Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir R. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai R. K. ir R. K. patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti 2024 m. balandžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos A. Z. išvadą Nr. 1psk-1007-(10.2 e.) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos nekilnojamojo turto kadastro skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Topokada“ 2024 m. kovo 22 d. prašymą dėl išvados pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pagal 2024-05-22 Nekilnojamojo turto registro išrašą, Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 3.0300 ha, nuosavybės teise priklausantis R. K. ir R. K., buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus,

UAB “Topokada matininkas V. B. 2024-03-22 Prašymu Nr. 20240322 pateikė NŽT Prašymą pateikti išvadą dėl Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-05 įsakymu Nr. 581ž, patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoto sklypo proj. Nr. 354-2, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu pateiktame Teikime nurodė, kad atliekant pirminę žemės sklypo apžiūrą ir matavimus, bei nagrinėjant teritorijų planavimo dokumentus buvo nustatyta, jog žemės sklypo plotas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto ploto, plotas mažėja neleistinumo ribose, nors žemės sklypo riba buvo nustatyta vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, juose nurodytais linijų ilgiais. Matuojamo sklypo juridinis plotas yra 3,0300 ha, atlikus kadastrinius matavimus apskaičiuotas sklypo plotas yra – 2,6979 ha. Ploto skirtumas yra 0,3321 ha. Leistinas viršplotis/ ploto trūkumas apskaičiuotas pagal 0,07 ?3,0300 = ± formulę yra ± 0,1218 ha (Žin., 2002, Nr. 41-1539). Prašoma išnagrinėti pateiktus dokumentus ir pateikti Nacionalinės žemės tarnybos situacijos sprendimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo (toliau – Prašymas).

Pagal Prašymą priimtoje skundžiamoje Išvadoje NŽT nurodė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , ribos atitinka teritorijų planavimo dokumento (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, bet neatitinka žemės sklypo plotas, galimai dėl naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos. Žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) iš šiaurės ir pietų pusės riboja bendro naudojimo keliai, pietų pusėje žemės sklypas dar ribojasi su žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vakarų pusėje sklypas ribojasi su preliminariais matavimais ženklintais žemės sklypais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), vakaruose su suprojektuotu žemės sklypu Nr. 489. Atlikus žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus buvo paženklintas 2,6979 ha ploto žemės sklypas (registruotas 3,03 ha žemės plotas). Maksimali leistina (ribinė) 3,03 ha žemės sklypo ploto paklaida yra 0,07?3,03 = ±0,1218 ha. Gauta paklaida yra +0,3321 ha (neleistinumo ribose). Žemės sklypų ribos turi būti ženklinamos pagal patikslintą elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateiktą situacijos brėžinį. Kadastro duomenų bylos rengimo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis Kadastro nuostatais, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų. Žemės sklypo savininkams ploto skirtumas nebus kompensuojamas, nes žemės sklypas įsigytas sudarant pirkimo-pardavimo sandorį.

Pagal 2025-10-22 Nekilnojamojo turto registro išrašą, Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 3.0300 ha, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių įregistravimo pagrindas - 2025-06-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Dėl teisme sprendžiamo ginčo aktualumo ir skundo pagrįstumo pasikeitus aplinkybėms

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 21 punktu (Išvados priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2023-10-28 iki 2025-07-01), žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kadastrinių matavimų vykdytojui nustačius, kad jo apskaičiuotas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida ir raštu informavus apie tai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, pastarasis privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir privalo surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Be to, remiantis nurodytu Nuostatų 21 punktu, jeigu Žemėtvarkos skyrius nustato, kad teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose yra pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, jis inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad tokioje situacijoje Nuostatų 21 punkte numatyta išvada yra būtinas, tarpinis kadastro duomenų bylos rengimo dokumentas, be kurio matininkas negali tęsti matavimo darbų ir jų užbaigti, sudarant Nuostatų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte numatyta išvada neužkerta kelio ir nagrinėjamo ginčo atveju Išvada neatsisakoma spręsti kilusią problemą dėl nustatytos žemės sklypo ploto paklaidos, kaip kad teigia pareiškėjai, o priešingai, Išvada įgalina tęsti kadastrinius matavimus, nes joje nurodoma išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje, bet ne teritorijų planavimo dokumente. Tokiu atveju matininkas gali parengti naują žemės sklypo planą, dėl kurio derinimo visos Nuostatų procedūros iš esmės kartojamos iš naujo ir žemės sklypo planas derinamas iš naujo.

