- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-126-151/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02157-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- UAB „Inter credit“
- Trečiasis asmuo
- Rolando Karaliaus, R. Karaliaus
- Advokatai
- Telesforas Urbaitis
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovui G. D., vertėjai Jaroslavai Guzulaitienei, nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui, atsakovės UAB „Inter credit“ atstovui, trečiojo asmens Rolando Karaliaus individualios įmonės atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui UAB „Inter credit“, tretiesiems asmenims R. Karaliaus individualiai įmonei ir notarei Ramutei Siliūnienei dėl sutarties ir vekselio pripažinimo niekiniais sandoriais ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pirminiu ieškiniu (b.l. 4-7) prašė pripažinti 2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37 ir jos 4 punkto pagrindu surašytą vekselį negaliojančiu niekiniu sandoriu, taikyti restituciją ir priteisti ieškovo naudai atsakovo nepagrįsto praturtėjimo rezultate gautus 1300 Lt bei priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2013 10 07 patikslintu ieškiniu ieškovas papildomai prašo 2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37 ir jos 4 punkto surašytus du vekselius pripažinti negaliojančiais niekiniais sandoriais ir taikyti restituciją (b.l. 142-146).
2013 10 07 patikslintu ieškiniu ieškovas papildomai prašo pripažinti negaliojančiais negaliojančių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-11541 ir 2-11542, kurių pagrindu antstolė Svetlana Kastanauskienė užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0056/12/02001 ir Nr. 0056/12/02002 (II t. b.l. 10-14).
Ieškovas nurodė, kad po 2010.05.31 eismo įvykio, apie kurį nurodoma atsakovo 2012 m. birželio 27 d. pranešime Nr. 12/429 ieškovui, buvęs automobilio savininkas G. D. dar 2010 metais buvo apklausiamas Utenos vyriausiajame policijos komisariate, ir nurodė asmenį, kuriam buvo prieš keletą mėnesių iki eismo įvykio pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pirkėjas vėliau apklausiamas Utenos PK patvirtino ir nurodė, kada, kokiomis aplinkybėmis ir už kiek pirko automobilį iš dabartinio ieškovo G. D.. Tuomet paaiškėjo, kad automobilis buvo parduotas jau netgi trečiam savininkui. Policijai jo nustatyti nepavyko. Tuomet 2010-tųjų vasarą Utenos policija G. D. paaiškino, kad jis niekuo dėtas dėl 2010.05.31 eismo įvykio, dėl kurio kaltas automobilį įsigijęs jau netgi trečias asmuo, ir policija pretenzijų G. D. neturi.
2012 m. birželio mėnesį paštu gavo perėmusios iš Rolando Karaliaus įmonės reikalavimo teisę skolų išieškotojų UAB „INTER CREDIT" 2012-06-27 pranešimą-mokėjimo reikalavimą. Atsakovas pareigingai greitai sureagavo į tokį atsakovo reikalavimą, po savaitės atvyko pas atsakovą pasirašė įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37 (skolos išdėstymo sutartį).
Ieškovas pardavęs automobilį jo neišregistravo iš registro, todėl pagal dokumentus yra automobilio savininkas. Automobiliu buvo padarytas autoįvykis ir automobilis buvo nutemptas į trečiojo asmens automobilių saugojimo aikštelę, kur buvo saugomas. Trečiasis asmuo perdavė reikalavimo teisę, todėl su atsakovu kaip turto savininku ieškovas sudarė skolos grąžinimo sutartį.
Pagal LR CK 1.75 str. 1 dalį įstatymas gali nustatyti tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Pažymėtina, kad LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nenustatytas reikalavimas privalomai įregistruoti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, keičiantis jos savininkams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 dalį, 27 str. 1 ir 3 dalis, padarė išvadą kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo teisinis pagrindas, taigi ir pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu prieš buvusį aikštelėn nutempto automobilio savininką G. D. nepatvirtinta ir neįrodyta R. Karaliaus įmonės reikalavimo teisė buvo perleista atsakovui UAB „INTER CREDIT". Trečiasis asmuo perleido jo paties realiai neturėtą reikalavimo teisę.
