Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-301-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
1S-301-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-301-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01764-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. (toliau – R. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 67-9 taikyti R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. V. Vilniaus miesto apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su minėtu 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžiai – 2009 m. lapkričio 10 d., pabaiga – 2020 m. lapkričio 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 67-9 nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.

4. Nuteistasis R. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas tokią nutartį, neteisingai įvertino nuteistąjį ir jo bausmės atlikimą apibrėžiančias aplinkybes, perdėtai griežtai atsižvelgė į neigiamus faktus, kurie buvo seniai praeityje ir nepakankamai atsižvelgė į palankius teigiamam sprendimui priimti faktus.

4.2. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamą sprendimą teismas pagrindė tuo, kad jis yra septyniolika kartų teistas, jo nusikalstamo elgesio rizika nors ir maža, tačiau nepakankamai sumažinta, taip pat į tai, kad neseniai nuteistasis yra svarstytas (tačiau nenubaustas) dėl to, kad nežymiai pažeidė vidaus tvarkos taisykles – penkiolika minučių pramiegojo rytinį kėlimąsi. R. V. teigimu, paminėti faktai yra mažiau reikšmingi nei tie, dėl kurių jam buvo galima taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka jau dešimt metų ir iki bausmės pabaigos yra likę šiek tiek daugiau nei metai, kas ženkliai viršija minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytą ribą (du trečdalius bausmės). R. V. nurodo, kad klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija svarsto jau trečią kartą, visus kartus vienbalsiai nuspręsdavo taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau teismai netenkindavo Komisijos sprendimų. Nuteistojo teigimu, jis kas kartą atsižvelgdavo į teismų nutartis, koreguodavo savo elgesį pagal jas, įgyvendindavo nutartyse numatytus reikalavimus. R. V. manymu, dešimties metų laikotarpis, per kurį jis atlieka bausmę, stipriai pakeitė nuteistojo požiūrį į gyvenimą ir vertybes, į poelgius, kuriuos jis buvo padaręs praeityje. Tai akivaizdžiai atsispindi jo asmens byloje. Paskutinius šešerius metus R. V. negavo jokios drausminės nuobaudos ir savo elgesiu nuolatos įrodo, kad keičiasi ir ateityje nesiruošia nusikalsti. Nuteistojo teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizika visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo ir šiuo metu yra sumažėjusi daugiau nei dvigubai, vos viršija nekintamo balo rodiklį. R. V. manymu, toks laiko tarpas pilnai įrodo, kad taikant lygtinį paleidimą, jis nepažeis lygtinio paleidimo sąlygų. Visą bausmės laiką jis nuosekliai vykdo socialinės reabilitacijos planą, dirba, dalyvauja visuose socialinio reabilitacijos plano renginiuose ir atsižvelgti į tai, kad vieną kartą, tik dėl žmogiškų aplinkybių (ne ciniškai ar piktavališkai) penkiolika minučių pramiegojo nustatytą kėlimosi laiką, ir kad dėl to jam net nebuvo skirta drausminė nuobauda, yra tiesiog nežmogiška. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nors ir nurodė, kad jis geranoriškai moka civilinį ieškinį, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, yra trylika kartų skatintas, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Šalies argumentai

4.3. R. V. nurodo, kad beveik prieš du metus sukūrė šeimą, jo žmona jį nuolatos lanko, juos sieja šilti jausmai ir abipusis ryšys. Jei nuteistajam būtų taikytas lygtinis paleidimas, žmona priimtų jį gyventi ir tai būtų įpareigojimas ateityje elgtis padoriai ir nenusikalsti, kad nesulaužyti žmonos ir artimųjų pasitikėjimo. R. V. teigimu, jei jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, jis iškart susirastų darbą, sąžiningai ir dorai dirbtų, padėtų žmonai išlaikyti šeimą ir namus.

4.4. Nuteistojo teigimu, viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad būtina mažinti kalinčių asmenų skaičių ir taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurie linkę taisytis ir yra teigiamai charakterizuojami, kad jiems būtų taikomos alternatyvios bausmės, kaip lygtinis paleidimas, intensyviai prižiūrint nuteistąjį. R. V. nurodo, kad neprieštarautų, jei teismas, tenkindamas jo skundą, skirtų intensyvią priežiūrą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis R. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (30 balų pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo „Asmenų, rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo“ programoje. 2017 m. Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, konsultavosi su įstaigos psichologu, praėjo motyvacinę programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Su nuteistuoju buvo kalbėta apie gero elgesio prasmę bei įtaką bausmės atlikimui, apie sveiko gyvenimo būdo privalumus, alkoholio ir narkotikų žalą organizmui ir pasekmes aplinkiniams. Nurodoma, kad nuteistasis dirba gydomojo skyriaus tvarkiniu, laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, žiūri TV laidas, sportuoja, taip pat dengia jam priteistą civilinį ieškinį. Tačiau svarbu pažymėti, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau yra įrodęs, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, nors negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nėra privalomas ir galutinį sprendimą priima teismas, tvirtindamas arba atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą. Komisijos nutarime išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai nesaisto galutinį sprendimą priimančio teismo ir jis turi teisę atsižvelgti į visas, jo vertinimu, lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. R. V. bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą – apysunkio ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – nusikaltimų padarymą, anksčiau yra teistas septyniolika kartų, jam ne kartą taikytos laisvės atėmimo bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesio nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Svarbu pažymėti, kad nuteistasis jau du kartus yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog praeityje nuteistojo naudotas smurtas – grasinimai ir fizinis smurtas sprendžiant konfliktus neblaiviam – rodo agresyvaus ir kontroliuojančio elgesio požymius, dėl ko galimai šiuo metu jis stengiasi nesivelti į konfliktines situacijas. R. V. trūksta sprendimų įgūdžių – dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesprendžia savo problemų tiesiogiai, jų vengdamas vartodavo alkoholį. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis pradeda suvokti, jog yra priklausoma asmenybė, išreiškia norą negrįžti prie žalingų įpročių.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes konstatuoja, kad nuteistojo R. V. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJūratė JakubonienėDaiva Jankauskienė