- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-917-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12652-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- UAB ,,Gelvora“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės antstolės A. T. ieškinį atsakovui UAB „Gelvora“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė antstolė A. T. ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovo UAB „Gelvora“ 64,00 Eur skolą pagal nesumokėtą sąskaitą-faktūrą Serija 153 Nr. 2617, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio.
2. Antstolė nurodė, kad 2018 m. kovo 7 d. jai buvo pateiktas atsakovo UAB „Gelvora“ patikslintas prašymas vykdomosiose bylose pakeisti 8 skolininkų buvusį išieškotoją į UAB „Gelvora“. Pasak ieškovės, šiuos veiksmus ji atliko 2018 m. kovo 9 d. ir kiekvienoje byloje, kur buvo pakeistas išieškotojas, šalims buvo parengti ir išsiųsti patvarkymai dėl išieškotojo pakeitimo, buvo informuoti teismai bei padaryti atitinkami pakeitimai Antstolių informacinėje sistemoje. Pažymėjo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą, išlaidas už išieškotojo pakeitimą antstoliui turi apmokėti išieškotojas, šios išlaidos iš skolininko neišieškomos. Minėtoje instrukcijoje taip pat nurodytas išlaidų dydis – 8 Eur už kiekvieną kitą vykdomąją bylą.
3. Ieškovės teigimu, 2018 m. kovo 9 d. el. ryšio priemonėmis atsakovui buvo pateikta apmokėjimui sąskaita-faktūra Serija 153 Nr. 2617 dėl 64 Eur išlaidų už išieškotojo pakeitimą. Minėtoje sąskaitoje nurodyta kiekvienos bylos darbų kaina po 8 Eur, įskaitant PVM, už kiekvieną vykdomąją bylą, iš viso 8 vnt. Šioje sąskaitoje nurodytas jos sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. kovo 12 d. Antstolė nurodė, kad iki šiol sąskaita atsakovo neapmokėta, nepaisant visų priminimų telefonu ir el. paštu. Taip pat nurodė, kad prieštaravimų ar pretenzijų dėl pačios sąskaitos iš atsakovo ji negavo, taip pat nesulaukė jokių pretenzijų dėl paskaičiavimo už darbus ar darbų kokybės. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo neapmokėtos sąskaitos už jo užsakytus darbus ji patiria žalą, t. y. neapmokėti darbų, keičiant išieškotoją, kaštai (pašto išlaidos, kanceliarinės priemonės, ryšio paslaugos), taip pat neapmokėtos iš sąskaitos kylančios prievolės atsakovui (antstolė nuo sąskaitoje nurodytų pajamų turėjo sumokėti PVM ir GPM, nors realiai pinigų negavo).
Atsiliepimas
4. Atsakovas UAB „Gelvora“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. ieškovei antstolei A. T. pateikė pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, kuriame tuo pačiu išreiškė prašymą pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Mokilizingas“ į naująjį išieškotoją – atsakovą, pranešimo priede Nr. 2 nurodytų skolininkų atžvilgiu, ieškovės vykdomose vykdomosiose bylose. Taip pat nurodė, kad 2018 m. kovo 7 d. atsakovas ieškovei pateikė lentelę, kurioje be Priede Nr. 2 nurodytų duomenų, papildomai buvo nurodyti vykdomųjų bylų numeriai. 2018 m. balandžio 13 d. antstolė pateikė atsakovui 2018 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 153 Nr. 2617, kurioje buvo nurodyti 8 skolininkai, iš Priede Nr. 2 nurodytų skolininkų, kurių vykdomosiose bylose ieškovas pradinį išieškotoją pakeitė naujuoju išieškotoju (atsakovu). Pasak atsakovo, nuo 2018 m. balandžio 13 d. tarp jo ir ieškovės vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, kurio metu atsakovas dar kartą patvirtino pranešime išdėstytą savo poziciją išieškotojo pakeitimo išlaidas išskaičiuoti iš priede Nr. 2 nurodytų skolininkų išieškotų sumų, todėl nurodė, kad ieškovės PVM sąskaita-faktūra nebus apmokėta atsakovo lėšomis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui jokių paslaugų neteikė, o vykdė išieškojimą įstatymo nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovės antstolės A. T. naudai iš atsakovo UAB „Gelvora“ 64 Eur skolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 9 d. el. ryšio priemonėmis atsakovui buvo pateikta apmokėjimui sąskaita-faktūra Serija 153 Nr. 2617 dėl 64 Eur išlaidų už išieškotojo pakeitimą. Minėtoje sąskaitoje nurodyta kiekvienos bylos darbų kaina po 8 Eur, įskaitant PVM, už kiekvieną vykdomąją bylą, iš viso 8 vnt. Šioje sąskaitoje nurodytas jos sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. kovo 12 d.
