Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutarties T. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. Z. 2020 m. vasario 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. vasario 14 d. 23.42 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės).

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, T. Z. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Šio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi T. Z. skundas tenkintas, Institucijos 2020 m. vasario 28 d. nutarimas pakeistas ir T. Z. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kvalifikavimas. Skunde keliamas administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nesutinkant su teismo sprendimu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos pateikto apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taikyti T. Z. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, padarydamas pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

9. Nagrinėjamu atveju T. Z. Institucijos 2020 m. vasario 28 d. nutarimu buvo skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartimi T. Z. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas priimdamas šį sprendimą įvertino tai, kad T. Z. administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus, paskirtos baudos dalį sumokėjo. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sporto klubo ,,C.“ ir (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nors, kaip teisingai pažymėta skunde, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas 4 kartus, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs. Be to, T. Z. įvykio metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, itin nežymiai viršijęs įstatymo leistiną normą (0,44 prom. įvertinus paklaidą). Byloje T. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dėl padaryto nusižengimo jis prisipažino ir gailisi. Nusižengimas buvo padarytas netinkamai įvertinus savo apsvaigimą nuo alkoholio, teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga dalyvaujant sporto varžybose kaip sportininkui ir treneriui bei verčiantis individualia veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti T. Z. paskyrus būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonę.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos viršininko apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad T. Z. padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto, sutiktina su apylinkės teismo motyvu, jog pažeidėjas nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas T. Z. padarytam nusižengimui ir jo asmenybei.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nors ir, kaip minėta, pažeidėjas praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau administracinį nusižengimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė pirmą kartą, atsitiktinai, toks elgesys jam nėra būdingas, taip pasielgė pervertindamas savo galimybes ir dėl to gailisi. Teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę ir spręsti ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju T. Z. vertinamas kaip teigiama asmenybė, o padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai – padarytas neįvertinus savo fiziologinės organizmo būklės. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas pagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpino iki šešių mėnesių, tokiu būdu laikėsi proporcingumo principo.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos viršininko apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.