Atsakovas UAB „INTER CREDIT" perimdamas reikalavimo teisę iš trečiojo asmens R. Karaliaus įmonės privalėjo įsitikinti jos realumu.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad 2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartis 09/07/12-37 atitinka dviejų rūšių nuginčijamojo sandorio požymius. Ieškovas dėl susidėjusių jam kritinių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį jam itin nepalankiomis sąlygomis, siekdamas išvengti didesnio blogio, - dvigubai didesnės 14526 Lt neteisėto reikalavimo sumos (CK 1.91 str.). Sandorį ieškovas sudarė ir suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), - dėl teisinio neišprusimo ir menko lietuvių kalbos žinojimo, klaidingai suvokdamas esminius sandorio faktus jo sudarymo metu, - atsakovas pakankamai įtikinamai pateikė save kaip realų reikalavimo teisę turintį kreditorių, nepateikė, kaip to reikalauja 6.109 str. 5 d. ir 7 d. teisių perėmimo sutarties, antstolio pranešimu-grasinimu teisinėmis sankcijomis, dėl ko sudarė sau nenaudingą sandorį.
2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartis 09/07/12-37 yra teisei, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.81 str.), nes atsakovas UAB „INTER CREDIT" jį sudarė neteisėtai ir nesąžiningai veikdamas ultra vires, - remdamasis reikalavimu, kurio pats neturi, ir kurio neperėmė ir negalėjo perimti iš jo neturėjusio trečiojo asmens, R. Karaliaus individualios įmonės.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Inter Credit“ nesutinka su ieškovo G. D. su ieškiniu ir nurodė, kad atsakovas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su VĮ „Regitra" ir turi prieigą elektroniniu būdu matyti automobilių savininkų asmens duomenis. Nei atsakovas nei trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio F. E. v/n (duomenys neskelbtini) pardavimą, nes apie minėtą automobilį oficialioje VĮ „Regitra" duomenų bazėje tokios informacijos nėra, paprašytas pateikti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį jo nepateikė, todėl atsakovas preziumuoja, jog G. D. yra minėto automobilio savininkas. Sutarties pasirašymo dieną F. E. v/n (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra" duomenimis buvo įregistruotas atsakovo vardu. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
Remiantis 2010 m. gegužės mėn. 31 d. priverstinio nuvežimo aktu (pridedama) automobilis F. E. v/n (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nutemptas į Rolando Karaliaus individualiai įmonei priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, ko pasėkoje atsirado prievoliniai santykiai ir skola tarp trečiojo asmens ir ieškovo.
2012 m. balandžio mėn. 23 d. trečiasis asmuo Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 12/04/23/001 perleido savo galiojančią ir teisėtą reikalavimo teisę atsakovui.
Ieškovas, 2012 m. liepos mėn. 09 d., atvykęs į UAB „Inter Credit" biurą, turėjo galimybę susipažinti su visais skolą pagrindžiančiais dokumentais. Siekiant sklandaus skolinio įsipareigojimo padengimo derybų keliu atsakovas su ieškovu pasirašė sutartį ir vekselį. Ieškovas sutartį perskaitė, jos turinys ir pasekmės jam buvo suprantamos, bei atitiko jo valią, ką ieškovas patvirtino savo parašu. Ieškovo argumentai apie įsiskolinimo dydį, reikalavimo teisės perleidimo motyvus, atlygintinumą, nuolaidą bei Sutarties sudarymo aplinkybes yra spekuliatyvūs. Ieškovas nepateikia jokių teisinių įrodymų pagrįsti savo argumentus.
