- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-60/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, be pagrindo įgyto turto grąžinimo, skolos, delspinigių, kompensacijos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo A. J. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vystyk“ pareikštu atsakovui UAB ,, Apgyvendinimo sprendimai“ ieškiniu prašė:
Pripažinti negaliojančia 2009-05-03 susitarimo dėl 2008-04-24 patalpų nuomos sutarties pakeitimo 2 p. nuostatą: „Šalys susitaria laikyti, jog nuomos mokesčio apskaičiavimo tikslais faktinė investicija į Nekilnojamojo turto įsigijimą ir rekonstrukciją yra 14 270 000 LTL“;Pripažinti negaliojančiomis 2009-05-03 susitarimo dėl 2008-04-24 patalpų nuomos sutarties pakeitimo 3 p. nuostatas: „ir antraisiais“, „t.y. nuo 2010-04-30 iki 2011-05-01“, „atitinkamais nuomos metais“; Pripažinti negaliojančia 2009-05-03 susitarimo dėl 2008-04-24 patalpų nuomos sutarties pakeitimo 3 p. nuostatą: „Trečiaisiais nuomos sutarties metais, t. y. nuo 2011-05-01 iki 2012-04-30, nuomos mokestis už naudojimąsi patalpomis bus apskaičiuojamas pagal 2008-04-24 patalpų nuomos sutarties 7.1. p. nustatytą formulę, tačiau, jeigu pagal nustatytą formulę apskaičiuotas nuomos mokestis bus didesnis nei UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ EBITDA, naudojama tokiam nuomos mokesčiui apskaičiuoti, UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ atitinkamais nuomos metais mokės apskaičiuoto nuomos mokesčio dalį, lygią UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ EBITDA, o likusią apskaičiuoto nuomos mokesčio už trečiuosius nuomos metus dalį, viršijančią UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ EBITDA, UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ sumokės per sekančius 3 nuomos metus lygiomis dalimis“;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ 103 229 Lt nesumokėto nuomos mokesčio kaip nepagrįstai gautą materialinę naudą;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ 6 476 Lt kaip 5% dydžio palūkanas už UAB „Vystyk“ nesumokėtą 103 229 Lt dydžio nuomos mokestį;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ nesumokėtą 214 986 Lt nuomos mokesčio už pirmąjį, 2009-05-01 – 2010-04-30, nuomos laikotarpį dalį pagal UAB „Vystyk“ išrašytas ir UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ 188 850 Lt dydžio nuomos mokesčio už antrąjį, 2010-05-01 – 2011-04-30, nuomos sezoną dalį pagal UAB „Vystyk“ išrašytas ir UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ 55 368,97 Lt delspinigių nuo nesumokėto nuomos mokesčio dalies;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ 183 817,92 Lt kompensaciją už UAB „Vystyk“ Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ 67 213 Lt nuostolių, patirtų padidinus bankui mokėtiną metinę palūkanų normą;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ naudai 6% dydžio procesines palūkanas už UAB „Vystyk“ naudai priteistus 103 229 Lt kaip nepagrįstai gautą materialinę naudą, 6 476 Lt kaip penkių procentų dydžio palūkanas už UAB „Vystyk“ nesumokėtą 103 229 Lt dydžio nuomos mokestį, 183 817,92 Lt kaip kompensaciją už UAB „Vystyk“ Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį ir 67 138 Lt nuostolių, patirtų padidinus bankui mokėtiną metinę palūkanų normą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;Priteisti iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ UAB „Vystyk“ naudai 8,49% dydžio procesines palūkanas už UAB „Vystyk“ naudai priteistus 403 836 Lt kaip skolą už pirmąjį ir antrąjį nuomos sezonus nesumokėtą nuomos mokestį ir 55 368,97 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir 819 941 Lt sumai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, bet paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikino ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančias 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Vystyk“ akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau paliekant teisę naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat areštavo atsakovui priklausančias reikalavimo teises, kildinamas iš 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d, 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 21 d. paskolos sutarčių, sudarytų su ieškovu.