Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteista pagal LR BK 260 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta laisvės atėmimo bausmė, skirta ir neatlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-11-11 nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pagal LR BK 260 str. 1d. nuteista už tai, kad ji 2006 birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, būdama Stralsundo mieste Vokietijoje, nuomojamame bute, esančiame Tripserdamo gatvėje, tiksliau nenustatytu adresu, slapta paimdama iš asmens vardu Arsėnas, tiksliau asmenybė nenustatyta, neteisėtai, turėdama tikslą platinti - perduoti nuteistajam R. P. , atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, įgijo narkotines medžiagas: 0,015g kanapių ir jų dalių, 0,012g kanapių dervos, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo nuomojamame bute iki 2006m. birželio 26 d., po to, šią medžiagą, paslėpusi po lipduku priklijuotu ant laiško, pašto voke neteisėtai išsiuntė paštu nuteistajam R. P. , adresu Ulonų g. 8A, Alytus, Lietuvos Respublika, kur Alytaus pataisos namų darbuotojas B. Z. , tikrindamas laišką, jas rado ir paėmė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji neginčija kaltės dėl jos nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamosios asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, atsižvelgė į tai, kad L. M. nusikalto būdama praeityje teista keturis kartus. L. M. nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jo pavojingumą apibūdina taip pat ir tai, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis daro ne tik tiesioginę žalą konkrečiam fiziniam asmeniui, bet ir visai visuomenei. L. M. padarytas nusikaltimas tyčinis. Šį sunkų nusikaltimą ji įvykdė būdama praeityje teista taip pat už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl remiantis LR BK 27 str. 1d. nuteistoji yra recidyvistė. Be to, L. M. šį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad ji išvadų dėl savo elgesio nedaro ir yra linkusi nusikalsti.

Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, sunkus nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus. Įvertino tai, kad narkotinės medžiagos kiekis labai nedidelis, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė nuteistosios nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat įvertino tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistoji iš esmės nėra charakterizuojama blogai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, įvertino jų tarpusavio santykį bei kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

LR BK 62 str. 2d. pasakyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Pažymėtina, kad ši norma teismą neįpareigoja, o suteikia teisę skirti švelnesnę nei įstatydamas numato bausmę. Nors nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir ji augina mažamečių vaikų, tačiau įvertinus tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimus neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, bausmės vykdymo atidėjimo metu, tepraėjus šiek tiek daugiau nei pusei metų po paskutinio nuosprendžio priėmimo, o taip pat įvertinus tai, kad nei viena anksčiau taikyta bausmė, švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas, savo tikslų nepasiekė, duoda pagrindą manyti, kad tik laisvės atėmimo bausmės skyrimu bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Ta aplinkybė, kad nuteistoji laukiasi ar turi mažamečių vaikų nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jos nusikalstamus polinkius galima pakeisti švelnesne bausme. Be to LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad asmuo būtų nubaustas bei atlikęs bausmę nebedarytų naujų teisės pažeidimų, o taip pat būtų apribota galimybė nuteistajai daryti naujas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3 d. ir skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-11-11 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme, tai yra prie naujai paskirtos bausmės iš dalies pridėdamas neatliktą bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė teisingą bausmę, bausmė tiek paskirta už naują nusikalstamą veiką, tiek ir subendrinta galutinė bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistosios pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajai paskirta teisingai. Teisinio pagrindo ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios L. M. apeliacinį skundą atmesti.