7. Antstolei 2018 m. kovo 7 d. buvo pateiktas atsakovo UAB „Gelvora“ patikslintas prašymas vykdomosiose bylose pakeisti 8 skolininkų buvusį išieškotoją į UAB „Gelvora“. Atsakovas neginčija, kad antstolė šiuos veiksmus atliko 2018 m. kovo 9 d. ir kiekvienoje byloje, kur buvo pakeistas išieškotojas, šalims buvo parengti ir išsiųsti patvarkymai dėl išieškotojo pakeitimo, buvo informuoti teismai bei padaryti atitinkami pakeitimai Antstolių informacinėje sistemoje. Pretenzijų dėl šiose vykdomosiose bylose atliktų antstolės veiksmų, susijusių su šalies pakeitimu, atsakovas neturi ir bylos nagrinėjimo metu nereiškė.
8. Nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ punkto turinio aiškinimo. Teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ punkto turinys negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę išieškotojui nuspręsti, kokia tvarka bus atsiskaitoma už antstolio atliktą veiksmą – išieškotojo pakeitimą. Išieškotojo pakeitimas vykdomojoje byloje yra išimtinai susijęs su išieškotojo veiksmais perleidžiant savo reikalavimo teisę ir atitinka išieškotojo interesus, todėl tokios vykdymo išlaidos negali būti išieškomos iš skolininko. Antstolis, vykdydamas konkrečią vykdomąją bylą, negali prognozuoti, kada bus išieškota pakankamai lėšų (jei apskritai tokių lėšų bus išieškota), kad būtų padengtos išieškotojo keitimo išlaidos konkrečioje vykdomojoje byloje. Teismas vertino, kad kadangi antstolis negali tokių išlaidų pasidengti iš kitų tam pačiam išieškotojui mokėtinų sumų kitose vykdomosiose bylose, būtų neteisinga ir neproporcinga suteikti teisę išimtinai pačiam išieškotojui nuspręsti, kokiu būdu ir kada šios vykdymo išlaidos bus padengtos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai, jog antstolis sprendžia, kada pareikalauti vykdymo išlaidų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ punktą, yra teisiškai pagrįsti, dėl to atsakovas turi teisinę pareigą apmokėti ginčo sąskaitą per joje nurodytą terminą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Gelvora“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Pažymi, kad kitose vykdomosios bylose atsakovas, remdamasis esamu teisiniu reguliavimu, taip pat atsisakė apmokėti ieškovo sąskaitas už išieškotojo keitimą ir prašė tokias išlaidas išskaičiuoti iš skolininkų išieškotų ir atsakovui tenkančių lėšų. Teigia, kad kitose vykdomosios bylose, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybės, tarp šalių nekilo jokių ginčų.
11. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas atsakovui jokių paslaugų neteikė, tačiau, atliko Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą funkciją, t. y. vykdė vykdomuosius dokumentus bylose, kuriose atsakovas yra naujuoju išieškotoju. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau tekste ir SVI) 4 ¹ straipsnyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas šioje pastraipoje nurodytų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis šias sumas išskaičiuoja iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų iš skolininko.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ straipsnį absoliučiai ignoravo aukščiau nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ straipsnio nuostatą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog atsakovas vykdymo išlaidų už išieškotojo keitimą neapmokėjo, taip pat, nėra ginčo ir dėl tos aplinkybės, jog visos vykdomosios bylos, kuriose buvo patirtos išlaidos už išieškotojo keitimą, įtrauktos į su ieškiniu pateiktą PVM s/f Nr. 2617, nėra nutrauktos, t. y. toliau vykdomos, todėl, ieškovas privalo išlaidas už išieškotojo keitimą išskaičiuoti iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų iš skolininkų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu ieškovė antstolė A. T. prašo skundą atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas priteistas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
14. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra kitų ginčų dėl apmokėjimo už išieškotojo pakeitimą. Mano, kad teismas teisingai nustatė fakto klausimą: tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai dėl prašomų darbų atlikimo ir teisiškai pagrįstai prašomo užmokesčio už tuos darbus.