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir uždėti areštą atsakovui nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, paliekant teisę šiuo turtu naudotis ir valdyti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis nepaliekant teisės iš areštuotų piniginių lėšų atlikti jokių mokėjimų, įskaitant, bet neapsiribojant, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Prašyme nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi areštuotos atsakovui priklausančios reikalavimo teisės, kildinamos iš 2008-02-11, 2008-04-15, 2008-07-21 paskolos sutarčių, sudarytų su ieškovu, šiuo metu neegzistuoja – šios reikalavimo teisės buvo įskaitytos su ieškovo reikalavimo teisėmis į atsakovą. Prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovui nėra žinoma dėl kokių aplinkybių sumažėjo Nordea Bank Finland Plc banko sąskaitose esančios piniginės lėšos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo teisę tik mokėti darbuotojams atlyginimus ir mokesčius valstybei, yra tikėtina, kad piniginės lėšos buvo panaudotos neuždraustiems mokėjimas. Ieškovo žiniomis, pritaikius areštą atsakovo turtinėms teisėms atsakovas siekdamas išvengti gaunamų lėšų apribojimo, ėmėsi veiksmų, jog visos už atsakovo teikiamas apgyvendinimo paslaugas viešbutyje „Gilė“ gaunamos lėšos būtų apskaitomos UAB „Gilė service“ buhalterinėje apskaitoje bei patiektų į šios bendrovės sąskaitą, tokiu būdu išvengiant lėšų arešto ir sudarant sąlygas ieškovui prarasti galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo objektą. Be to, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas prarado 142 900 Lt vertės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo objektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB ,,Vystyk“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančių 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių ieškovo UAB „Vystyk“ akcijų, taip pat atsakovo reikalavimo teisių į ieškovą, kildinamų iš 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d, 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 21 d. tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių areštas yra pakankama priemonė, užtikrinant ieškovui galimai palankaus sprendimo pagal ieškovo pareikštus reikalavimus byloje įvykdymą, bei į tai, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti, sprendė, kad ieškovo prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Vystyk“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Atmesdamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis jis priėjo tokios išvados. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), kuri yra naikintina absoliučiais skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindais (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.)
2. Prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones inter alia sąlygoja aplinkybės, kad šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina galimo palankaus ieškovo atžvilgiu priimtino teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 str.):
2.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi areštuotos atsakovui priklausančios reikalavimo teisės, kildinamos iš 2008-02-11, 2008-04-15, 2008-07-21 paskolos sutarčių, sudarytų su ieškovu, šiuo metu neegzistuoja, nes jos buvo įskaitytos su ieškovo reikalavimo teisėmis į atsakovą, todėl negali būti turto arešto objektu ir užtikrinti ieškovo ieškinio, kadangi nebeegzistuoja;
2.2. Atsakovas neskolino ieškovui piniginių lėšų pagal 2008-04-21 paskolos sutartį: 88 622,96 Lt suma ieškovui buvo paskolinta pagal 2008-02-11 paskolos sutartį, 39 000 Lt ir 6 000 Lt sumos pagal 2008-04-15 paskolos sutartį, o 353 000 Lt ir 100 000 Lt sumos pagal 2008-07-18 paskolos sutartį. Taigi 205 200 Lt ieškovui buvo paskolinti ne 2008-04-21 paskolos sutarties pagrindu. Be to, atsakovas neįrodė, kad piniginės lėšos pagal 2008-04-21 paskolos sutartį buvo suteiktos ieškovui (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad reikalavimo teisės, kylančios iš 2008-04-21 paskolos sutarties, negali būti turto arešto objektu, kadangi šios teisės neegzistuoja.
2.3. Areštuotų atsakovui nuosavybės teise priklausančių 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių ieškovo akcijų vertė yra neigiama.
Taigi areštuotos nurodytos reikalavimo teisės bei akcijos negali užtikrinti palankaus teismo sprendimo, priimto ieškovo atžvilgiu, įvykdymą ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius – teismui patenkinus ieškovo ieškinį ieškovas negalės nukreipti išieškojimo į šiuos turto arešto objektus (CPK 144 str.).
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis neturi res judicata galios ir nedraudžia teismui pasikeitus bylos aplinkybėms taikyti naujas, keisti ar panaikinti esamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
4. Ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius prašymo pagrįstumą ir sudarančius pagrindą šiuo metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių keitimui (CPK 148 str.).
5. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštavus atsakovo pinigines lėšas uždrausti atsakovui jomis disponuoti nepaliekant teisės iš areštuotų piniginių lėšų atlikti jokių mokėjimų, užtikrins galimą ieškovui palankų teismo sprendimą bei užkirs kelią galimam atsakovo piktnaudžiavimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi leistų vykdyti mokėjimų atsakovo banko sąskaitose laikomos piniginės nuo minėtos nutarties priėmimo iki jos panaikinimo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi lėšos sumažėjo 233 531,99 Lt ir 3 597,35 Eur. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo užtikrinti ir nebuvo pakankamos garantuoti galimo palankaus teismo sprendimo privalomumo (CPK 144 str.).
6. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas galimai naudojo turimas pinigines lėšas ne pagal paskirtį. Už atsakovo teikiamas paslaugas sąskaitas pirkėjams, t. y. viešbučio „Gilė“ lankytojams išrašė ne atsakovas, o UAB „Gilė service“. Atsakovo kasos įplaukos per dieną vidutiniškai sumažėjo 18 kartų bei kasoje nebuvo fiksuojamos operacijos, t. y. pinigų gavimas, iš banko kortelių skaitytuvo. UAB „Gilė service“ galimai panaudojo atsakovo pinigines lėšas padengti UAB „Gilė service“ 387 747,18 Lt dydžio skolą atsakovui. Galimai nesąžiningas ir neteisėtas atsakovo ir su juo susijusių asmenų elgesys sąlygoja riziką, kad atsakovas ateityje gali imtis ar šiuo metu atlieka panašaus pobūdžio veiksmus, kurių pagrindu yra sąmoningai mažinama atsakovo turimo turto, įskaitant ir pinigines lėšas, masė. Nėra atmestina galimybė, kad teismui pateiktuose išrašuose nurodyti pavedimai buvo atlikti ne pagal išrašuose nurodytą jų paskirtį.
7. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas prarado 142 900 Lt vertės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo objektą. Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė 2011 m. rugpjūčio 10 d., turto arešto aktas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dieną. Tuo tarpu iš atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos matyti, kad atsakovas 2011-08-17, t. y. po Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir įregistravimo Turto arešto aktų registre, UAB „Bendrabučiai.LT“ pervedė 50 000 Lt. Analogiški pavedimai 92 900 Lt sumai buvo atlikti 2011-08-18 pinigines lėšas pervedant UAB „Gilė service“ ir atsakovo akcininkams K. J. , S. M. ir A. J. . Pagal teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, antstoliui neaprašius pakankamai turto, kurio užtektų teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, laikoma, kad teismo nustatytas areštas taikomas visam skolininko turtui. 2011-10-17 - 2011-10-18 laikotarpyje atsakovo turtas nebuvo aprašytas, todėl atsakovas neturėjo teisės atlikti aukščiau nurodytų pavedimų, o juos vykdydamas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Nurodyta patvirtina atsakovą esant nesąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu, galinčiu imtis veiksmų, kurių pagrindu būtų nesąžiningai mažinamas atsakovo turtas, įskaitant ir pinigines lėšas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas neturėjo reikalavimo atsakovo atžvilgiu, todėl jo atliktas įskaitymas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nesivadovavo neteisėto įskaitymo faktu. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, dėl ko negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, konstatuotina, kad atsakovui priklausančios reikalavimo teisės šiai dienai vertos mažiausiai 755 717,60 Lt sumai, kuri kartu su atsakovui priklausančių ieškovo akcijų verte, priešingai nei skunde nurodo ieškovas, yra visiškai pakankama ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti.
2. Ieškovo reikalavimas, kurį jis įskaitė įskaitymu, nėra aiškus ir apibrėžtas, kadangi dėl jo apskaičiavimo tvarkos teisme vyksta ginčas, todėl įskaitymas negalėjo būti atliktas.
3. Ieškovas skunde nurodė, kad atsakovui priklausančių 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių ieškovo akcijų rinkos vertė sudaro – 102 000 Lt, t. y. akcijos yra neva bevertės. Atsakovo manymu, tokia akcijų vertė nustatyta visiškai nepagrįstai, kadangi, ieškovui nuosavybės teise priklauso 15 milijonų litų vertės pastatas. Pastatas ir šiandien yra ieškovo nuosavybė, todėl nepasikeitus esminėms aplinkybėms, apibrėžiančioms ieškovo akcijų vertę, nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovo turimos ieškovo akcijos yra bevertės.
4. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, ypatingai piniginių lėšų areštas neleidžiant atsakovui atlikti jokių, net ir būtiniausių mokėjimų, iš esmės pažeistų ekonomiškumo principą ir šalių interesų pusiausvyrą.
