- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2YT-906-922/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01458-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui P. L., jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nurodo, kad pareiškejo tėvas J. L. mirė (duomenys neskelbtini), motina M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai turėjo vienintelį vaiką – pareiškėją P. L.. Mirus tėvui ir taip bloga motinos sveikata dar labiau pablogėjo, jai buvo reikalinga ramybė, todėl pareiškėjas nutarė kol motina gyva netvarkyti turto paveldėjimo reikalų. Po motinos mirties sušlubavo jo sveikata. Šiuo metu jam nustatytas neįgalumas (darbingumas vos 30 procentų), todėl į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nei jis, nei kas kitas nesikreipė. Šį faktą patvirtina kartu su pareiškimu teikiamas Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad po J. L. ir M. L. mirties nėra įregistruota sudarytų testamentų, turto paveldėjimo faktų nei palikimo atsiradimo vietos notarų biure, nei kituose notarų biuruose. Nors nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė mirusiųjų palikimo, kreipdamiesi į notarų biurą, savo tėvų palikimą pareiškėjas priėmė kitu būdu - faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Nors palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs, šio fakto pagrindu VĮ Registrų centras neregistruoja nekilnojamojo turto teisių į viešuosius registrus, todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti teismine tvarka. Pareiškėjas nuo gimimo iki 1993 metų ir nuo 1995 m. daugiausia laiko praleidžia tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), nes dėl nustatyto neįgalumo negali dirbti. Žiemą jis gyvena pas vaikus (duomenys neskelbtini). Tėvų sodyboje augina daržoves, naudojasi sodo ir daržo vaisiais. Kol nesirgo iš motinai priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo pjaudavo medžius malkoms ir statybinei medienai. Po tėvų mirties ir po to naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjų asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Sodyba yra tėvams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3800 ha. Palikimą sudarančiame name pareiškėjas deklaruoja gyvenamąją vietą, ten ir gyvena, moka mokesčius, susijusius su tėvų sodybos išlaikymu, prižiūri ir remontuoja sodybą, saugo ją nuo nepageidaujamo trečiųjų asmenų poveikio, padedamas savo šeimos narių dirba ir prižiūri ne tik žemės sklypą, kuriame yra tėvų sodyba, bet ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Kadangi yra praleidęs terminą palikimui priimti, kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalo šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti teismo keliu.
Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra, pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas P. L. yra mirusiųjų J. L. ir M. L. sūnus. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusieji iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjas P. L. šiuo adresu gyvena (ir deklaruota gyvenamoji vieta) nuo (duomenys neskelbtini). Duomenų, išskyrus pareiškėją, apie mirusiųjų kitus vaikus nėra. Pagal turimus duomenis, po J. L. ir M. L. mirties liko jiems priklausęs turtas – sodyba, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esanti (duomenys neskelbtini), registruota M. L. vardu (Varėnos rajono savivaldybės administracijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų Valstybės įmonės Registrų centro išrašų matyti, kad mirus J. L. ir M. L., paveldėjimo bylos nevestos, palikimo priėmimo faktai testamentų registre neregistruoti. Pareiškėjo pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusiųjų tėvų turtu (nekilnojamuoju turtu, asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt.) pareiškėjas tvarkėsi kaip savininkas, priimdamas sprendimus kaip su jais tvarkytis.
Pareiškėjas nurodė, kad jis po tėvų mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai turtą valdyti (CPK 186 str. 1 d.), juo naudotis, tačiau per įstatymų nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė (1964 m. CK 599 str. 1 d.), o dabar kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jis priėmė mirusiųjų tėvų palikimą. Todėl šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 str.). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.