Jeigu ir po išvados parengus naują (patikslintą) žemės sklypo planą paaiškėja, kad žemės sklypo ploto skirtumas vis tiek išlieka didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), matininkas gali ir turi ta pačia tvarka kreiptis dėl Nuostatų 21 punkte numatytos išvados patikslintam žemės sklypo planui, o NŽT turi pateikti naują išvadą dėl naujų aplinkybių, paaiškėjančių atlikus pakartotinus matavimus. Tuo tarpu jeigu parengus naują (patikslintą) žemės sklypo planą žemės sklypo ploto skirtumas pasikeičia ar jo nebelieka ir visi suinteresuoti asmenys bei institucijos suderina patikslintą žemės sklypo planą, kadastriniai matavimai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribų bei kitų kadastro duomenų nustatymo klausimas užbaigiamas.

Nurodyta Nuostatų 21 punkte numatytos išvados paskirtis ir jos pobūdis (kaip tarpinio procedūrinio dokumento, reikalingo tęsti kadastrinius matavimus) reiškia, kad toks dokumentas turi aiškiai apibrėžtą galiojimo terminą ir objektą, kuriam ji taikoma. Išvada teisines pasekmes turi tik žemės sklypo planui, kuriam ji parengta, ir galioja bei teisines pasekmes sukelia tik iki žemės sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes jis tam ir skirta, kad kadastriniai matavimai galėtų būti užbaigti. Vadinasi, po žemės sklypo, kuriam buvo parengta Nuostatų 21 punkte numatyta išvada, kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tokia išvada jokių teisinių pasekmių toliau nesukelia ir negali sukelti, kadangi kadastrinių matavimų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre reiškia, jog žemės sklypo planas po išvados parengimo buvo pakoreguotas, o tas planas, kuriam išvada buvo rengta, yra neaktualus, nes jis nebus ir negalės būti žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurioje yra kitas žemės sklypo planas, dalimi.

Nagrinėjamoje byloje po skundžiamos Išvados surašymo matininkas pakartotinai atliko kadastrinius matavimus ir parengė 2025-06-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2025-10-16. Pagal įregistruotus žemės sklypo kadastro duomenis pareiškėjų žemės sklypo plotas nepasikeitė, lyginant su preliminariais matavimais, pagal kuriuos buvo įregistruotas, ir Išvadoje nurodyta žemės sklypo ploto paklaida, neatitinkanti Nuostatų 1 priedo, buvo pašalinta.

Taigi, pareiškėjų interesų neatitinkančios teisinės pasekmės, kilusios iš Išvados, išnyko 2025-10-16, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žemės sklypo 2025-06-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje yra kitas žemės sklypo planas. Tai reiškia, kad skundžiama Išvada nuo 2025-10-16 neteko teisinės galios ir jokių pasekmių nesukelia bei negali sukelti, nes žemės sklypo kadastriniai matavimai yra galutinai užbaigti, parengus kitą žemės sklypo planą, nei tas, kuriam buvo surašyta Išvada. Skundžiama Išvada galiojo tik iki kadastrinių matavimų užbaigimo (įregistravimo), todėl ateityje dėl jos jokie ginčai, kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjų atstovas, kilti negali, nes įregistruotoje žemės sklypo 2025-06-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra kitas žemės sklypo planas, kuris ir galėtų būti ginčo objektu, jeigu būtų ginčijami oficialūs Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau Išvada nėra skirta 2025-06-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiam žemės sklypo planui, yra nebegaliojanti nuo žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos įregistravimo, todėl nesukelianti jokių teisinių pasekmių ir negalinti būti ginčo dalyku.

Dėl bylos baigties

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 17 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai.

Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2021 m. spalio 20 d. administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021 ir kt.).

Kai teisme ginčijamas administracinis sprendimas panaikinamas ar tampa nebegaliojančiu teismų praktikoje laikoma, kad byloje nelieka ginčo dalyko, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl prašymas panaikinti tokį skundžiamą sprendimą, kuris nebegalioja, negali būti tenkinamas ir skundas yra atmestinas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-1047/2025).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiama atsakovės Išvada pareiškėjams jokių teisinių pasekmių jau nebesukelia nuo 2025-10-16, nes jos galiojimas pasibaigė nuo šios datos įregistravus žemės sklypo kadastro duomenis, kurių pareiškėjai iš esmės ir siekė, t. y. siekė nesumažinto žemės sklypo ploto įregistravimo pagal kadastrinius matavimus. Todėl teismas neturi pagrindo panaikinti jau nebegaliojančią Išvadą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Topokada“ 2024-03-22 prašymą dėl išvados pateikimo žemės sklypo planui, kai nebėra objekto, dėl kurio Nuostatų 21 punkte numatyta išvada turėtų būti rengiama, t. y. kai žemės sklypo planas, kuriam reikalaujama iš naujo pateikti išvadą, negali būti registruojamas.