5. Ieškovas nepagrįstai nurodo atsakovą esant nesąžiningu. Piniginės lėšos, esančios atsakovo banko sąskaitose, buvo areštuotos 2011 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymais, todėl iki tol sąskaitose esančiomis lėšomis atsakovas naudojosi visiškai teisėtai. Bet kokius pavedimus iš savo sąskaitų iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atliko visiškai sąžiningai, kadangi, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, atsakovo piniginės lėšos buvo areštuotos paskutine eile ir tik tuo atveju, jeigu kito turto nepakaktų ieškovo reikalavimams užtikrinti. Tuo tarpu turimo kito turto visiškai pakako užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ką patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje bei ką patvirtina atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010 m. Po to, kai atsakovo piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, buvo areštuotos antstolio patvarkymais, atsakovas neatliko jokių neteisėtų mokėjimų. Aplinkybė, kad įplaukos į kasą 2011 m. rugsėjo mėnesį sumažėjo, pati savaime nepatvirtina jokių nesąžiningų ir neteisėtų atsakovo veiksmų. Priešingai, ši aplinkybė tik patvirtina, jog prieš tai taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutrikdė atsakovo ūkinę komercinę veiklą, todėl pagrindo keisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, nėra pagrindo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. J. prašo apelianto skundą tenkinti. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovo argumentais, kad šiuo metu byloje atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina galimo palankaus ieškovo atžvilgiu priimtino sprendimo įvykdymo (CPK 144 str.), nes yra areštuotas tik menkavertis atsakovo turtas. Be to, skundžiama nutartis yra naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), ne ji yra be motyvų (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju.
Apeliantas būtinumą pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės argumentuoja tuo, kad areštuotos atsakovui priklausančios reikalavimo teisės nebeegzistuoja apeliantui įvykdžius įskaitymą į atsakovą bei tuo, kad areštuotų atsakovui priklausančių apelianto akcijų vertė yra neigiama.
CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įskaitymui atlikti yra svarbu, kad šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Tuo atveju, jei kuri nors iš šalių nesutinka su įskaitytų reikalavimų dydžiu, laikoma jog nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, t. y. neaišku dėl šalių priešpriešinių reikalavimų dydžio – šalių reikalavimai viena kitai neapibrėžti; neaišku, kokio dydžio reikalavimus galima laikyti galiojančiais ir vykdytinais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Apeliantas savo reikalavimą į atsakovą kildina iš atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio, kurio apskaičiavimo tvarka šiuo metu yra ginčijama nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šioje byloje, be kita ko, yra prašoma pripažinti negaliojančia 2009-05-03 susitarimo dėl 2008-04-24 nuomos sutarties nuostatą: „Šalys susitaria laikyti, jog nuomos mokesčio tikslais faktinė investicija į nekilnojamojo turto įsigijimą ir rekonstrukciją yra 14 270 000 Lt“. Tarp šalių vykstantis ginčas dėl minėtos susitarimo nuostatos yra reikšmingas ir nuomos kainai, kadangi ginčijama susitarime įtvirtinta suma yra metinio nuomos mokesčio dalis ir nuo jos priklauso koks bus nuomos mokestis, t. y. nuo šios sumos priklauso ir apelianto reikalavimo dydis atsakovo atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl metinio nuomos mokesčio dydžio, o atsakovas nesutinka su apelianto atliktu įskaitymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi areštuotos atsakovui priklausančios reikalavimo teisės, kildinamos iš 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d, 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 21 d. paskolos sutarčių, nebeegzistuoja (CPK 178 str.).
Apeliantas, siekdamas įrodyti aplinkybę, jog atsakovui priklausančių apelianto akcijų vertė yra neigiama, pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikė Verslo rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 12/04-259 (t. 5, b. l. 8), sudarytą pagal apelianto 2011 m. rugsėjo 30 d. finansines ataskaitas. Šioje pažymoje nurodyta, jog 15 procentų akcijų paketui tenkanti apelianto vertės dalis sudaro -102 000 Lt. Finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos vertinant buvo sudaryta minėta pažyma, teismui pateikti nebuvo (CPK 178 str.). Iš byloje esančio apelianto 2011 m. gruodžio 31 d. balanso (t. 6, b. l. 53, 54) matyti, kad apeliantas turi turto iš viso 14 451 216 Lt sumai, iš jo nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių, vertė sudaro net 13 414 746 Lt. Apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 994 244 Lt. Taigi apelianto finansinė padėtis nėra labai bloga, o įmonės finansinę padėtį atspindintys balanso duomenys tiesiogiai lemia įmonės akcijų rinkos vertę. Informacijos apie apelianto akcijų vertę skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienai byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismui tokie duomenys taip pat pateikti nebuvo (CPK 178 str., 314 str.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje padarytas išvadas dėl apelianto akcijų vertės.
Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, yra nepagrįstas, nes nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, įvertino visas šiam klausimui svarbias aplinkybes ir savo procesinį sprendimą tinkamai motyvavo.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą.