vėl sugrįžo į kavinę. Vakare kavinėje, į ją užėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio nei vardo ne pavardės nežino. Prie jų staliuko buvo daugiau žmonių. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau tarp nukentėjusiojo, jo bei V. A. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jie susibarė, neprisimena. Po žodinio konflikto jie visi išėjo į lauką. Ar lauke dar kažkas buvo, nurodyti negali, nes neprisimena. Būdami lauke, jie dar labiau susipyko. Kas pirmas ir kur sudavė smūgį nukentėjusiajam, pasakyti negali, nes neprisimena – buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po įvykusių muštynių, jis su draugu sugrįžo į lošimo namus, ten toliau vartoti alkoholį, o kur dingo nukentėjusysis, nepamena. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Muštynės kilo dėl žodinio konflikto. Tyrimo metu jam buvo parodytas minėto įvykio vaizdo įrašas, kuriame gerai matosi jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Jis sutiko su jam pareikštu įtarimu. Savo poelgį vertina labai blogai, mano, kad taip atsitiko todėl, kad buvo išgėręs. Žalą nukentėjusiajam atlygino (b. l. 99-101, 105-106, 109-110).

Nukentėjusysis A. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 1 val., jis turėjo susitikti su pažįstamu dėl darbo. Pažįstamas jam paaiškino, kad kaip tik tokiu metu žada būti (duomenys neskelbtini), todėl jis nutarė nueiti į (duomenys neskelbtini), esančią kavinę prie lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“, kur ketino išgerti alaus bei lauke laukti pažįstamo. Tą vakarą, užėjęs į kavinę, prie pirmo staliuko pamatė iš matymo pažįstamus romų tautybės vaikinus. Pastarųjų vardų nežinojo. Vienas iš vaikinų buvo apkūnus, kitas liesesnis. Minėtus vaikinus pažįsta, nes kažkada būdami vaikais jie gyveno šalia jo namo, be to, juos dažnai mato (duomenys neskelbtini). Užsakęs alaus, atsisėdo prie kito staliuko. Vienas iš nurodytų vaikinų – lieknesnio kūno sudėjimo, jį užkabino, apkaltino jį pastarojo tėvo sumušimu. Jis minėtam vaikinui paaiškino, kad pastarojo tėvo nemušė bei nurodė, kad nesupranta, apie ką jis kalba. Kadangi minėti vaikinai buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl jie, galimai jį su kažkuo supainioję, prie jo prisikabino. Išgėręs alų, jis nutarė išeiti į lauką ir ten sulaukti savo pažįstamo. Jam išėjus į lauką, vaikinai išėjo iš paskos. Tuo metu lauke žmonių nebuvo. Jam stovint ant šaligatvio iš matymo pažįstami vaikinai priėję prie jo pradėjo kabinėtis, aiškinti, kad jis sumušė tėvą. Jis jiems paaiškino, kad jį apkaltinusio vaikino tėvo nepažįsta ir paprašė nuo jo atstoti. Po to minėti vaikinai jį sumušė. Pirmą smūgį į pilvo sritį jam sudavė liekno kūno sudėjimo vaikinas. Po to vaikinai persimetė keliais žodžiais romų kalba ir stambesnio kūno sudėjimo vaikinas, užėjęs jam už nugaros, sudavė smūgį į galvą. Nuo suduoto smūgio jis pargriuvo, po to vaikinai jį suspardė kojomis. Vieną smūgį koja jam sudavė į galvą. Kas, kokius smūgius sudavė jam gulint ant žemės, nurodyti negali, nes nematė. Po to kažkuris iš jų pasakė, kad jau gana ir minėti vaikinai nuėjo atgal į kavinę. Po to sumušimo pakilęs ketino eiti namo, tačiau to nepadarė, nes prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie norėjo sužinoti, kas įvyko. Jis iš pradžių nieko nenorėjo sakyti, tačiau vėliau paaiškino, kas atsitiko. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo vietoje. Pastarųjų paklaustas, kaip jaučiasi, paaiškino, kad jam svaigsta galva bei skauda šoną. Medikai paaiškino, kad jam teks važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kadangi, atvykus į ligoninę, jam reikėjo labai ilgai laukti gydytojo apžiūros, beveik iki ryto, todėl nusprendė nelaukti, o grįžti namo ir gydytis namų sąlygomis. Atskirai į šeimos gydytoją nesikreipė, nes, kelias dienas pasigydęs namuose, pasijuto geriau. Mano, kad minėto įvykio niekas nematė, nes aplinkui žmonių nebuvo. Į policijos komisariatą dėl minėto įvykio iš karto nesikreipė, dėl to, kad jį sumušusių vaikinų jam pasidarė gaila, nes, būdamas jaunas, sėdėjo įkalinimo įstaigoje ir žino, kaip ten yra. Įvykio metu minėti vaikinai jam sukėlė fizinį skausmą. Vaikinai jį sužalojo nestipriai. Po sumušimo ant nugaros atsirado mėlynė, buvo sužalota galva. Minėti sužalojimai niekur neužfiksuoti, nes po įvykio niekur nesikreipė, o gydėsi pats namuose. Po įvykio liesesnio kūno sudėjimo vaikiną buvo sutikęs turguje. Pastarasis jo atsiprašė, padarytą moralinę žalą jie atlygino (b. l. 34-38).

Liudytoja L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK patalpose vaizdo operatore. Į jos pareigas įeina viešų vietų stebėjimas. Jei yra daromi pažeidimai ar nusikaltimai, ji privalo pranešti OVS skyriui. Tada atsižvelgus į gautą informaciją, pranešama pareigūnams. Stebėjimas vyksta vaizdo stebėjimo kamerų pagalba. 2019 m. balandžio 8 d. ji dirbo naktinėje pamainoje, kai apie 00.00 val., gatvėje prie (duomenys neskelbtini), kur yra daug kavinių, lombardas bei lošimų namai pastebėjo du įtartinus romų tautybės asmenis (stambaus ir lieknesnio kūno sudėjimo), kurie buvo vienoje iš šioje gatvėje esančių kavinių. Stebėjimo metu matė, kaip nurodyti vaikinai kabinėjosi prie vyriškio, išėjusio iš kavinės. Pastarieji vyrą sumušė, o būtent lieknesnio sudėjimo vaikinas vyrui sudavė smūgį į veidą, jam spyrė. Užpultam vyriškiui nukritus, smūgiai buvo suduoti į galvą ir į pilvą. Stambesnio kūno sudėjimo vaikinas užpultam vyrui sudavė į šoną. Apie įvykį ji pranešė OVS. Į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos ekipažai ir greitoji pagalba. Įvykio metu aplinkui jokių žmonių nebuvo (b. l. 40).

2019 m. balandžio 9 d. VA VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. buvo gautas VA VPK stebėtojos L. J. pranešimas apie muštynes, kurios įvyko (duomenys neskelbtini) prie lošimo namų. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje prie lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ N. R., gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. A., gyv. (duomenys neskelbtini) būdami neblaivus, sukėlė muštynes, kurių metu sumušė A. C., gyv. (duomenys neskelbtini). A. C. dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad A. C. iš ligoninės pasišalino neapžiūrėtas gydytojų. Nuvykus pas nukentėjusįjį asmenį į namus, niekas jiems durų neatidarė. Į telefono skambutį nukentėjusysis neatsiliepė. Apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatyta, kad įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis (b. l. 7).

2019 m. balandžio 9 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kvietimo ID1908159261) nurodyta, kad greitosios pagalbos medikai įvykio vietoje apžiūrėję A. C. pastarajam nustatė trauminius sužalojimus, dėl ko A. C. buvo pristatytas į ligoninę. Kortelėje užfiksuota, kad A. C. pirminės apžiūros metu skundėsi galvos skausmais (b. l. 22).

2019 m. gegužės 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad VTMT Teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P., susipažinęs su pastarajam pateiktais medicininiais dokumentais, gautais iš VšĮ RVUL, padarė tokią išvadą, kad A. C. kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 41-42).