Atsižvelgiant į tai, kad Išvada nebegalioja ir nesukelia pareiškėjams tų neigiamų teisinių pasekmių, kurias jie ginčijo, byloje neliko ginčo dalyko, todėl reikalavimas panaikinti negaliojančią Išvadą ir įpareigoti iš naujo pateikti išvadą dėl žemės sklypo plano, kuris negali būti registruojamas, negali būti tenkinamas. Atitinkamai, pareiškėjų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismo sprendimas priimtas ne jų naudai, todėl pareiškėjai neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagrindu priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjų atstovas teismo posėdyje iš esmės laiko faktinę aplinkybę, kad NŽT neva iš esmės patenkino skundą, nes galiausiai sutiko su kitokiais žemės sklypo linijų ilgiais, nei nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, o Išvadoje neva nurodė, jog žemės sklypo plotas turėtų būti mažesnis, nors jis buvo įregistruotas nepakitęs.

Tačiau teismas pažymi, kad visų pirma, Išvadoje nėra nurodyta, jog žemės sklypo plotas turėtų būti mažesnis ir kad žemės sklypo linijų ilgiai negali būti tikslinami vietoje.

Išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo „ribos atitinka teritorijų planavimo dokumento <...> sprendinius, bet neatitinka žemės sklypo plotas, galimai dėl naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos <...>“, ir nurodyta, kad „<...> Žemės sklypų ribos turi būti ženklinamos pagal patikslintą elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateiktą situacijos brėžinį. Kadastro duomenų bylos rengimo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis Kadastro nuostatais, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų <...>“.

Kaip minėta, Nuostatų 21 punktas numato, kad „<...> kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), <...> Žemėtvarkos skyrius <...> surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo <...>“.

Taigi, Išvadoje NŽT nurodė matininkui žemės sklypo ribas patikslinti vietovėje, bet ne būtinybę tikslinti ribas ar plotą teritorijų planavimo dokumente, ir Išvadoje nenurodyta, kad patikslinus ribas vietovėje žemės sklypo plotas pagal parengtą naują planą privalo būti mažesnis, nei pagal preliminarius matavimus, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjų atstovas. Išvadoje nurodyta tik sąlyga nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų tikslinant žemės sklypo ribas vietovėje.

Tuo tarpu Išvadoje pateiktas išaiškinimas: „Žemės sklypo savininkams ploto skirtumas nebus kompensuojamas, nes žemės sklypas įsigytas sudarant pirkimo-pardavimo sandorį“ reiškia nuorodą į pasekmes, kurios galėtų kilti, jeigu ir po žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje žemės sklypo ploto trūkumas išliktų, bet ne privalomą nurodymą matininkui pažymėti mažesnio ploto žemės sklypą nei pagal preliminarius matavimus.

Kaip matyti iš NŽT teismo posėdžio metu pateiktų 2025-06-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenų ir iš 2025-10-22 Nekilnojamojo turto registro išrašo, Registro Nr.: 66/34652, matininkas iš esmės ir įvykdė Išvadoje pateiktus nurodymus, t. y. žemės sklypo ribas patikslino vietovėje, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų, įskaitant NŽT, teisėtų interesų.

Taigi, pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją būtent pareiškėjai faktiškai įvykdė Išvadoje pateiktus nurodymus dėl kadastrinių matavimų tikslinimo vietovėje, o ne NŽT pripažino pareiškėjų skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti Išvadą.

Antra, jeigu pareiškėjai mano, kad NŽT iš esmės patenkino skundą, tai pagal ABTĮ reglamentavimą jie turėjo galimybę atsisakyti skundo ir prašyti išlaidų atlyginimo tuo pagrindu, kad atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jų reikalavimą padavus skundą teismui, kaip tai numato ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis. Tačiau bylinėjimosi išlaidos remiantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi priteisiamos tik skundo atsisakymo atveju nutraukus bylą, o pareiškėjai skundo neatsisakė ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad Išvada dar ir skundo nagrinėjimo teismo posėdyje metu galioja ir sukelia jiems teisines pasekmes. Todėl teismas ginčą sprendė iš esmės ir, įvertinęs, kad ir toliau nepagrįstai reikalaujama panaikinti nebegaliojančią Išvadą bei iš naujo spręsti klausimą, kuris jau yra galutinai išspręstas, atmeta pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, o ne nutraukia bylą atsakovei patenkinus skundo reikalavimus.

Taigi, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą nei pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį nei pagal 2 dalį.

Pažymėtina, kad tokiu atveju kai pareiškėjas skundo neatsisako, laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas galioja, nors jis yra nebegaliojantis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, taip pat pripažįsta, jog teismui atmetus skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti nebegaliojantį sprendimą, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-1047/2025).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. K. ir R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.