- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- I-1134-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00220-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, spręsdama pareiškėjos individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundo dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo nagrinėti klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2014-05-22 gautas pareiškėjos individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – IĮ „(duomenys neskelbtini)“) skundas (originale – prašymas), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) 2014-01-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių atsisakyti 2014-01-20 pretenzijoje Nr.(duomenys neskelbtini) IĮ (duomenys neskelbtini) pareikštų reikalavimų atlyginti 2243,55 Lt žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi sisteminio ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, vertinimo, pagal kurį, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011. Be to, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokie dokumentai turi pagalbinį vaidmenį, jais sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1656 ,,Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija), numatyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius (1.1 punktas). Šio įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, teismo tvarka išieško VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (pirmosios instancijos teismas, kuriam teisminga byla).
Remiantis nurodytas teisės normų nuostatas, daroma išvada, kad Fondui padaryta žala, atsiradusi dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokos, kaltiesiems asmenims nesutinkant žalos atlyginti savo noru, išieškoma teismine tvarka. VSDFV Utenos skyriaus, vykdančio nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, funkcija yra patikrinti asmeniui išmokėtos nedarbo draudimo išmokos teisingumą, o nustačius jos permoką – apskaičiuoti jos dydį. Įvertinus pareiškėjos skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2014-01-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, sprendžiama, kad būtent juo ir yra konstatuojamas asmeniui išmokėtos nedarbo draudimo išmokos permokos dydis. Iš VSDFV Utenos skyriaus 2014-01-20 pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2243,55 Lt permokos (žalos) atlyginimo matyti, kad jame VSDF valdybos teritorinis skyrius suformulavo pasiūlymą pareiškėjai IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“gera valia atlyginti žalą, Fondui padarytą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokos. Tik pareiškėjai atsisakius gera valia atlyginti žalą, t. y. kilus ginčui, įgaliotam VSDF valdybos teritoriniam skyriui atsiras pagrindas nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad VSDFV Utenos skyriaus 2014-01-15 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-01-20 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2243,55 Lt permokos (žalos) atlyginimo tėra tarpiniai dokumentai, kuriais išspręsti ikiteisminėje ginčo stadijoje kilę procedūriniai klausimai. Šie dokumentai pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismo vertinimu, teismine tvarka nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, pareiškėja turės teisę visus savo atsikirtimus, prieštaravimus, samprotavimus, kuriais bus grindžiamas nesutikimas atlyginti Fondui atsiradusią žalą. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad ginčas dėl procedūrinių dokumentų, nelaikomų savarankiškais administraciniais aktais, nenagrinėtas teismų administracinio proceso tvarka ir jį atsisakoma priimti. (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsisakius priimti IĮ (duomenys neskelbtini) skundą, pareiškėjai grąžinamas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies punktas).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies punktu, 149 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti individualios įmonės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2014-01-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atsisakyti 2014-01-20 pretenzijoje Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 2243,55 Lt permokos (žalos) atlyginimo individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) pareikštų reikalavimų.
Nutarčiai įsiteisėjus, individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) grąžinti skundą ir pridėtus dokumentus.
Grąžinti individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) 145,00 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą pagal AB Swedbank 2014 m. gegužės 21 d. įmokos mokėjimo kvitą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.