Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-08 · Administracinė byla Nr. I-804-561/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-08
Bylos Nr.
I-804-561/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02252-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-804-561/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02252-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui V. N., atsakovo atstovei J. Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 1659,82 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01.

Skunde V. N. nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje budėtojų grupės pareigūnu. Skundo reikalavimą V. N. pagrindė tuo, kad atsakovas Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas jam darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai, dėl ko 2007 metais jam nebuvo išmokėta 466,97 Lt, o 2008 metais nebuvo išmokėta 1192,85 Lt (iš viso 1659,82 Lt) darbo užmokesčio dalis.

V. N. paaiškino, kad ginčo laikotarpiu galiojusios VTĮ redakcijos 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį arba tarnybinį rangą, o 26 straipsnio 1 bei 3 dalyje reglamentuota, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą ir jos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

V. N. teigimu, VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes sudaro prielaidas neišmokėti visų priklausančių priemokų už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje bei 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus teisėtų lūkesčių apsaugos bei konstitucinio proporcingumo principus. V. N. atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 byloje „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2008 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08 pripažino, kad VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas V. N. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo V. N. skundą su skundo reikalavimu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui, pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį ir veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Paaiškino, kad apskaičiuodamas V. N. darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie turi būti taikomi tol, kol neteks galios arba, kol Konstitucinio Teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Kadangi Vilniaus AVPK, mokėdamas priedus ir priemokas V. N., nepažeidė nei vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, jog negalima teigti, kad Vilniaus AVPK veiksmai nulėmė 70 procentų ribojimo taikymą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus AVPK atstovė su V. N. skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai pažymėjo, kad V. N. prašoma suma turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, nes Vilniaus AVPK likusį nepanaudotą darbo užmokestį grąžina į Lietuvos valstybės biudžetą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo V. N. skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas V. N. darbo užmokestį, veikė teisėtai, nes veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Be to, mano, kad darbo užmokesčio nepriemoka V. N. galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo Vilniaus AVPK, mokėdamas jam darbo užmokestį, ir toliau taikytų pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas. Kadangi šiuo atveju atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, o V. N. šių veiksmų neginčijo, jo skundo reikalavimas atmestinas. Pabrėžė, jog tuo atveju, jei teismas manys, kad pareiškėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, būtų tikslinga atsakovu į šią bylą įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nes valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, be to šių metų biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti.

Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui V. N. neišmokėta darbo užmokesčio dalis (1659,82 Lt), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01, kai atsakovas Vilniaus AVPK taikė 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimą pagal VTĮ 23 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad V. N. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnu. Vilniaus AVPK pažymos patvirtina, kad atsakovas Vilniaus AVPK dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 imtinai pareiškėjui V. N. neišmokėjo 1659,82 Lt darbo užmokesčio dalies (b. l. 17-18).

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ 23–26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų.

VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą VTĮ 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjo V. N. atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. N. reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo V. N. darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. N. į tarnybą priėmė Vilniaus AVPK vadovybė, todėl būtent Vilniaus AVPK, kaip darbdaviui, kilo pareiga teisingai apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui V. N. darbo užmokestį už jo atliktą darbą. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Vilniaus AVPK vadovybė įstaigos darbą turi organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kad pareiškėjas V. N. atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau 2007-2008 metais jam nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo V. N. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia V. N. teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Byloje surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. N. į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino (skundas teismui paduotas 2009-12-29), todėl jis turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Pareiškėjo V. N. nurodytas laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 imtinai, už kurį jis prašo išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, yra dveji metai ir tai atitinka Darbo kodekso 298 straipsnio, kuriame nurodyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo V. N. reikalavimas iš atsakovo Vilniaus AVPK priteisti jam 1659,82 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už 2007-2008 metus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p.., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. N. skundą tenkinti.

Priteisti V. N. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1659,82 Lt Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt devynis litus 82 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas