- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-1700-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16262-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, vedęs, nedirba, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. 2019 m. balandžio 20 d. apie 22.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) esančiu prekybos centro „ARKORAMA“ pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. S., apklausiamas teisme, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jis iki nagrinėjamo įvykio dirbo taksi vairuotoju, 2019 m. balandžio 20 d. vartojo alaus ir degtinės, po to užmigo. Atsibudęs pagalvojo, kad gavo iškvietimą ir išskubėjo važiuoti automobiliu. Vairuodamas automobilį ties (duomenys neskelbtini) gatve, nesuvaldė jo ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Neigiamai vertina savo elgesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. balandžio 20 d. apie 22.20 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link. Tuo metu pamatė priešpriešinio eismo juostoje, ties Didlaukio gatve, stovintį automobilį Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, su įjungtu avariniu signalu. Privažiavęs arčiau, V. Š. pastebėjo, kad nuleistas minėto automobilio vairuotojo pusės galinis ratas, o priekinis vairuotojo pusės ratas visiškai sulaužytas, padanga nusimontavusi. Automobilio Honda Accord Tourer vairuotojas sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, o keleivis buvo išlipęs. V. Š. su keleiviu pabandė pastumti automobilį į kelio pakraštį, kad netrukdytų eismui, nes transporto priemonė stovėjo eismo juostos viduryje. Kai nepavyko to padaryti, išlipo vairuotojas. Vairuotojo eisena buvo nestabili, kalba nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Automobilio pastumti nepavyko. V. Š. nuvažiavo toliau ir pranešė pagalbos telefonu apie galimai neblaivų vairuotoją (b. l. 21).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad V. Š. 2019 m. balandžio 20 d. 22.20 val. telefonu pranešė apie techninį eismo įvykį, t. y. kad automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio atitvarą, šios transporto priemonės vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 2).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Antrosios kuopos vyriausiojo patrulio A. J. 2019 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, gavus pranešimą apie eismo įvykį, buvo nuvykta į pranešėjo V. Š. nurodytą vietą, kur buvo rastas apgadinto automobilio Honda vairuotojas. Bendraujant su vairuotoju, kuris pasakė, kad nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą, jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, vairuotojas neigė vartojęs alkoholį. Prisistatė A. S. vardu. Jam alkotesteriu 22.44 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o 23.18 val. – 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 4).
2019 m. balandžio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8283-2019 kopija patvirtina, kad A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 20 d. apie 22.20 val., vairuodamas automobilį Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Įvykio metu buvo sugadintas automobilis ir kelio atitvarai (b. l. 6).
Pagal 2019 m. balandžio 20 d. eismo įvykio vietos schemos kopiją A. S. pasirašytinai sutiko su užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis (b. l. 8).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. S. vardu (b. l. 13).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad minėtas automobilis įvertintas 2951 Eur be PVM (b. l. 14).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad A. S. 2019 m. balandžio 20 d. 22 val. 44 min. 11 sek. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 23 val. 18 val. 10 sek. – 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 39, 40).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0852009 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. gegužės 13 d. (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą vairuojant automobilį Honda Accord Tourer. Byloje nėra duomenų, kad šis nutarimas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaltinamasis sutiko su transporto priemonės vairavimo faktu eismo įvykio vietos schemoje. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę.
Be A. S. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo V. Š. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Visa tai įrodo, kad A. S. pagrįstai nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu A. S. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotoja R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad laiduoja už savo vyrą A. S., sieks, kad daugiau tokių įvykių ateityje nepasikartotų. Jie kartu susituokę 28 metus, neturėjo didelių pykčių, ji yra vyrui autoritetas, atsako šeimoje už finansus. Sutuoktinis visada jos atsiklausia, priima jos nuomonę. Neigiamai vertina vyro padarytus veiksmus, kai jis vairavo automobilį neblaivus.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti A. S. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra brandaus amžiaus, iki padarytos nusikalstamos veikos dirbo, teigiamai charakterizuojamas buvusios darbovietės (b. l. 67), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kaltinamasis neteistas (b. l. 42), baustas administracine tvarka, tačiau neturėjo administracinių nuobaudų už šiurkščius KET pažeidimus (paprastai automobilio vairavimas viršijus leistiną greitį iki 30 km/h), be kita ko, jis sumokėjo visas paskirtas baudas (b. l. 43–47). Teismas taip pat atsižvelgia į A. S. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo žmoną R. S., su kuria kaltinamasis kartu gyvena santuokoje ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. S. su jo žmona sieja artimi santykiai. R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra vyrui autoritetas, jis klauso jos nuomonės, Iš teismui pateiktų prašymų matyti R. S. dirba, teigiamai charakterizuojama (b. l. 65), anksčiau neteista (b. l. 66) ir nebausta administracine tvarka (b. l. 73). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. S. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad A. S. dėl savo neblaivumo nesugebėjo tinkamai manevruoti automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, nesuvaldė transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį Vilniaus mieste. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi A. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir trims mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. balandžio 23 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Honda Accord Tourer, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 13). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. S. priklausantis automobilis Honda Accord Tourer konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. A. S. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Be to, kaltinamasis, važiuodamas automobiliu neblaivus, nesuvaldė transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį Vilniuje, Geležinio Vilko g., kur paprastai važiuojama pakankamai dideliu greičiu. Tai patvirtina, kaip minėta, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. To nenurodė ir pats A. S. teisiamojo posėdžio metu. Byloje nustatyta, kad A. S. vairuojamo automobilio Honda Accord Tourer vertė yra 2951 Eur be PVM (b. l. 14). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus, juolab byloje nustatyta, kad transporto priemonė po eismo įvykio buvo apgadinta. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė buvo naudojama ir atliekant jam darbo funkcijas (dirbant vairuotoju), nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip pagrindas netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus A. S. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. S. priklausančio automobilio Honda Accord Tourer – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. priklausančiam automobiliui Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 16). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
VI. Kardomosios priemonės
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 33, 35, 37). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš A. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų ar proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 71–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Honda Accord Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. S. ir R. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.