2019 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo MOV 0002mp4, pateikto VPK stebėtojų, apžiūra. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotas konfliktas, įvykęs tarp A. C. bei V. A. ir N. R.. Vaizdo įraše matosi, kad konfliktuojantys asmenys stovi ant šaligatvio, netoli kavinės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo matosi, kad V. A. konfliktuoja su A. C., t. y. pastarajam kažką sako, visą tai stebi N. R.. Po to N. R. nueina link laiptų, vedančių į kavinę. Tuo metu V. A. be jokios priežasties alkūne suduoda vieną smūgį A. C. į veidą (00:24 sekundės). Po to V. A. suduoda antrą smūgį kumščiu į veidą (00:26 sek.), nuo kurio A. C. nukrenta ant asfalto. A. C. bandant atsikelti, V. A. vėl suduoda smūgį koja į galvos sritį (00:36 sek.), po to smūgiuoja dar kartą (00:37 sek.). Tuo metu prie minėtų vyrų pribėgęs N. R. spiria A. C. į nugaros sritį. Tuo pat metu į nugarą A. C. spiria ir V. A., (veiksmas vyksta nuo 00:38 sek. iki 00:45 sek.). Ant asfalto gulintį A. C. toliau muša N. R., kuris A. C. suduoda keturis smūgius koja, iš kurių tris kartus smūgiuoja į įvairias kūno vietas, vieną kartą į galvos sritį, po ko N. R. pasitraukia nuo nukentėjusiojo. Tuo pat metu V. A. vieną kartą spiria koja A. C. į kaklą (00:46 sek.). Po to užpuolikai sugrįžta į kavinę, o A. C. lieka gulėti gatvėje (b. l. 13-14).

2019 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, pateikto iš „(duomenys neskelbtini)“ lošimo namų, apžiūra. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotas konfliktas, įvykęs tarp A. C. bei V. A. ir N. R. (b. l. 19-20).

2019 m. balandžio 9 d. 01.34 val. prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 rodmenys pativirtina, kad buvo atliktas V. A. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad V. A. patikros rezultatas 1,96‰ (b. l. 48).

2019 m. balandžio 9 d. 01.31 val. prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 rodmenys pativirtina buvo atliktas N. R. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad N. R. patikros rezultatas 2,61‰ (b. l. 89).

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Kaltinamieji V. A. ir N. R. savo kaltę pripažino visiškai, jų parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. C. ir liudytojos L. J. parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina objektų apžiūros protokole nurodyti duomenys, alkotesterių parodymai. Minėtais duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes bendrininkų veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas V. A. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį: anksčiau neteistas (b. l. 81), baustas administracine tvarka (b. l. 76-80), bedarbis (b. l. 82-83), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta.

Teismas, skirdamas N. R. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį: teistas (b. l. 128-130), baustas administracine tvarka (b. l. 117-125), bedarbis (b. l. 126-127), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamiesiems prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamieji sutinka su prokurorės prašomos bausmės rūšimi, dydžiu, tačiau prašo šiek tiek sumažinti bausmės terminą (b. l. 134, 137). Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamųjų asmenybę, mano, kad prokurorės prašoma bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamiesiems skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Mažinti bausmės terminą kaip to prašo kaltinamieji nėra pagrindo, kadangi prokurorės prašoma bausmė yra proporcinga jų padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. A. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 9 d., 01.15 val., iki 2019 m. balandžio 9 d., 12.17 val., išbūtas laikas (b. l. 43-44), N. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 9 d., 01.15 val., iki 2019 m. balandžio 9 d., 13.02 val., išbūtas laikas (b. l. 84-85), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamiesiems V. A. ir N. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 45-46, 86-87).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos apžiūros įstaigose; per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos apžiūros įstaigose; per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į V. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 9 d. 01.15 val. iki 2019 m. balandžio 9 d. 12.17 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią V. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. A., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam V. A. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

N. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos apžiūros įstaigose; per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu N. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos apžiūros įstaigose; per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į N. R. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 9 d. 01.15 val. iki 2019 m. balandžio 9 d. 13.02 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią N. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti N. R., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam N. R. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Gruodienė