Vekselis yra toks teisinis instrumentas, kuris yra neskundžiamas. Atsakovas sudarydamas sąlygas ieškovui atsiskaityti dalinėmis įmokomis ir padarydamas nuolaidą tam, kad būtų užtikrintas išieškojimas praleidžiant teisminę stadiją Sutarties nesilaikymo atveju, nustatė sąlygą pasirašyti vekselį, taip turėdamas pagrįstų ir teisėtų lūkesčių atgauti įsiskolinimą greičiau. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vekselio vykdymui paneigtų vekselio, kaip teisinio užtikrinamojo instrumento reikšmę bei pažeistų atsakovo teises.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad 2012 m. liepos mėn. 9 d. Sutartis atitinka dviejų rūšių nuginčijamojo sandorio požymius. Ieškovo argumentas, jog jis buvo priverstas sudaryti sandorį jam itin nepalankiomis sąlygomis yra nepagrįstas, kadangi atsakovas siekdamas abiems sandorio pusėms optimaliausio sprendimo priėmimo, pasiūlė ženklią nuolaidą ir periodinį skolos padengimo mokėjimo būdą, nors to neprivalėjo daryti, iš ko galima daryti išvadą, jog priešingai nei ieškovas tvirtina, jam buvo sudarytos itin palankios sąlygos.
Sandorio ginčijamuoju pagrindu yra minimas ieškovo teisinis išprusimas. Teisinis išprusimas neturi jokios įtakos teisinių sandorių teisinei galiai. Sutarties sąlygos ir pasekmės buvo išaiškintos. Be to ieškovas nesiskundė, neminėjo nesuprantantis lietuvių kalbos. Derybos dėl sutarties sąlygų buvo vedamos lietuvių kalba.
Pažymi, jog ieškovas nesumokėjo 2012 m. spalio 15 d. įmokos ir taip nesilaikė Sutarties sąlygų, todėl remiantis Sutarties 9 ir 10 punktais atsakovas ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų ir laikydamasis visų įstatymuose nustatytų reikalavimų 2012 m. lapkričio 08 d. pateikė prašymą priimti vykdyti vekselį ir pradėti vykdomąją bylą antstolei Svetlanai Kastanauskienei. Dėl teisminio proceso atsakovas patirs nuostolius dėl sutartyje nurodytų prievolinių įsipareigojimų nevykdymo bei papildomų išlaidų dėl galimo išieškojimo proceso sustabdymo ir bylinėjimosi teisme. Pasirašydamas įsiskolinimo padengimo sutartį atsakovas turėjo teisėtų lūkesčių gauti periodines įmokas. Pabrėžiame, jog sutartyje yra numatyta nuolaida, su sąlyga, jog ieškovas laikysis sutarties sąlygų ir terminų, be to įsiskolinimo suma, kuri santykinai didelė, yra išdėstyta mokėjimo grafike periodinėmis įmokomis, o tai taip pat palengvina ieškovo skolinio įsipareigojimo vykdymą. Atsakovas turėjo teisę reikalauti pilno skolinės prievolės įvykdymo, tačiau pasirinkęs humaniškesnį, nuolaidų būdą tikėjosi sklandesnio, abi puses tenkinančio rezultato. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas ir atlygintos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė Ramutė Siliūnienė atsiliepimu (II t. b.l. 50 ) nurodė, kad buvo pateikti du vekseliai ir prašė išduoti vykdomuosius įrašus, ieškovai pateikė įstatymo nustatyta tvarka išsiųstus priminimus ieškovui, todėl vykdomieji įrašai buvo išduoti. Taip pat pažymėjo, kad notaras neturi pareigos ir netikrina vekselio išdavimo aplinkybių, todėl negali nurodytų aplinkybių nei paneigti, nei patvirtinti.
Trečiasis asmuo R. Karaliaus individualiai įmonė atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų atidėti posėdį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovas prašo pripažinti 2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37 niekiniu sandoriu, išrašytus sutarties pagrindu du 2012 m. liepos 9 d. datuotus vekselius (kiekvienas 7263 Lt sumai) pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją priteisti iš atsakovo ieškovo naudai atsakovo nepagrįsto praturtėjimo rezultate (pagal niekinę sutartį) gautus 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų), pripažinti negaliojančiais negaliojančių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-11541 ir Nr. 2-11542, kurių pagrindu antstolė Svetlana Kastanauskienė užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0056/12/02001 ir Nr. 0056/12/02002 (b.l. 4-7, 142-146, II t. b.l. 10-14).
