- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-847-520/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo vykdyti sudarytas sutartis pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. L. 2011-02-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdyti sudarytas ir galiojančias sutartis. Nurodė, jog 2009-05-21 jam buvo paskirta 15 Lt bauda už važiavimą vienkartiniu bilietu. Bilietų pardavimas yra pasiūlymas, kurį asmuo priima, jeigu nusiperka bilietą (taloną). Tokiu būdu sudaroma vežimo sutartis, kurioje nėra nustatyta sutarties termino pabaiga. Vežėjas privalo atlikti savo pareigą- vežti keleivį tokiomis sąlygomis, kuriomis buvo sudaryta sutartis. Jis sutiko su vežėjo pasiūlyta kaina, todėl, nusipirkdamas bilietus, sudarė keleivio ir jo bagažo vežimo sutartį, jis savo įsipareigojimus įvykdė ir turi teisę reikalauti, kad Vilniaus mieste vežimą įvykdytų ir vežėjas, nes vežėjo pareiga pagal konkrečią sutartį pasibaigia tik įvykdžius sutartį. Senąjį bilietą nusipirkęs klientas yra sudaręs sutartį pagal vežėjo pasiūlytą kainą ir vežėjas privalo įvykdyti savo pareigą- pervežti keleivį pagal tas sąlygas, kurios galiojo sudarant sutartį. Pagal sutarties esmę vežimo sutartis yra vartojimo sutartis. Jei vežėjas mano, jog jis vienašališkai gali atšaukti sudarytą sutartį arba pakeisti sudarytos sutarties esminę sąlygą- vežimo kainą, tai tokia sutartis būtų laikoma nesąžininga ir pažeidžiančia vartotojo teises. Vienos iš esminių sutarties sąlygos- vežimo kainos pakeitimas turi reikšmės tik naujai sudaromoms sutartimis, todėl asmens pasirinkimo laisvė sudaryti ar nesudaryti sutartį siūlomomis sąlygomis. Jo teisė, o vežėjo, t. y. atsakovo, pareiga laikytis sudarytos vežimo sutarties sąlygų ir vykdyti sudarytą vežimo sutartį. Vežimo sutartis sudaryta pagal galiojusias teisės normas, todėl jis turėjo teisėtus lūkesčius, kad sudaryta sutartis bus vykdoma sudarytomis sąlygomis, kad vienkartiniai 1,10 Lt ir 1,80 Lt vertės bilietai, kurie patvirtina vežimo sutarties sudarymą, yra teisėta vežimo sutartis.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-05-21 ieškovui už važiavimą vienkartiniu bilietu už 1,10 Lt Nr. 617537 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 p. ir ATPK 142 str. 1 d. pagrindu paskirta 15 Lt bauda, kad ieškovui apskundus nutarimą dėl baudos skyrimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-08-28 nutartimi bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-17 nutartimi konstatavo, kad bauda paskirta pagrįstai bei atmetė ieškovo skundus, kad Susisiekimo ministerijos 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 1.1 p. nurodyta, kad jos yra privalomos visoms miestų ir rajonų savivaldybėms, be to, savivaldybės gali patvirtinti detalesnes keleivių vietiniam vežimui kelių transporto priemonėmis taisykles, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005-11-23 sprendimu Nr. 1-967 Vilniaus mieste yra nustačiusi detalesnes Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisykles (toliau ir Taisyklės), kad pagal Kelių transporto kodekso 16 str. 2 d., savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietinio susisiekimo maršrutų konkrečius tarifus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Taisyklių 17 ir 18 p. nustatyta, kad keleivis privalo įsigyti ir turėti galiojantį bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-02-19 sprendimu nustatė, kad seno nominalo vienkartiniai keleivių vežimo autobusu arba troleibusu bilietai, kuriuos, sumokant kainos skirtumą, iki 2009-05-01 galima pasikeisti į naujo nominalo bilietus, negalioja nuo 2009-04-01, kad nuo 2009-04-01 nustatytos naujos bilietų kainos– 2 Lt bei 2,50 Lt, bilietą įsigyjant iš autobuso ar troleibuso vairuotojo, padarė išvadą, jog vienkartiniai keleivių vežimo autobusu arba troleibusu bilietai (išskyrus lengvatinius), kurių kaina mažesnė nei 2 Lt, nuo 2009-04-01 yra negaliojantys. Teismas nurodė, jog nenustatyta, kad taisyklės arba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisė vienašališkai nustatyti keleivių vežimo autobusu ar troleibusu bilietų kainas prieštarautų CK įtvirtintiems sutarčių sudarymo ir vykdymo principams, todėl laikė, kad minėtos Taisyklės keleiviams yra privalomos, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba vienašališkai gali keisti keleivių vežimo autobusu ar troleibusu bilietų kainas. