Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas T. V.,

dalyvaujant D. G. ir advokatui A. L.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 13.08 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Utena 27 kilometre, vairuodamas automobilį ,,O. I.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas 2 metų transporto priemonių vairavimo stažo, viršijo leistiną 70 km/h greitį, t.y. važiavo 174 km/h greičiu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 134. p. reikalavimus (toliau-KET), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.

D. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo prisipažįsta. Dėl savo pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Ryte važiavo į Uteną nupirkti automobilį. Nupirkus automobilį važiavo atgal namo į Vilnių. Vienu automobiliu važiavo jis, kitu jo tėvai. Pakeliui jam pablogėjo, nes nuo vaikystės serga astmą. Dėl astmos, kas 4 valandas turi naudoti purškiklį „ Ventolinas“. Galvodamas, kad mama turi vaistą, jis nusprendė pasivyti tėvus, todėl viršijo greitį. Tuo metu jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis paskambino tėvams jie grižo prie jo. Negalėjo skambinti tėvams, nes prieš tai turėjo vieną pažeidimą už vairavimą kalbant telefonų. O tai, kad gali sustoti ir paskambinti jis nesugalvojo, nes labai blogai jautėsi. Po to kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau-protokolas) jam teko važiuoti į ligoninę. Ligoninėje buvo konstatuoti galvos skausmai ir kosulys, buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2016-09-23 Utenoje pirko automobilį. Nupirkus automobilį važiavo namo, Donatas važiavo paskui jų. Sūnus nuo vaikystės serga astma, todėl turi naudoti vaistą „Ventolin“, kurį turi turėti visada su savimi. Sūnų pastebėjo kai stovėjo jau su policininkais. Grįžo, policijos pareigūnas pasakė, kad sūnus padidino automobilio važiavimo greitį. Po to, kai buvo surašytas protokolas jie važiavo į Santariškių ligoninę. Protokolą surašė pagrįstai. Policininkai iš karto pamatė, kad reikia važiuoti į ligoninę, jie matė priepuolį.

L. O. Juralovič parodė, kad 2016-09-23 kelio Vilnius-Utena 27 kilometre buvo užfiksuotas pažeidimas – transporto priemonės greičio viršijimas. Užfiksavus pavijo automobilį. Sustojo du automobiliai, vienas Opelis ir kitas. Pirmiau vienas iš tėvų pasakė, kad dėl astmos priepolio skuba į ligoninę. Buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalbą, palydos irgi nepageidavo, sakė, kad susikambino telefonu. Greitai surašė protokolą. Akivaiždžiai, kad vairuotojas dūstu jis nematė, tik D. G. tikrai jaudinosi.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), iš kurio matyti, kad 2016-09-23 buvo sustabdytas automobilis, kuris važiavo viršijimas greitį. Vairuotojas paaiškino, kad skuba į ligoninę dėl astmos priepuolio; TP greičio matavimo sistemos ,,STALKER Dual SL“ patikros sertifikatu Nr. 0326386 ir nuotrauka (b. l. 5,6), pažyma apie asmens baustumą, kurie patvirtina, kad greičio matuokliu užfiksuotas D. G. vairuoto automobilio greitis, pritaikius paklaidą, buvo 174 km/h, kai toje kelio atkarpoje buvo leistinas greitis 70 kilometrų per valandą.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. G. padarė protokole užfiksuotą pažeidimą. Jis pats fakto, kad vairavo automobilį viršydamas greitį, neginčijo, tačiau nurodė, jog taip padarė dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių. D. G. įgaliotas atstovas advokatas A. L. prašė taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnį, ir neskirti nuobaudos su teisės vairuoti atėmimu, o jei teismas nuspręs kitaip tai skirti atėmimą teisės vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra tas pats kaip ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgus į tai, kad už (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą yra numatyta mažesnė bauda nei ANK už tokią pačią veiką, todėl ANK D. G. veiksmus kvalifikuojantis 416 straipsnio 6 dalis (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą) šiuo atveju numato griežtesnę atsakomybę, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje, todėl D. G. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad D. G. vairuodamas automobilį viršijant greitį ne tik, kad nesaugojo savo sveikatos ir gyvybės, bet sukėlė dar didesnį pavojų kitų asmenų saugumui. Ta aplinkybė, kad tokiu pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, D. G. veiksmų pavojingumo nemažina. Būtinojo reikalingumo sąlygų, numatytų ATPK 17 str. ar kitų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo teiseną negalima ar numatančias jo atleidimo nuo administracinės atsakomybės, galimybes teismas nenustatė, todėl D. G. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d.

D. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2015-11-05 už KET pažeidimą paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Pažymėtina ir tai, kad D. G. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kitos rūšies administracinių teisės pažeidimų padarymą. Pažyma apie asmeniui taikytas administracines nuobaudas rodo ir tai, kad asmuo eilę kartų baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenybę. Tai, kad D. G. sergantys, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai nėra išskirtinė aplinkybė, todėl šios aplinkybės pagal formuojamą teismo praktiką nesuteikia teisinės galimybės jam neskirti atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnį nėra, tačiau D. G. skirtinos minimalios (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, nes važiavimas net 98 kilometrais per valandą viršijant leistiną greitį, kėlė didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, juolab įvertinus tai, kad vairuotojas neturi dviejų metų vairavimo stažo, t.y. pradedantysis, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda bei atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 124 straipsnio 6 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302 ² straipsniu ir 302 ⁴ straipsniu, (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, šio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A 2.6.-88-269/2017 bei pažeidimo identifikavimo Nr. ROIK: 16061806093.

Išaiškinti D. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.