2012 07 09 ieškovas su atsakovu sudarė įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 09/07/12-37, kurios 1 p. pagrindu susitarė, kad skola yra 14526,05 Lt ir šalių susitarimu skolininkui buvo padaryta nuolaida iki 7263,00 Lt, jei skolininkas vykdys sutarties sąlygas ir pagal grafiką iki 2014 03 15 sumokės 7263 Lt (b.l. 71-73).
Sutarties 4 p. numatyta, kad siekdama užtikrinti įsiskolinimo padengimą, G. D. išrašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį visai 1 p. nurodytai sumai, t.y. 14526,05 Lt.
Ieškovas taip pat pasirašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kiekvienas po 7263 Lt (b.l. 125, 126).
Ieškovas sudarydamas sutartį 2012 07 09 taip pat pasirašė sutikimą, kad neprieštarauja, kad jo automobilis būtų utilizuotas (b.l. 127).
Minėta sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2012 04 23 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 12/04/23/001 pagrindu, pagal kurią R. Karaliaus IĮ perleido reikalavimo teisę UAB „Inter credit“ (b.l. 118-119). Prie bylos yra pridėtas sąrašas, kurie automobiliai yra perduodami atsakovui, tame tarpe perduotas automobilis F. E. (duomenys neskelbtini) (b.l. 120, 121).
Teismui pareikalavus buvo pateiktas priedas Nr. 2, kurio 1 p. numatyta, kad Naujasis kreditorius įsipareigoja pervesti pradiniam kreditoriui 60 procentų nuo visų iš skolininko gautų sumų (II t. b.l. 98).
Ieškovas pateikė teismui Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (b.l. 116). o trečiasis asmuo R. Karaliaus individuali įmonė pateikė teismui 2008 10 03 sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (II t. 4-6). Sutarties 8 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2009 10 03. Trečiasis asmuo taip pat pateikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų įkainius patvirtintus 2008 12 01 įsakymu Nr. 15 (II t. b.l. 7, 8).
Ieškovui 2012 10 23 buvo išsiųsti priminimai grąžinti skolą pagal vekselius iki 2012 10 30 ir 2012 11 31 (taip rašo atsakovas, nors lapkritis turi tik 30 dienų) atsakovas pateikė raštus, kad ieškovas nedelsiant sumokėtų įsipareigojimus pagal vekselius, nes kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo (b.l. 155-158).
Teismo yra išreikalauta ieškovo administracinė byla (b.l. 147-154), kur ieškovas buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių 32, ir 32.1. punktų pažeidimus (b.l. 147-154).
Ieškinys tenkintinas iš dalies šiais motyvais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, jo teigimu pardavė automobilį, tačiau jo neišregistravo iš registro. 2010 05 31 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilis. Įvykio vietoje vairuotojo nerasta. Patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, kad automobilis registruotas ieškovo vardu. Automobilis trečiojo asmens buvo nutemptas į saugojimo aikštelę.
Trečiasis asmuo R. Karaliaus individualios įmonės savininkas pateikė 2008 10 03 sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, kurio pagrindu buvo teikiama paslauga, kuri sudaryta tarp Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo asmens. Teismas atkreipia dėmesį, kad pateikta sutartis galiojo tik iki 2009 10 03, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu trečiasis asmuo teikė paslaugas po 2009 10 03.
Trečiasis asmuo R. Karaliaus individuali įmonė 2012 04 23 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 12/04/23/001 perleido reikalavimo teisę UAB „Inter credit“, sutarties 1.2 p. nurodoma, kad trečiojo asmens reikalavimo teisė kyla iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto bei sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties, tačiau kaip teismas jau nurodė, sutarties galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2009 10 03.
2012 04 23 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 12/04/23/001 trečiasis asmuo R. Karaliaus individuali įmonė perleido reikalavimo teisę UAB „Inter credit“, tačiau kaip nustatyta 2012 04 23 sutarties priede Nr. 2 nėra pateikta, kokio dydžio reikalavimo teisė yra perduodama atsakovui, t.y. tik numatyta, kad Naujasis kreditorius įsipareigoja pervesti pradiniam kreditoriui 60 procentų nuo visų iš skolininkų gautų sumų.
