Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-5271-991/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
e2-5271-991/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02874-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
Atsakovas
I. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5271-991/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02874-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei I. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 7393,75 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2017 m. vasario 11 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos pagal ieškovo ir uždarosios akcinė bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 7393,75 Eur draudimo išmoką aplietų patalpų savininkui. Byloje duomenų apie tai, kad žala, susidariusi ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, būtų atlyginta, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo aplietos iš viršuje esančio ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir kad jis nesukeltų žalos kitų asmenų turtui, tačiau savo pareigos nevykdė. Kadangi dėl atsakovės nevykdytų pareigų atsirado žala kitų asmenų turtui, ieškovui iš atsakovė priteistina 7393,75 Eur draudimo išmoka, išmokėta aplietų patalpų savininkui.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 166 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. S. 7393,75 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 75 ct ) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7393,75 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 75 ct ) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 166 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (sumokant į AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė “ (duomenys neskelbtini)”, banko kodas (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova