Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė R. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) el. laiške prisegta prekių atitikties deklaracija. Prikabinto dokumento įvardijimas „datasheet“ reiškia, kad prikabinti techniniai duomenys. Be to, nuoroda į techninius duomenis buvo ir išankstinėje sąskaitoje. Atsakovė jokių pretenzijų dėl papildomų dokumentų nereiškė, o visa reikalinga informacija buvo pateikta. Atsakovei pristatytos prekės buvo parinktos pagal jos poreikius. Iš viso parduota 20 vnt.

7. Atsakovė (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikusi prašymą nagrinėti bylą be jos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą (duomenys neskelbtini) dėl 20 vnt. įleidžiamų avarinių šviestuvų, kurių bendra kaina (su PVM) 1 682,87 Eur. Šioje sąskaitoje pateikta nuoroda į prekių techninius duomenis. (duomenys neskelbtini) mokėjimas per Luminor banką patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) už šviestuvus 841,44 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) už 20 vnt. šviestuvų, kurių bendra kaina (su PVM) 1 682,87 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad krovinys priimtas. Priėmimo – perdavimo faktas patvirtintas šalių atstovų (darbuotojų) parašais. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys derino šviestuvų užsakymą, tiekimo terminus, mokėjimo sąlygas, pusės sumos mokėjimo atidėjimą 45 dienų laikui.

9. Įstatymas leidžia šalims kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti tiek žodžiu, tiek raštu. Apie sutarties sudarymą gali būti sprendžiama ir iš šalių konkliudentinių veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.310-6.311 straipsniai). Sutarties esmė – šalių susitarimas, t.y. šalių valios sutapimas laisvai ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai, 6.156 straipsnio 1 dalis).

10. Šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, ieškovės (duomenys neskelbtini) išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita (duomenys neskelbtini), atsakovės 841,44 Eur pervedimas bei jos pačios pripažinimas, kad gavo prekes, patvirtina, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo - pardavimo santykiai.

11. CK 6.317 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui. Pagal CK 6.315 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku. To paties staripsnio 2 dalimi nustatyta, kad jeigu pirkėjas iš anksto kainos nesumoka, pardavėjas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą. CK 6.315 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

12. CK 6.318 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pačiam pardavėjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisėms įgyvendinti, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.

13. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino, kad pardavėjas privalo perduoti ne tik daiktus, bet ir nuosavybės teisę į juos patvirtinančius dokumentus (CK 6.318 straipsnio 1 dalis). Tokie dokumentai dviejų rūšių: dokumentai, susiję su perduodamu daiktu, ir dokumentai, patvirtinantys pardavėjo nuosavybės teisę į parduodamus daiktus. Pastaruosius dokumentus pardavėjui privalu perduoti tais atvejais, kai tokių dokumentų perdavimą numato pirkimo-pardavimo sutartis arba kodeksas.

14. Dokumentai, susiję su daiktais, gali būti įvairūs. CK 6.318 straipsnio 1 dalyje nepateikiama dokumentų sąrašo, nes tai priklauso nuo daikto pobūdžio, nuo pirkimo-pardavimo sutarties rūšies. Dokumentai, kurie susiję su daiktais paprastai apibūdina to daikto savybes, saugumo taisykles, naudojimo instrukcijas, kokybės reikalavimus, garantiją ir pan. Atskirų rūšių pirkimo-pardavimo sutartims gali būti nustatyti taip pat reikalavimai perduoti pirkėjui dokumentus.

15. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas paskirstant įrodinėjimo naštą konstatuotina, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog ji pardavė atsakovei prekes ir pateikė jų dokumentaciją, o atsakovė privalėjo įrodyti, kad sumokėjo sutartą kainą už prekes ir negavo iš ieškovės prekių dokumentacijos (CPK 178 straipsnis).

16. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaita ir (duomenys neskelbtini) mokėjimas per Luminor banką patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) už šviestuvus pusę išankstinėje sąskaitoje nurodytos sumos, t.y. 841,44 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), pagal kurią likusi suma, t.y. 841,43 Eur, turėjo buto sumokėta iki (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovė ją sumokėjo, byloje nėra. Tai ji pripažino rašytiniuose paaiškinimuose ir pati.

17. Iš (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje atsakovei buvo pateikta nuoroda į prekių techninius duomenis. Be to, (duomenys neskelbtini) el. laiškas patvirtina, kad ieškovė pridėjo (prisegė) papildomą dokumentą datasheet‘as: TDS_240_ARA R 3PLED C372 LER IP65 B2308-03EN, t.y. įleidžiamo avarinio šviestuvo ARA R LED eksploatacinių ir techninių savybių aprašymą.

18. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė prekes atsiėmė ir jokių pretenzijų nepareiškė. Jų nepareiškė ir vėliau, t.y. pretenzija pareikšta tik atsiliepiant į ieškinį, nors dar (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške atsakovė prašė nesiimti papildomų veiksmų, nes mokėjimą derina. Delsimą teisino vėluojančiais atsiskaitymais su jos didžiaisiais užsakovais. Taigi tiek duomenys, kad ieškovė su prekėmis pateikė informaciją apie jas, tiek tai, kad iki kreipimosi į teismą atsakovė jokių pretenzijų dėl trūkstamų duomenų apie prekes nereiškė, savo pareigą už jas atsiskaityti pripažino ir žadėjo įvykdyti rodo, kad ji vykdyti savo prievolę nepagrįstai vengia. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 841,43 Eur skolos.

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 24,71 Eur palūkanų už 134 dienų laikotarpį (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

20. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.260 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

21. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už atsakovei parduotas prekes. Taigi konstatuojamas prievolės įvykdymo termino pažeidimas, todėl ieškovė įgijo teisę skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 24,71 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

25. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 324,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminio mokesčio ir 423,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, 445,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 4,32 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 841,43 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 43 ct) skolos, 24,71 Eur (dvidešimt keturis eurus 71 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 866,14 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.