Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. D. dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, trečiasis asmuo valstybės įmonė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. ieškinį palaikė ir prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą – 45,77 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).įgytą 1992 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-6346), asmenine jo motinos K. L., mirusios 2018 m. sausio 31 d., nuosavybe. Paaiškino, kad motina K. L. minėtą butą įsigijo savo asmeninėmis lėšomis, praėjus 20 metų po santuokos su Č. L. nutraukimo. Tačiau butas formaliai laikomas sutuoktinių bendrąja nuosavybe, kadangi, įsigyjant butą, Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje ieškovo tėvų santuoka nebuvo įregistruota. Minėtame bute iki pat savo mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą K. L.. Ieškovo tėvas Č. L. po santuokos nutraukimo gyveno atskirai (duomenys neskelbtini).. Ieškovo tėvas Č. L. mirė 1997 m. spalio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia rašytiniais įrodymais – Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2018 m. kovo 9 d. liudijimu apie Č. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1997 m. spalio 24 d., palikimo nepriėmimą (b. l. 5), Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2018 m. kovo 2 d. liudijimu apie K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. sausio 31 d., palikimo priėmimą (b. l. 6), Č. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu (b. l. 7), K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu (b. l. 8), ieškovo tėvų Č. L. ir K. L. 1992 m. spalio 27 d. santuokos nutraukimo įrašu Nr. 233 (b. l. 9), VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašu apie asmens (Č. L.) duomenis (b. l. 10), V. L. gimimo liudijimu (b. l. 11), Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktu 1971 m. rugsėjo 30 d. Jonavos rajono liaudies teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-474 apskaitos-statistinės kortelės kopija (b. l. 12, 13), 1992 m. balandžio 22 d. buto (duomenys neskelbtini)., pirkimo sutartimi (b. l. 14), Jonavos miesto migracijos tarnybos 2004 m. gegužės 27 d. pranešimu (b. l. 15), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 16), buto, esančio (duomenys neskelbtini). techninės apskaitos byla (b. l. 17–18), kvitais, kuriais buvo mokami mokesčiai už buto komunalines ir kitas paslaugas (b. l. 19–24).

Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovas yra Č. L. ir K. L. sūnus. Atsakovė R. D. yra Č. L. ir K. L. dukra, ieškovo sesuo. 1971 m. spalio 22 d. Jonavos rajono liaudies teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-474 nutraukė Č. L. ir K. L. santuoką, tačiau santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik 1992 m. spalio 27 d. (įrašo Nr. 233). 1992 m. balandžio 22 d. ieškovo motina K. L. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-6346) pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini).. 2018 m. kovo 2 d. mirusios K. L. palikimą priėmė ieškovas V. L.. 1997 m. spalio 24 d. mirusio ieškovo ir atsakovės tėvo Č. L. palikimo įpėdiniai nėra priėmę, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Remiantis ieškovo paaiškinimu, jo tėvai po santuokos nutraukimo, t. y. nuo 1971 m. gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė. K. L. butą, (duomenys neskelbtini)., gavo 1975 m. kaip VĮ „(duomenys neskelbtini).“ darbuotoja, kurį 1992 m. balandžio 22 d. išsipirko iš minėtos įmonės ir jame gyveno iki pat savo mirties. Č. L. minėtame bute niekada negyveno ir pretenzijų į minėtą butą niekada nereiškė. Jis dar prieš santuokos nutraukimą apsigyveno savo motinai priklausiusiame name (duomenys neskelbtini)., kuriame gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą iki pat savo mirties.

Kaip matyti, byloje reiškiamas reikalavimas dėl turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo butas), kurį palikėja K. L. įgijo neįregistravusi santuokos su Č. L. nutraukimo, pripažinimo asmenine jos nuosavybe.

Šiuo atveju Č. L. ir K. L. santuoka buvo sudaryta ir jos nutraukimas įregistruotas galiojant Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (vėliau Lietuvos Respublikos) santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Pagal bendrąją galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o santuokos metu įgytas turtas, nors ir įformintas vieno iš jų vardu, buvo laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams (SŠK 21 straipsnio 1–3 dalys). Reikalavimui padalyti šį turtą SŠK nustatė 3 metų ieškinio senaties terminą (SŠK 23 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. L. ginčo butą įgijo daugiau kaip po 20 metų nuo teismo sprendimo priėmimo nutraukti jos ir Č. L. santuoką. Tačiau pagal tuo metu galiojusio SŠK normas santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Ginčo buto įgijimo metu ieškovo tėvai buvo nutraukę santuoką, tačiau santuokos nutraukimo neįregistravę. Byloje nėra duomenų ar kitos informacijos, dėl kokių priežasčių K. L. santuokos su Č. L. nutraukimas užfiksuotas tik 1992 m. spalio 27 d. Kadangi ieškovo tėvų santuoka buvo nutraukta dar 1971 m., tai akivaizdu, kad Č. L. negalėjo įgyti turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su K. L. (CPK 185 straipsnis). Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Č. L. ginčo buto įgijimo nuosavybės teise metu 1992 m. balandžio 22 d. nebuvo tame bute registruotas, nedavė sutikimo jį privatizuoti ir nebuvo K. L. šeimos nariu. Remiantis Gyvento registro duomenimis, Č. L. savo gyvenamąją vietą nuo 1970 m. gruodžio 3d. iki pat savo mirties (1997 m. spalio 24 d.) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini)..

Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Ieškovas, būdamas 2018 m. sausio 31 d. mirusios K. L. įstatyminiu pirmos eilės įpėdiniu, siekia paneigti minėtą prezumpciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pateikė įrodymus įstatyminės prezumpcijos dėl Č. L. ir K. L. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog sutinka su ieškiniu, todėl, įvertinus pateiktus įrodymus, laikytina, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. sausio 31 d., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Tačiau šiuo atveju ieškovo inicijuotas teisminis procesas niekaip nebuvo sąlygotas atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl teisinga, protinga ir sąžininga šiuo atveju 3,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti iš teisminį procesą inicijavusio ieškovo, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. sausio 31 d., dviejų kambarių butą (registro Nr. 20/19586, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) (duomenys neskelbtini)., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,99 Eur (trijų eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.