Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-466-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
2S-466-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
UAB „Pro Forma“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-466-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui UAB „Pro Forma“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. L. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Pro Forma“ 11300 Lt nuomos mokesčio, 2879,84 Lt už šildymą, 2811,95 Lt buto administravimo išlaidų, 2005,44 Lt palūkanas, 12,70 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo, nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, iš esmės neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Nurodė, kad, atsižvelgiant į šalyje įsivyravusią ekonominę krizę, atsakovo įsiskolinimas laikytinas dideliu, atsakovas nerodo iniciatyvos iš nuomos sutarties atsiradusį ginčą spręsti derybų keliu, nesikreipiant į teismą, nereaguoja į ieškovo raginimus apmokėti įsiskolinimą, neatsiliepinėja į ieškovo skambučius, sąmoningai slapstosi, todėl tikėtina, kad atsakovas neketina apskritai vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, t.y. neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.). Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas padarė išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo dydžio, gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui, todėl vien aplinkybė, kad reikalavimo suma yra reikšminga ieškovui nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Teismas taip pat konstatavo, jog šiuo metu šalyje įsivyravusi ekonominė krizė nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ne užtikrinti atsakovo finansines galimybes atsiskaityti su ieškovu, bet užkirsti kelią atsakovui atlikti veikas, sunkinančias jo galimybes įvykdyti sprendimą, todėl vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą teismas turi atsižvelgti į konkrečius atsakovo veiksmus, tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. L. prašo nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teise, iš esmės neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Nurodo, kad pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti stabilią atsakovo turtinę būklę, kas leistų, priėmus ieškovo naudai teismo sprendimą, jį įvykdyti. Taip pat nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi, atsižvelgiant į šalyje įsivyravusią ekonominę krizę, ekonominei situacijai diena po dienos tampant sudėtingesnei, atsakovo įsiskolinimas ieškovui laikytinas pakankamai dideliu. Teismas turėjo įvertinti, jog ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra fizinis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-26 nutartis). Ieškovas dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių neturi galimybės pateikti teismui atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie pagrįstų atsakovo turtinę padėtį. Tačiau 2009-11-13 Turto areštų akto registro išrašas netiesiogiai leidžia daryti išvadą apie atsakovo sunkią finansinę padėtį. Tas pats teismas kitoje byloje Nr.2-7706-574/2009 priėjo išvados, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl kelis kartus mažesnės sumos. Nuo 2009-04-21 iki šios dienos minėtas įrašas Turto arešto aktų registre nėra panaikintas, kas sudaro pagrindą tvirtinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra nepasikeitusi ir yra ypatingai sunki. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, skirtingai nei ieškovas, nerodo iniciatyvos taikiai spręsti iš nuomos sutarties atsiradusį ginčą, paskutiniu metu visiškai nereaguoja į ieškovo raginimus apmokėti įsiskolinimą, neatsiliepia į ieškovo skambučius, ėmė sąmoningai slapstytis, todėl tikėtina, jog atsakovas apskritai neketina vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas yra fizinis asmuo, todėl atsakovo beveik 20000 Lt įsiskolinimas, yra didelis, todėl ieškovo interesai ir teisėti lūkesčiai bus tinkamai apsaugoti tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimų įstatymo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikšto ieškinio suma atsakovui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais, nėra didelė, tai yra, kai paneigiama objektyvios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo galimybė ieškinio tenkinimo atveju, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju reikalaujama priteisti suma – 18997,23 Lt nėra didelė juridiniam asmeniu (atsakovui). Apelianto atskirojo skundo teiginys, jog dėl šalyje įsivyravusios ekonominės krizės atsakovui 18997,23 Lt įsiskolinimas vertintinas kaip didelis, nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Be to ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra nemoki įmonė ar nesėkmingai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, o aplinkybė, jog šalyje susiklostė sunki ekonominė padėtis pati savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje byloje. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui reiškiamas ieškinio reikalavimas yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėtina, jog įmonės finansinė būklė gali kisti. Todėl, pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikiant atitinkamus tai pagrindžiančius įrodymus.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nerodo iniciatyvos taikiai spręsti iš nuomos sutarties atsiradusį ginčą, nereaguoja į ieškovo raginimus sumokėti įsiskolinimą, neatsiliepia į ieškovo skambučius, ėmė sąmoningai slapstytis. Tai, apelianto įsitikinimu, rodo, jog atsakovas neketina vykdyti savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Tačiau ir šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (?PK 178 str.), o remtis vien tik ieškovo prielaidomis ir įrodymais nepagrįstais teiginiais, teismas negali.

Atmestinas taip pat apelianto atskirojo skundo motyvas, jog teismas kitoje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl kelis kartus mažesnės sumos nei nagrinėjamojoje byloje, nes, kaip jau minėta, teismas tokias priemones taiko analizuodamas ir remdamasis konkrečios bylos konkrečiomis aplinkybėmis. Kiekvienu konkrečiu atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įsitikina, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui arba egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl remtis vien ieškinio suma ar išvada kitoje konkrečioje byloje būtų neteisinga. Apeliantas iš dalies yra teisus, nurodydamas, jog 2009-11-13 Turto areštų akto registro išrašas gali būti netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo sunkią finansinę padėtį, tačiau vieno tokio įrodymo nepakanka išvadai, jog yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog jis yra fizinis asmuo, todėl atsakovo beveik 20000 Lt įsiskolinimas, yra didelis ir ieškovo interesai bei teisėti lūkesčiai bus tinkamai apsaugoti tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo dydžio, gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui, todėl vien aplinkybė, kad reikalavimo suma yra reikšminga ieškovui nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Be to ieškovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškinio suma yra reikšminga (didelė) ieškovui. Priešingai, kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovas nuomoja nekilnojamąjį turtą ir iš to gauna tam tikras pajamas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėPetras Jaržemskis