2012 07 09 įsiskolinimo padengimo sutartyje Nr. 09/07/12/37 nurodoma, kad ieškovo įsiskolinimas yra 14.526,05 Lt. Atsakovas paaiškinamuoju raštu nurodė, kad įsiskolinimo sumą sudaro automobilio transportavimas 242 Lt, saugojimo paslauga 13975,50 Lt ir skolos išieškojimo išlaidos 308,55 Lt.
Trečiasis asmuo R. Karaliaus individuali įmonė pateikė rašytinius įrodymus, 2008 12 01 įsakymu Nr. 15 patvirtintus priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų įkainius, tačiau ir remiantis pateiktais įkainiais bei atsakovui pateiktu skolos apskaičiavimu teismas neturi galimybių patikrinti, ar šie paskaičiavimai yra pagrįsti, nes nepateikta nei automobilio transportavimo, nei saugojimo, nei skolos išieškojimo išlaidų paskaičiavimai.
Teismo nustatytina, kad autoįvykis įvyko 2010 05 31, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2012 04 23, tai sudaro 692 dienas, paros įkainis yra 15 Lt per parą, už automobilio saugojimą atsakovas prašo 10380 Lt, todėl atsakovų nurodyta suma automobilio saugojimo kaina 13975,50 Lt yra padidinta 3595,50 Lt arba 240 dienų, kitų atsakovo nurodytų automobilio nutempimo ir išieškojimo išlaidų dydžių, nesant jų pagrindimo įrodymais, teismas paskaičiuoti negali.
Byloje taip pat nepateikta duomenų, ar ieškovui buvo įteiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pagal kurį tik šio akto turėtojas gali atsiimti automobilį iš transporto priemonės saugotojo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2008 10 03 sutartyje dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo yra nurodyta, kad trečiasis asmuo automobilį gali saugoti tik 6 mėnesius, o saugant ilgiau reikalauti iš policijos įstaigos apie tolesnę būtinybę ją saugoti (sutarties 4.2 p.), negavęs iš policijos informacijos savo lėšomis vykdyti išieškojimą ir spręsti klausimus su savininkais (sutarties 4.3 p.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas trečiojo asmens buvo informuotas atsiimti automobilį ir sumokėti už automobilio apsaugą.
Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad informavo ieškovą apie jo pareigą atsiimti automobilį iš automobilio saugotojo.
Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 str.).
Ieškovo aiškinimu, apie susidariusią skolą sužinojo tik perdavus reikalavimo teisę atsakovui, daugiau nei po dviejų metų, kai atsakovas išsikvietė sudaryti sutartį. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jis apie autoįvykį žinojo, tačiau policijos pareigūnams paaiškino, kad jis automobilį pardavė ir niekas nepaaiškino, kad turi automobilį pasiimti, o ir pats nelaikė savęs savininku. Nurodė, kad buvo baustas už KET taisyklių 32 p. pažeidimus, kad nenurodė asmens vairavusio automobilį. Ieškovas mano, kad šiuo atveju jis buvo kaltas, nes negalėjo nurodyti pirkėjo, tačiau policijai pateikė asmens, kuris įsigijo automobilį telefono numerį (b.l. 151) ir mano, kad policijos darbuotojai tikrai galėjo nustatyti asmenį įsigijusį automobilį. Ieškovas su šia nuobauda sutiko ir baudą sumokėjo, nors policijos pareigūnams nurodė tokius duomenis, kokius jis turėjo, t.y. nusipirkusio jo automobilį asmens telefono numerį. Ieškovas nurodė, kad kitų duomenų neturėjo. KET 32 str. numato, kad „Transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi“.