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėms, konstatavo, jog Vilniaus tarybos sprendimas pakeisti keleivių vežimo autobusu ar troleibusu paslaugų kainas yra teisėti, todėl vežimo sutarties šalims, įskaitant ir ieškovui, turi įstatymo galią, todėl pripažino, kad ieškovo turimi senojo nominalo keleivių vežimo autobusu ar troleibusu bilietai, kurių kaina yra mažesnė nei 2 Lt, yra negaliojantys nuo 2009-04-01, todėl atsakovas tokių bilietų pagrindu neturi pareigos suteikti ieškovui keleivių vežimo autobusu ar troleibusu paslaugų.
Šalies argumentai
Ieškovas P. L. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, įpareigoti atsakovą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdyti sudarytas ir galiojančias sutartis. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, jog poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami pagal įstatymus, jie negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo, poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti ir sukurti naujo bendro pobūdžio teisės normos, kuri konkuruotų su įstatymo normomis, nes tai pažeistų įstatymų viršenybės principą. Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas- įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių priimti. Sutarčių sudarymą, aiškinimą reguliuoja CK, o Kelių transporto kodeksas yra techninio pobūdžio teisės aktas. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiką ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia poįstatyminius aktus, kurie negali konkuruoti su įstatymais. Kelių transporto kodekso 16 str. nurodyta, kas nustato vežimo tarifus. Susisiekimo ministerija, remdamasis Kelių transporto kodeksu, gali išleisti poįstatyminį aktą, kuris numatytų kaip tie tarifai nustatomi, t. y. apskaičiuojami, bet ne tai, jog kažkam suteikia teisę keisti sutarties sąlygas. Kai yra nustatyti vežimo tarifai, jie yra pateikiami viešu pasiūlymu- oferta sudaryti vežimo sutartį, todėl pradeda galioti CK normos, reglamentuojančios sutarčių sudarymą, vykdymą, keitimą, nutraukimą ir t. t. Bilietų pardavimas yra pasiūlymas, kurį asmuo priima, jeigu nusiperka bilietą (taloną). Vežėjas privalo atlikti savo pareigą- vežti keleivį tokiomis sąlygomis, kuriomis buvo sudaryta sutartis. Vienašališkas sutarties atsisakymas (CK 6.228 str.) arba nutraukimas (CK 6.217 str.) šiuo atveju nebuvo galimas, išskyrus tuo atveju, jeigu jos būtų atsisakyta, t. y. žmogus, sudaręs sutartį (nusipirkęs bilietą (taloną), nevažiuos, sunaikins taloną, pames jį ir t. t.). CK 6.807 str. 1 d. nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis, todėl vežimo sutarties pagrindu atsiranda vežėjo ir keleivio bei jo bagažo vežimo santykiai. Pagal CK 6.807 str. 1 d. ir CK 6.809 str. 1 d. šalys, sudarydamos vežimo sutartį, turi sutarti dėl visų esminių sutarties sąlygų, tarp kurių yra ir vežimo kaina. Bilietų pardavimas yra pasiūlymas pervežti ta kaina, kuri nurodyta biliete (talone). Jis sutiko su vežėjo pasiūlyta kaina, todėl, nusipirkdamas bilietus (talonus), sudarė keleivio ir jo bagažo vežimo sutartį. Jis savo įsipareigojimą įvykdė ir turi teisę reikalauti, kad jį Vilniuje nuo taško A iki taško B vežėjas pervežtų. Tik įvykdžius sutartį vežėjo pareiga pagal konkrečią sutartį pasibaigia. CK 6.809 str. 2 d. nustatyta, kad keleivio vežimo sutartis patvirtinama bilietu, todėl senąjį bilietą nupirkęs keleivis yra sudaręs sutartį pagal vežėjo pasiūlytą kainą. Pagal sutarties esmę vežimo sutartis yra vartojimo sutartis bei yra sudaroma prisijungimo būdu. Jeigu vežėjas mano, jog jis vienašališkai gali atšaukti sudarytą sutartį arba pakeisti sudarytos sutarties esminę sąlygą- vežimo kainą, tai tokia sutartis būtų laikoma nesąžininga ir pažeidžiančia vartotojo teises. Net tuo atveju, jeigu būtų abejonių dėl vežimo sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Buvo pakeista tik viena esminė būsimų sutarčių sąlyga- vežimo kaina. Šis pakeitimas turi reikšmės tik naujai sudaromoms sutartims