- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-828/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6394-590/2012, kuria atsisakyta priimti atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo, kuriuo prašė išduoti liudijimą pareiškėjui gauti išrašus iš advokato R. K. ir advokatų kontoros Kazlauskas ir Degesys SOLVINGS bankų sąskaitų (atskleidžiant tik piniginių lėšų į jas gavimo atvejus ir nurodant tik lėšų mokėtojus, sumas ir mokėjimo paskirtis) laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. spalio 18 d.; teismui atsisakius išduoti liudijimą, pareiškėjas prašė teismo priimti nutartį dėl įrodymų išreikalavimo. Taip pat prašė paskelbti bylos medžiagą nevieša ir pareiškėjo prašymus nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ prašymą dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo tenkino iš dalies: nutarė išduoti pareiškėjui advokatų profesinei bendrijai „Baltic Legal Solutions Lietuva“ teismo liudijimą apie teisę gauti išrašus iš advokato R. K. bankų sąskaitų (atskleidžiant tik piniginių lėšų į jas gavimo atvejus ir nurodant tik lėšų mokėtojus, sumas ir mokėjimo paskirtis) laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. spalio 18 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė, taip pat nustatė, kad bylos medžiaga yra nevieša.
2012 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo R. K. atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 nutartį ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl liudijimo išdavimo. Atsakovas nurodė, jog skundžiama nutartis (liudijimas) yra išduotas nepagrįstai bei pažeidžiant Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus (proceso dalyvio teisė būti išklausytam, bei pateikti savo argumentus).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties.
Teismas nutartyje pažymėjo, kad pagal CPK 334 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Taip pat teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsniu, arbitražo teismas ar šalis arbitražo teismo pritarimu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti padėti surinkti įrodymus. CPK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti teismo liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodyta, jog minėta nutartis yra neskundžiama. Teismas pažymėjo, jog tokios nutarties apskundimo CPK nenumato, taip pat ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atskirąjį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą dėl neskundžiamos nutarties.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio teismo nutartis priimta, nesuėjus teismo nurodytam terminui atsakovui pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą, t. y. priimta pažeidžiant atsakovo teises ir CPK nustatytus reikalavimus, nes atsakovui buvo užkirtas kelias būti išklausytam ir pateikti savo argumentus.
2. Minėta nutartimi teismas išdavė pareiškėjui nutartį (liudijimą) gauti duomenis apie atsakovo advokato asmeninius duomenis ir duomenis, susijusius su atsakovo advokato klientais, taip pažeidžiant Advokatūros įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir advokatui nustatytus imperatyvus.
3. Skundžiama teismo nutartis užkerta kelią tolimesniam procesui, atsakovas niekaip kitaip negali ginti savo pažeistų teisių, kaip tik teikiant atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis dalyje dėl pareiškėjo tenkintų reikalavimų.
4. Įstatymai nenumato teisės atskiruoju skundu skųsti teismo nutarties, kuria yra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo arbitražo procese prašymo išduoti teismo liudijimą gauti įrodymus, tačiau įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu apskųsti tas teismo nutartis, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
5. Atsakovas advokatas arbitražo procese negali pradėti savarankiško proceso ar kitaip gintis teismui nepagrįstai išdavus teismo liudijimą, todėl jo atskirojo skundo pateikimas yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas tokį skundą priimti turi būti vertinamas, kaip užkertantis kelią bylos eigai to asmens atžvilgiu.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normose, kurių reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Taigi, apeliacinio apskundimo objektas gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 str. 1 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ prašymas dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo buvo patenkintas iš dalies – išduotas pareiškėjui teismo liudijimas apie teisę gauti išrašus iš advokato R. K. bankų sąskaitų (atskleidžiant tik piniginių lėšų į jas gavimo atvejus ir nurodant tik lėšų mokėtojus, sumas ir mokėjimo paskirtis) laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. spalio 18 d. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti tokios nutarties, taip pat minėta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
Apelianto teiginys, jog įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu apskųsti tas teismo nutartis, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra nurodyta, kad nutartis yra neskundžiama.
Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis užkerta kelią tolimesniam procesui todėl, kad atsakovas niekaip kitaip negali ginti savo pažeistų teisių, kaip tik teikiant atskirąjį skundą. Nutartis, priimta įrodymų rinkimo klausimu, niekaip negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai, o savo pažeistas teises atsakovas gali apginti tiek arbitražinio proceso metu, tiek ir inicijuodamas bylą civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jo teisės būtų pažeistos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, teismas ar šalis arbitražo teismo pritarimu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti padėti surinkti įrodymus. Pagal CPK 199 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti teismo liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.
Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimus ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.