2012 07 09 įsiskolinimo padengimo sutartyje Nr. 09/07/12/37, atsakovas nurodo, kad skolos dydis yra 14.526,05 ir pritaikoma 7263 Lt nuolaida skolą išdėstant iki 2014 03 15 dienos (sutarties 1 ir 2 p.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 1300 Lt, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl nustatytina, kad ieškovas sutartį vykdė, t.y. sumokėjo 500 Lt ir po 400 Lt už rugpjūtį ir rugsėjį. Po to ieškovas sutartį nustojo vykdyti, ieškovo aiškinimu, jis neturėjo finansinių galimybių mokėti, nes jų šeima augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gimė tik (duomenys neskelbtini) (b.l. 159) ir ši prievolė šiuo metu jam yra neįvykdoma.
Ieškovo pakviesta liudytoja J. J. 2014 06 26 teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas pardavė automobilį, nes pirkimo-pardavimo sandoris vyko prie parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelėje, o ji ten dirbanti kasininke ir matė, kaip ieškovas kalbėjosi su vyrais. Po to ieškovas atėjo į parduotuvę ir paprašė patikrinti ar tikri pinigai ir padavė tris kupiūras po 200 Lt. Liudytojai replikavus, kad „praturtėjo“, ieškovas paaiškino, kad pardavė automobilį.
Ieškovas prašo pripažinti 2012 07 09 įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 09/07/12/37 ir vekselius negaliojančiais ir nurodo, kad juos sudarė dėl įstatymų nežinojimo ir nepakankamo lietuvių kalbos žinojimo bei gavus iš atsakovo grasinantį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jis gali būti nuteistas iki 2 metų laisvės atėmimu už turtinės žalos padarymą apgaule (b.l. 70), todėl ir pasirašė pateiktus dokumentus. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tik jis vienas dirba, šeimoje auga trys vaikai, kurių vienas yra kūdikis. Atsakovui vienam tenka didelė našta išlaikyti šeimą, todėl perspektyva, kad gali atsidurti kalėjime, privertė jį pasirašyti sutartį.
Taigi apibendrinant bylos faktines aplinkybes nustatytina, kad ieškovo kaltė buvo ta, kad jis pardavė automobilį nesudarydamas rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties ir jo neišregistruodamas. Ieškovas įrodė, kad automobilį pardavė už 600 Lt (liudytojos liudijimas bei ieškovo paaiškinimas). Ieškovo teiginys, kad pardavė automobilį patvirtintas ir kitais įrodymais, tai policijos apklausos protokolu (b.l. 151), kuriame paaiškino, kad automobilį pardavė, ieškovo nuosekliais paaiškinimais posėdžio metu. Ieškovas pripažįsta, kad jis padarė klaidą nesutvarkydamas iš karto pardavimo dokumentų, tačiau nelaiko savęs automobilio savininku, policijai nurodė pirkėjo telefono numerį, sumokėjo baudą už tai, kad negalėjo nurodyti kas vairavo automobilį.
Ieškovui įrodžius, kad automobilį ieškovas pardavė, nustatytina, kad ieškovas negali būti atsakingas už automobilio saugojimą. Ieškovas tik registro duomenyse yra nurodytas kaip automobilio savininkas, tačiau faktiškai automobilio nevaldė, autoįvykio nepadarė. Ieškovo sumokėta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra pakankama bausmė. Ieškovui sumokėjus automobilio saugojimo išlaidas, liktų visiškai už pasekmes neatsakingas žalą padaręs asmuo.
Reikalavimo teisė atsakovui buvo perduota nenurodant skolininko, todėl atsakovo pareiga buvo bent jau pabandyti surasti naująjį faktinį savininką.
Teismo nustatytina, kad tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas buvo nesąžiningi. Trečiasis asmuo neatliko jokių veiksmų, kurie buvo numatyti sutartyje, ir nesiėmė jokių veiksmų informuoti atsakovą, t.y. neišsiuntė po pusės metų ieškovui pranešimo atsiimti automobilį, o tik nepagrįstai laukė dvejus metus ir didino automobilio saugojimo kaštus. Atsakovo paskaičiuotas skolos dydis yra aiškiai per didelis ir nepagrįstas įrodymais.
