Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-309-158/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-08
Bylos Nr.
1-309-158/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62314-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
N. J.
Civilinis atsakovas
„BTA Insurance Company“
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Eligijus Karbauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-309-158-2016(Proceso Nr. 1-01-1-62314-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiajai N. J., nukentėjusiosios atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ atstovui Jevgenijui Krochmaliui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhaltere, anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Ji, 2015 m. liepos 9 d., apie 17.45 val., Klaipėdoje, Biržų ir Utenos gatvių lygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama Biržų gatve, nedavė kelio Utenos gatve jai iš dešinės važiavusiam automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. J. ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų N. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 155 p. (Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. automobiliu „Volkswagen Golf“ važiavo Biržų gatve ir Biržų ir Utenos gatvių lygiareikšmių kelių sankryžoje nepraleido Utenos gatve iš dešinės pusės atvažiuojančios nukentėjusiosios ir įvyko susidūrimas, kurio metu įvažiavo į nukentėjusiosios automobilio galinį ratą. Dėl įvykio labai gailisi. Parodė, kad turi vairavimo stažą nuo 1995 m. Po įvykio sustojo, iš karto pripažino savo kaltę, nukentėjusiosios paklausė ar nereikia kviesti greitosios pagalbos, nukentėjusiosios atsiprašė, užsipildė eismo įvykio deklaraciją, vėliau teiravosi dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės. Teiraujantis dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės, jos vyras paaiškino, kad pakitimų nėra, todėl nesitikėjo, kad viskas baigsis baudžiamąja byla. Eismo įvykio metu turėjo galiojantį draudimą, todėl mano, kad nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinę žalą turėtų atlyginti draudimas. Ji tokio dydžio sumos atlyginti neturi galimybės, kadangi per mėnesį gauna 600,00 Eur darbo užmokestį, gyvena viena su pilnamečiu sūnumi, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. J. parodymų , jos kaltę įrodo nukentėjusios N. J. parodymai, kelių eismo įvykio apžiūros transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, R. J. paaiškinimas ir kt. bylos medžiaga.

Nukentėjusioji N. J. metu parodė, kad po susidūrimo jos automobilis buvo apsuktas 360 laipsniu kampu. Kaltę kaltinamoji pripažino tik tada, kai susirinko svetimi žmonės. Po įvykio dėl didelio susijaudinimo ji laikė pilvą, todėl žmonės pastebėjo, kad ji yra nėščia ir tik tada kaltinamoji priėjo prie jos ir paklausė ar nereikia medikų pagalbos. Pamačiusi, kad jos automobilis nebegalės važiuoti skambino vyrui ir draudimo bendrovei, kad būtų išspręsta ši problema. Po įvykio su kaltinamąją nuo pradžių nebuvo sklandaus bendradarbiavimo, todėl su ja nenorėjo bendrauti. Bendravo su kaltinamąja lapkričio mėn., kai buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Į ligoninę po įvykio kreipėsi tą pačią dieną, t. y. ketvirtadienį, ir buvo išleista pirmadienį po pietų. Taip pat parodė, kad įvykio metu vaisiui buvo 26 savaitės, puikiai juto jo judesius, o po įvykio sukietėjo pilvas, nebejautė vaisiaus judesių, todėl buvo paguldyta į ligoninę stebėjimui, buvo suleisti raminamieji. Po gimimo kūdikiui diagnozuotas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, yra sveikatos problemų dėl skrandžio, nerimo. Paaiškino, kad civilinis ieškinys yra grindžiamas tik jos neigiamais išgyvenimais. Taip pat po įvykio, t. y. nuo liepos 9 d. iki rugpjūčio 3 d. turėjo nedarbingumą, kadangi gydytojai uždraudė vairuoti, jaudintis, buvo nustatytas namų rėžimas. Kas savaitę laiko turėjo vykti pas gydytojus apžiūrai, Prašo priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos ir 500,00 Eur advokato išlaidoms atlyginti. Draudimo bendrovė jai jau atlygino 1000 Eur.

Civilio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas Jevgenijus Krochmalis parodė, kad nukentėjusiosios prašomos 3000 eurų išmokos mokėti neturi pagrindo, kadangi nėra duomenų, kad nukentėjusiosios padėtis po eismo įvykio būtų buvusi apsunkinta. Ji po įvykio galėjo judėti, bendrauti. Nukentėjusioji minėjo, kad dėl vykimo į darbą jai buvo reikalingas automobilis, draudimas automobilį jai suteikė . Ši aplinkybė turi reikšmės draudimo išmokos apskaičiavimui. Jei nukentėjusiosios laisvė būtų buvusi apribota, tada būtų galima didinti neturtinės žalos dydį. Po eismo įvykio N. J. buvo apžiūrėta ir po 4 dienų buvo išleista iš ligoninės nustačius, kad jai viskas gerai. Vėliau nukentėjusiajai buvo taikoma priežiūra. Draudimo bendrovė įvertino ir tai, kad po įvykio nukentėjusioji buvo mėnesį nedarbinga, jai nedarbingumas buvo kompensuotas. N. J. išmokėta 351,00 Eur suma už automobilio nuomą, 72,91 Eur suma dėl prarastų pajamų, 792,55 Eur suma dėl transporto priemonės remonto, 99,93 Eur suma už sugadintos transporto priemonės transportavimą. Sodrai apskaičiuota 386,78 Eur.

Iš 2015-07-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-07-09, apie 21.45 val. policijoje gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 18.50 val. kreipėsi pil. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad susižalojo eismo įvykio metu kaip vairuotoja. Ligoninėje nustatyta diagnozė: 25 savaičių nėštumas, gręsiantis persileidimas, paguldyta į nėštumo potologijos skyrių (b. l. 5).

Iš 2015-07-21 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos m., Utenos ir Biržų g. sankryža yra lygiareikšmių kelių, pirmumo ženklais nepaženklinta, kur leistinas greitis 50 km/h (b. l. 6-14).

Iš 2015-07-15 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti, kad apžiūrėjus automobilį Volkswagen Gol", v/n (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apgadintas galinis bamperis, abu galiniai sparnai, kairės pusės galinis ratas (b. l. 17-19).

Iš 2015-07-29 specialisto išvados Nr. T-A-5935/15(01) matyti, kad N. J. kraujyje, paimtame 2015-07-09, 20.35 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 28).

Iš 2015-09-10 specialisto išvados G 1648/15(03) matyti, kad N. J. eismo įvykio metu patyrė galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos srityje bei pilvo sumušimą, dėl ko grėsė priešlaikinis gimdymas. Galvos sumušimas su poodine kaktos kraujosruva atsirado nuo sumušimo- atsitrenkimo į automobilio salono vidaus įrangos dalį, o pilvo sužalojimas galėjo gautis nuo saugos diržo poveikio. N. J. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 30).

Iš 2015-10-26 papildomos specialisto išvados Nr. pG 1968/15(03) matyti, kad dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo N. J. patyrė ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 7.1 punktu, jai padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl išvados 3-ame punkte nurodytų priežasčių pakeistas specialisto išvadoje Nr. G 1648/15(03) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, nes duodant pirminę išvadą nebuvo žinoma apie ilgalaikį N. J. sveikatos sutrikdymą po eismo įvykio (b.l. 36-37).

Iš 2015-07-21 R. J. paaiškinimo matyti, kad 2015-07-09, apie 17.45 val., važiuodama nuo dviračių treko, pasukusi į Utenos g., Utenos Biržų g. sankryžoje, nepastebėjusi važiuojančio automobilio iš dešinės, susidūrė. Po susidūrimo iš Biržų g. stovėjusio automobilio VW Golf išlipo ir priėjo moteris, kuri buvo nėščia. Ji jos paklausė ar reikia medikų pagalbos, tačiau ji atsakė, kad jaučiasi gerai. Į įvykio vietą policijos nekvietė, nes ji savo kaltę pripažino ir užsipildė eismo įvykio deklaraciją (b. l. 49).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Esminis objektyviosios nusikaltimo pusės požymis yra kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. J. vairuodama automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, t.y. važiuodama Biržų gatve, Biržų ir Utenos gatvių lygiareikšmių kelių sankryžoje, nedavė kelio Utenos gatve jai iš dešinės važiavusiam automobiliui Volkswagen Gol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. J. ir su juo susidūrė. Kaltinamosios R. J. veiksmai, Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimo nesilaikymas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. J. sveikata.

R. J. veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d. kvalifikaciją. Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, R. J. pagal bylos aplinkybes nenumatė, kad dėl jos veikos, pasireiškusios Kelių eismo taisyklių 155 punkto pažeidimu, gali kilti eismo įvykis ir kad gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (turi teisę vairuoti transporto priemones, kaip vairuotojas žino Kelių eismo taisyklių reikalavimus). R. J. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui, dėl kurio buvo sutrikdyta N. J. sveikata, kilti.