ir asmens pasirinkimo laisvė- sudaryti ar nesudaryti sutartį siūlomomis sąlygomis. Tai lemia jo teisę ir vežėjo pareigą laikytis vežimo sutarties sąlygų ir vykdyti sudarytą vežimo sutartį. Jis vežimo sutartį sudarė pagal galiojusius teisės aktus, todėl jis turi teisėtus lūkesčius, kad ši sutartis bus vykdoma jos sudarytomis sąlygomis, kad vienkartiniai 1,10 Lt ir 1,80 Lt vertės bilietai yra teisėta vežimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad apie tai, jog bilietu, kurio kaina 1,10 Lt, galima naudotis iki 2009-04-01 buvo pranešama ne tik sprendimu, bet ir viešajame transporte iškabintomis reklamomis, bilietų pardavimo vietose teikiama informacija bei reklamomis stotelėse, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ internetiniame puslapyje pateikiama informacija ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005-11-23 sprendimu Nr. 1-967 patvirtino važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisykles, kurios nustato detalią važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais (viešuoju transportu) Vilniuje tvarką. Taisyklių 18 p. nustatyta, jog keleivis, įlipęs į autobusą arba troleibusą, privalo nedelsdamas pažymėti vienkartinį bilietą arba: turėti galiojantį terminuotą bilietą; pažymėti vienkartinį bilietą su nuolaida ir turėti galiojantį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę į transporto lengvatą; turėti galiojantį terminuotą vardinį bilietą su nuolaida ir galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę į transporto lengvatą. CK 6.813 str. 2 d. nurodyta, jog vežimo užmokestis už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą viešuoju transportu nustatomas pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus tarifus. Kelių transporto kodekso 16 str. 2 d. nustatyta, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų maršrutą, keleivių srautus bei aptarnavimo intensyvumą. Ieškovas nepaisė draudimo nenaudoti seno nominalo vienkartinių bilietų nuo 2009-04-01 ir autobusu važiavo pažymėjęs seno nominalo vienkartinį bilietą. Ieškovas, nebūdamas pakankamai pareigingas, protingas ir sąžiningas keleivis, nori panaudoti nusipirktus negaliojančius bilietus. Jis nesutinka, jog nusipirkus bilietą, yra sudaroma vežimo sutartis pagal CK 6.812 str. tarp įmonės ir keleivio. Sutartis yra sudaroma, kai keleivis, įlipęs į autobusą, pažymi tą bilietą, t. y. nurodo, kokiu maršrutu važiuos, o įmonė įsipareigoja už nustatytą kainą keleivį vežti ne toliau kaip iki galinės maršruto stotelės. Ieškovas šio esminio fakto nepripažįsta ir bando jį priversti vykdyti nesudarytą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės pagal ieškovo P. L. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą, t. y. neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimuose nustatytomis viešosios sutarties (vežimo viešuoju transportu sutarties) sąlygomis dėl seno nominalo vienkartinių bilietų galiojimo, aplinkybių, ar sąlygų pakeitimas ir vežėjo atsisakymas vežti ieškovą viešuoju transportu, kai ieškovas yra sumokėjęs pinigus už vežimą, nepažeidžia ieškovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų ir ar šios teisės neturėtų būti ginamos ieškovo nurodytu būdu ar kitokiu teismo nustatytu būdu, numatytu CK 1.138 str.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pareikštą SĮ „Susisiekimo paslaugos“, nurodė, kad atsakovas neprivalo vykdyti ieškovo nurodomų vežimo viešuoju transportu sutarčių, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę vienašališkai nustatyti keleivių vežimo autobusu ir troleibusu bilietų kainas, kad tokią teisę suteikia įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Ieškovas ieškiniu neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisės nustatyti keleivių vežimo autobusu ir troleibusu bilietų kainų, o ieškinį grindė tuo, kad jis sutiko su vežėjo pasiūlyta kaina, todėl, nusipirkdamas bilietus, sudarė keleivio ir jo bagažo vežimo sutartį, jis savo įsipareigojimus įvykdė ir turi teisę reikalauti, kad Vilniaus mieste vežimą įvykdytų ir vežėjas, nes vežėjo pareiga pagal konkrečią sutartį pasibaigia tik įvykdžius sutartį. Senąjį bilietą nusipirkęs klientas yra