15. Antstolė nurodo, kad teismo sprendime antstolei buvo priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad teismas nurodė, kad antstolės prašomas priteisti užmokestis už sugaištą laiką (312 Eur) nelaikomas bylinėjimosi išlaidomis, nes antstolė šiuo atveju neatlieka vykdymo veiksmų. Teigia, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punkto 2 lentelės 13 punktas numato atlygį antstoliui už teismo pavedimų vykdymą, o ne už vykdymo veiksmų atlikimą. Nurodo, kad savo pažeistą teisę antstolė pradėjo ginti ekonomiškiausiu būdu, pateikdama pareiškimą per EPP sistemą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, ginčas perėjo į ieškinio teiseną. Teismui šaukiant atvykti į posėdį, antstolė privalėjo vykdyti teismo nurodymą ir vyko į Vilniaus apylinkės teismą 2 kartus. Taip pat, buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teigia, kad šiam atsiliepimui surašyti sugaišo 6 darbo valandas. Prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal SVI 56 punkto 2 lentelės 13 punktą bei 2018 m. liepos 23 d. pažymą Nr. 3.5-18-00435 - už vykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme 312 Eur ir 144 Eur už atsiliepimo parengimą, viso 456 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nepateikė, o apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimas yra apribotas apeliacinio skundo ribomis (CPK 320 straipsnis).
18. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, klausimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo kilo vykdymo procese, kas reiškia, kad toks klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, o ne ginčo teisenos tvarka. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai ypatingosios teisenos byloje kilo ginčas dėl antstoliui mokėtino atlyginimo dydžio, tai jis turi būti sprendžiamas teismo neperduodant bylos nagrinėti ginčo teisena. Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad kai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamas klausimas dėl lėšų grąžinimo skolininkui, antstoliui nesilaikius jų priteisimo tvarkos pagal CPK 611 straipsnį, ir toje pat byloje iškeliamas klausimas dėl antstoliui priklausančio atlyginimo dydžio, tai teismas tuo atveju, jei nepripažįsta CPK 611 straipsnio pažeidimo, negali atsisakyti nagrinėti ginčo dėl antstolio atlyginimo dydžio, nes tai prieštarautų CPK 443 straipsnio 7 daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-511/2008). Nors šie išaiškinimai pateikti, sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, o ne iš išieškotojo, kaip nagrinėjamu atveju, tačiau apeliacinės instancijos jais remiasi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju klausimas buvo išspręstas ginčo teisenos tvarka.
19. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).
20. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.
21. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ punkte (red. nuo 2017 m. rugsėjo 22 d.) nustatyta, jeigu vykdymo procese keičiamas išieškotojas, papildomas vykdymo išlaidas, susijusias su antstolio patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo parengimu, apmoka išieškotojas ir šios vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos. Jeigu išieškotojas šioje pastraipoje nurodytų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis šias sumas išskaičiuoja iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų iš skolininko.
22. Nors nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata, aiškinant vien tik lingvistiškai yra aiški, tačiau byloje iš esmės kilo ginčas kokia tvarka, papildomos išlaidos už išieškotojo pakeitimą turi/gali būti apmokamos išieškotojo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apelianto argumentais, kad pagal nurodytą reglamentavimą antstolė išlaidas už išieškotojo pakeitimą, be kita ko pastarajam nurodžius, turėjo išieškoti iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų iš skolininko.
24. Pasisakant dėl argumentų susijusių su tuo, ar išieškotojo pakeitimo išlaidos išskaičiuotinos iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų iš skolininko, toje pačioje vykdomojoje byloje ar gali būti išieškomos ir iš išieškotojui išieškotų sumų ir kitose vykdomosiose bylose, vykdomų to paties išieškotojo naudai, pažymėtina, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliosianti Sprendimų vykdymo instrukcijos 4¹ punkto redakcija papildyta, nustatant, kad jeigu išieškotojas šioje pastraipoje nurodytų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis šias sumas gali išskaičiuoti iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų bet kurioje vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas šio išieškotojo naudai.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė nepagrįstai atsisakė išieškoti išieškotojo pakeitimo išlaidas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą privalėjo išieškoti išieškotojo pakeitimo išlaidas iš išieškotojui tenkančių lėšų, išieškotų iš skolininko.
26. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kaip minėta byloje nėra ginčo dėl antstolės teisės gauti užmokestį už išieškotojo pakeitimą ir jo dydžio, bei kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 18 punkte, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamam teismo sprendimui keisti ar naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų rengimo bei dalyvavimo bylos nagrinėjime - 312 Eur. Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsilepimo parengimą – 144 Eur, viso 456 Eur.
28. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pažymėtina, jog CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju antstolė įgyvendino savo teisę vesti bylą asmeniškai, rengdama procesinius dokumentus bei dalyvaudama bylos nagrinėjime naudojosi savo turimomis teisinėmis žiniomis, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei dalyvavimą teisme.
29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.