Kaltinamosios R. J. veikoje atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusios (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, taip pat įvertina veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimo pasekmes, žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamoji padarė neatsargią nusikalstamą veiką, kurios pasekmė- nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. J. neteista, į bylos duomenis, kad praeityje ji bausta administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau šių nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs, yra dirbanti. Kaltinamoji nesutinka atlyginti nukentėjusiajai žalą, viršijančią draudimo bendrovės jau atlygintą sumą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, mažesnę, nei pagal to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 p. vidurkis.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – laikytina, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Bylos duomenimis, kaltinamoji R. J. nors ir praeityje buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šių nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs, vairavimo stažas skaičiuojamas nuo 1997 m., nebuvo nei karto teista, nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, ji nuoširdžiai išgyvena dėl pasekmių , nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jai atleido, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nėra piktybinis KET pažeidėjas, kad jos padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, buvo atsitiktinis, nebuvo jos ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, todėl nusprendžia netaikyti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

BK 38 straipsnyje yra įtvirtinta sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos, t.y. jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančioms sąlygoms, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad byloje yra pateiktas kaltinamosios R. J. ir nukentėjusiosios N. J. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame kaltinamoji pripažino savo kaltę, nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamąja susitaikė ir jai atleido, nukentėjusioji ir kaltinamoji sutiko, kad neturtinė žala sudaro 3000,00 Eur, nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 500,00 Eur, kurias sutiko atlyginti kaltinamoji. Tačiau dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo susitarė, kad neturtinę žalą atlygins kaltinamosios R. J. draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai atlygino 1000,00 Eur neturtinės žalos ir draudiko atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo didinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta visų įstatyme numatytų atleidimo nuo atsakomybės sąlygų pagal BK 38 straipsnį, teismas neturi pagrindo tvirtinti pateiktą kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitarimą bei kaltinamosios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji N. J. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei advokato išlaidoms apmokėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000,00 Eur bei patvirtino, kad draudimo kompanija atlygino 150,00 Eur neturtinę žalą bei pateikė mokėjimo nurodymą apie papildomai išmokėtus 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinę žalą N. J. grindžia tuo, kad dėl patirto stipraus streso autoįvykio metu sutriko miegas, atsirado kiti nepageidaujami sveikatos sutrikimai, atsinaujino nugaros juosmeninės srities skausmai, atsirado baimė vairuoti, dažnai kartodavosi nerimo priepuoliai turputį ilgesnįvlaiką nejaučiant vaiko judesių. Iki pat gimdymo išliko itin stiprus vidinis nerimas dėl vaisiaus būklės ir patirto stipraus streso poveikio jo vystimuisi nėštumo metu bei galimos įtakos tolimesnei jo raidai (b. l. 99-102).

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Tai, kad byloje esant kaltinamosios R. J. kaltei yra nustatyta kaltinamosios civilinė atsakomybė, teismui nekyla jokių abejonių. Nustatyta, jog R. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl šiuo pagrindu civiliniu atsakovu byloje buvo patrauktas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji N. J. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos srityje bei pilvo sumušimą, dėl ko grėsė priešlaikinis gimdymas. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo 25 savaičių nėštumas, jo laukėsi pirmojo vaiko, po eismo įvykio apie mėnesį laiko turėjo nedarbingumą. Patvirtindama ieškinyje nurodytas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirto stipraus streso sutriko miegas, atsirado kiti nepageidaujami sveikatos sutrikimai, atsinaujino nugaros juosmeninės srities skausmai, atsirado baimė vairuoti, dažnai kartodavosi nerimo priepuoliai truputį ilgesnį laiką nejaučiant vaiko judesių. Iki pat gimdymo išliko itin stiprus vidinis nerimas dėl vaisiaus būklės ir patirto stipraus streso poveikio jo vystimuisi nėštumo metu bei galimos įtakos tolimesnei jo raidai, kadangi po eismo įvykio sukietėjo pilvas ir ji nebejautė vaiko judesių. Padažnėjo lankymaisi pas gydytojus stebint vaisiaus būklę. Teismo nuomone, nukentėjusios susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių yra realus , todėl jis negali būti vertinamas kaip nereali , t.y. būsimoji neturtinė žala.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios N. J. sveikata buvo sutrikdyta ne dėl kaltinamosios R. J. tyčios, bet dėl jos nusikalstamo nerūpestingumo, taip pat atsižvelgiama ir į suformuotą teismų praktiką, jog nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.). N. J. priteistina iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai N. J. jau atlygino 1000,00 Eur neturtinės žalos, iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai N. J. priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusioji N. J. patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato Eligijaus Karbausko teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 142). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl nukentėjusiajai N. J. priteistina 500,00 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamosios R. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 302, 303, 304, 305, 306, 307 straipsniais

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. J. paskirti 10 MGL (376,60Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir jai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios R. J. 500,00 Eur nukentėjusiosios N. J. patirtas proceso išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Zita Romanovaitė