Nustatytina, kad atsakovas (naujasis kreditorius) sudarė sutartį su netinkamu skolininku, nes atsakovas autoįvykio metu nebuvo automobilio savininkas.
2012 07 09 sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo.
Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Apgaule pripažįstama sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis, todėl tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies nesąžiningais veiksmais. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat apgaulė bus, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. CK 1.91 str. 5 dalyje nustatyta, kad „apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių
Atsakovas nurodė, kad skolos dydis yra 14526,05 Lt, skolą sumažino iki 7263 Lt, tačiau manytina, kad trečiajam asmeniui nesiėmus jokių veiksmų informuoti ieškovą, daugiausia galėjo reikalauti už 181 dieną, t.y. 2715 Lt, nes vėliau atsiradę nuostoliai yra trečiojo asmens neveikimas. Be to skolinis reikalavimas nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įformintas. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas nebuvo nei informuotas, nei sutartyje nurodytas. Perleidimo sutarties 2 priede numatytas ne skolų ir skolininkų perdavimo sąrašas, o komercinis susitarimas, kiek kiekvienai iš sandorio šalių tenka nuo išieškotos sumos, todėl manytina, kad atsakovo tikslas yra kuo didesnę sumą išreikalauti. Teismo nustatytina, kad sutartyje išdidinta suma ir jos skolos sumažinimas per pusę lyg ir rodo skolininkui tinkamą kreditoriaus elgesį, tačiau tai yra beveik 2.5 kartus didesnė suma nei turėtų būti realus skolos dydis.
Remiantis nurodytais motyvais, tenkintinas ieškovo prašymas pripažinti 2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37 sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo negaliojančia (CK 1.91 str.) ir taikytina restituciją – įpareigotinas atsakovas grąžinti ieškovui įmokėtus 1300 Lt. (CK 6.145 str.).
Teismui nutarus pripažinti negaliojančia įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37, naikintini ir pasirašyti du vekseliai po 7263 Lt, nes jie buvo pasirašyti kaip užtikrinimo priemonė sandorio prievolių įvykdymui.
Atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais negaliojančių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-11541 ir 2-11542, kurių pagrindu antstolė Svetlana Kastanauskienė užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0056/12/02001 ir Nr. 0056/12/02002, nes antstolė Svetlana Kastanauskienė nebuvo patraukta byloje atsakovu, o tik trečiuoju asmeniu, t.y. pateiktas reikalavimas, kuris nenurodant asmens, kuris turi šį reikalavimą įvykdyti. Ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti atsakovą, tačiau ieškovo advokatas nurodė, kad tai nėra būtina. Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas yra perteklinis, nes panaikinus vekselius, negali būti vykdomas pagal juos išieškojimas.
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, 800,00 Lt atstovavimo išlaidas, 143,17 Lt kelionės išlaidas (1 t. b.l. 8-9, 175, 168-174, 2 t. b.l. 34).
Nustatytina, kad ieškovas sumokėjo 511,04 Lt žyminio mokesčio, tačiau reikėjo sumokėti 437,23 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis t.y. 73,81 Lt, grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Patenkinus ieškinį iš dalies priteistina iš atsakovo UAB „Inter credit“ ieškovui 387,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Patenkinus ieškinį iš dalies priteistina iš atsakovo UAB „Inter credit“ 52,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei. Patenkinus ieškinį iš dalies priteistina iš ieškovo G. D. 26,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. 263-270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.Pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 9 d. įsiskolinimo padengimo sutartį 09/07/12-37 sudaryta tarp G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Inter credit“, į.k. (duomenys neskelbtini).Panaikinti du 2012 07 09 G. D. išrašytus vekselius, kiekvienas po 7263,00 Lt.Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Inter credit“, į.k. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 1300,00 Lt.Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Priteisti iš atsakovo UAB „Inter credit“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 387,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš atsakovo UAB „Inter credit“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybei, 52,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).Priteisti iš ieškovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei, 26,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), – 73,81 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-01-31 UAB „Medicinos bankas“ banke.Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.