sudaręs sutartį pagal vežėjo pasiūlytą kainą ir vežėjas privalo įvykdyti savo pareigą- pervežti keleivį pagal tas sąlygas, kurios galiojo sudarant sutartį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas P. L. savo reikalavimą dėl įpareigojimo vykdyti vežimo viešuoju transportu sutartis, kurias jis sudarė, nusipirkdamas vienkartinius bilietus, kurių vieno kaina yra 1,10 Lt ir 1,80 Lt, pareiškė atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tačiau Vilniuje iki 2011 m. lapkričio mėnesio viešojo transporto pagrindiniai vežėjai buvo UAB „Vilniaus troleibusai“ ir UAB „Vilniaus autobusai“, o nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pagrindinis vežėjas yra UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (www.vilniustransport.lt). Vežimą viešuoju transportu reglamentuoja CK 6.812 str., kuris numato juridinio asmens (verslininko), teikiančio vežimo paslaugas, pareigą teikti vežimo paslaugas, todėl nagrinėjamoje byloje turėjo dalyvauti asmuo (asmenys), teikiantys viešojo transporto paslaugas, t. y. vežėjas, nes byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nėra viešojo transporto įmonė, kuri turi vykdyti vežimo sutartis. Šios įmonės įstatų 20 p. numato, kad šios įmonės ūkinė veikla yra: pasiūlymų teikimas dėl eismo tvarkaraščių, maršrutų, transporto priemonių tipų ir kiekio, informacijos teikimas dėl eismo tvarkaraščių vykdymo, bilietų gamybos, platinimo ir kontrolės organizavimas, keleivių kontrolė Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pajamų už parduotus bilietus kaupimas, atsiskaitymas su vežėjais pagal pasirašytas tarpusavio sutartis, pasiūlymų teikimas dėl savivaldybės organizuojamų vežėjų parinkimo konkursų vežti reguliaraus susisiekimo maršrutais, duomenų apie keleivių vežimą mieste kaupimas ir analizė, automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų eksploatavimas, teisės aktų bei dokumentų, susijusių su įmonės veikla, rengimas, eismo tvarkaraščių stotelėse kabinimas ir priežiūra, projekto dėl transporto dispečerinės sukūrimo parengimas ir įvairių paslaugų teikimas juridiniams ir fiziniams asmenims (www.vilniustransport.lt). Tai reiškia, kad atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nėra vežėjas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis CK 6.807, 6.809 str. pagrindu sudarė vežimo sutartis, nes įsigijo bilietus, ir šiuo pagrindu įgijo teisę reikalauti, jog sutartys būtų vykdomos, kad vežėjas įvykdytų Vilniaus mieste pervežimą. Kadangi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tik kaupia pajamas už parduotus bilietus ir turi atsiskaityti su vežėjais, todėl byloje galima daryti išvadą, kad vežėjai yra gavę ieškovo sumokėtus pinigus už ieškovo nupirktus bilietus, tačiau nėra įvykdę pervežimų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo turimi bilietai, kurių kaina yra mažesnė nei 2 Lt, yra negaliojantys, todėl ieškovui neturi būti suteikiamos keleivių vežimo autobusu ar troleibusu paslaugos, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir išaiškinta, ar ieškovui sumokėjus pinigus už vežimą ir nepasinaudojus vežimo paslauga dėl to, kad bilietai yra pripažinti negaliojančiais, nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir ar jos neturi būti ginamos kitokiu būdu, nei kad prašo jas apginti ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad vežėjas nuo 2009-01-01 ir 2009-04-01 negali vykdyti vežimo sutarčių, kurios buvo sudarytos anksčiau, apmokant nustatyto dydžio mokestį, o vežėjas yra gavęs iš ieškovo apmokėjimą už vežimo paslaugas, kurias atsisakoma teikti. Be to, byloje nebuvo nustatyta ir išsiaiškinta, kokiu pagrindu vežėjas (vežėjai) ar atsakovas, jei jis už parduotus ieškovui bilietus pinigų nėra sumokėjęs vežėjui (vežėjams), disponuoja ieškovo pinigais, šie pinigai ieškovui nėra grąžinti, kai jis (ieškovas) nepasinaudojo vežimo paslauga ir nebegali ja pasinaudoti.
CK 6.812 str. 2 d. numato, kad vežimo viešuoju transportu sutartis yra viešoji sutartis. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti įrodymai, kad šios viešosios sutarties sąlygas nustato teisės aktai, kurie yra privalomi tiek vežėjui, tiek keleiviui (CK 6.161 str. 4 d.). CK 6.812 str. 4 d. numato, kad keleiviai privalo laikytis viešojo transporto veiklą reglamentuojančių taisyklių. Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 yra patvirtinusi Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, kurių 1.5 p. numato, kad pagal šias Taisykles savivaldybių institucijos gali patvirtinti detalesnes keleivių vežimo vietinio susiekimo kelių transporto maršrutais taisykles. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005-11-23 sprendimu Nr. 1-967 Vilniaus mieste yra nustačiusi detalesnes Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisykles, kurių 17 ir 18 p. nustatyta, kad keleivis privalo įsigyti ir turėti galiojantį bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. CK 6.813 str. 2 d. numato, kad vežimo užmokestis už keleivių vežimą viešuoju transportu nustatomas pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus tarifus. Kelių transporto kodekso (įstatymo) 16 str. 2 d. numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietinio susisiekimo maršrutų konkrečius tarifus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005-07-20 sprendimo Nr. 1-882 1.1, 7 p. nustatė, kad vienkartinio autobuso arba troleibuso bilieto kaina nuo 2005-09-01 yra 1,10 Lt. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-663 1.1., 9 p. nustatė, kad vienkartinio autobuso arba troleibuso bilieto kaina nuo 2009-01-01 yra 1,80 Lt, kad keleiviai gali važiuoti vietiniu (miesto) keleiviniu transportu naudodami iš anksto įsigytus seno nominalo vienkartinius bilietus iki 2009-01-01, o sumokėję trūkstamą vienkartinio bilieto kainos dalį, seno nominalo vienkartinius bilietus gali pakeisti į naujo nominalo vienkartinius bilietus iki 2009-02-01. Šio sprendimo 12 p. nurodyta, kad pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimas Nr. 1-882. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-02-19 sprendimo Nr. 1-857 1.1, 6.6 p. nustatė, kad vienkartinio autobuso arba troleibuso bilieto kaina nuo 2009-03-01 yra 2 Lt. Taip pat šio sprendimo 6.4 p. nustatė, kad keleiviai gali važiuoti vietiniu (miesto) keleiviniu transportu naudodami iš anksto įsigytus seno nominalo vienkartinius bilietus iki 2009-04-01, o sumokėję trūkstamą vienkartinio bilieto kainos dalį, seno nominalo vienkartinius bilietus gali pakeisti į naujo nominalo vienkartinius bilietus iki 2009-05-01. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pateikęs bilietus, kurių vieno vertė 1,10 Lt, t. y. kurie pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-663 9 p. galiojo iki 2009-01-01, bilietus, kurių vieno vertė 1,80 Lt, t. y. su kuriais važiuoti viešuoju transportu pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-19 sprendimo Nr. 1-857 6.4 p. buvo leidžiama iki 2009-04-01. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ieškinyje matyti, kad ieškovas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-663 9 p., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-19 sprendimo Nr. 1-857 6.4 p. nustatytas sąlygas dėl seno nominalo vienkartinio bilieto galiojimo termino nustatymo, nurodo, kad jos prieštarauja CK normoms. Pažymėtina, kad pagal CK 1.3 str. 4 d. teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu CK ar kitam įstatymui prieštaraujantį aktą. Ieškovas reikalavimų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos minėtų sprendimų dalių pripažinimo negaliojančiomis nereiškia, tačiau tai nesudaro pagrindo nenagrinėti aplinkybių, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos minėtų sprendimų dalys, kurios turi būti taikomos šioje byloje, neprieštarauja įstatymams, turi būti sprendžiama, ar nėra pagrindų taikyti CPK 3 str. 4 d. nuostatas. Vežimo viešuoju transportu sąlygas nustatė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su šių sąlygų pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau į bylos nagrinėjimą nėra įtraukta Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės pagal ieškovo pareikštą ieškinį, todėl darytina išvada, kad neatskleista bylos esmė, o atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kiti asmenys, darytina išvada, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.