Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Sergej Ševcov atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims R.J., L.J. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams) ir S.Š., A.Š. (įkeisto turto savininkams),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkai R.J., L.J., užtikrindami iki 2031-04-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą –1,800 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/2 dalis R.J. ir L.J., ½ dalis S.Š. ir A.Š.) priklausantį R.J., L.J., S.Š. ir A.Š. sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 470 000 Lt.

Kreditoriaus atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad tinkamai raštu informavo kreditorių apie gyvenamosios vietos pasikeitimą – pateikti banko raštai dėl palūkanų normos nustatymo tiesiogiai šių aplinkybių nepagrindžia. Kreditorius taip pat pažymi, kad 2009-08-26 pranešimas buvo siųstas apeliantui ir jo sutuoktinei adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tuo adresu, kuris nurodytas S.Š. ir A.Š. su banku pasirašytuose dokumentuose, bei yra apelianto deklaruotas Gyventojų registro tarnyboje. Teigia, kad minėtu pranešimu sutartis ne nutraukiama, o tik informuojama, kad ji jau yra nutraukta ir tai neturi reikšmės banko teisės atgauti skolos iš įkeisto turto realizavimui. Be to, Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010-03-09 nutartimi prapažinta, jog trūkumai dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą įkeisto turto savininkams įteikimo yra pašalinti. Dėl šių priežasčių šio pranešimo įteikimas apeliantui ir jo sutuoktinei pripažintinas tinkamu. Taigi kreditorius, kreipdamasis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu įkeisto turto, įstatymų nustatyta tvarka realizavo savo teisę, nepažeisdamas teisės aktuose numatytų reikalavimų. Kreditoriaus nuomone, apelianto pateikiami argumentai neįrodo pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo.

Atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), įvykdė savo pareigą patikrinti, ar kreditorius prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), pagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2010-03-20 nutartyje, kuria buvo areštuotas įkeistas daiktas bei skolininkai ir įkeisto daikto savininkai įspėti apie skolos negrąžinimo pasekmes, padarytą išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 43 p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2009-07-24 pranešimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) R.J. ir L.J. ir 2009-08-26 pranešimo įkeisto daikto savininkams S.Š. ir A.Š. išsiuntimo dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkai nevykdė kredito sutartyje numatytų sąlygų – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-05-18 AB DnB NORD bankas ir R.J., L.J. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB DnB NORD bankas suteikė 199500 kreditą iki 2031-04-30 (b.l. 27-30). Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-22 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, R.J. ir L.J. įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą –1,800 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/2 dalis R.J. ir L.J., ½ dalis S.Š. ir A.Š.) priklausantį R.J., L.J., S.Š. ir A.Š.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

Iš kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo matyti, jog skolininkai 2006-05-18 Kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreipimosi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną kreditoriui buvo skolingi 207 808,07 Lt (b.l. 21). Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos, ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), Kredito sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Tačiau tokią teisę kreditorius gali įgyvendinti tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.).

CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto, hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkams apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga, nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju kreditorius 2009-08-26 pranešimą Nr. 30.58.17/4575 dėl sutarties nutraukimo (b.l. 43) įkeisto daikto savininkams S.Š. ir A.Š. siuntė adresu (duomenys neskelbtini)., t.y. tuo adresu, kuris yra nurodytas 2006-05-18 Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.112-119), hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 102-103), bei yra S.Š. deklaruotas Gyventojų registro tarnyboje (b.l.18). Taigi į bylą pateiktas Lietuvos pašto pranešimas (b.l.44) patvirtina, kad kreditoriaus pranešimas įkeisto turto savininkams buvo siųstas tinkamu adresu, t.y. kreditavimo sutartyje, kuri buvo nutraukiama bei hipotekos lakšte nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad apeliantas tinkamai raštu informavo kreditorių apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, S.Š. nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kas apeliantas santykyje su kreditoriumi pagal 2006-05-18 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkeisto daikto savininkas ir būtent vykdant šią sutartį, jis turėjo pareigą pranešti kreditoriui, kad pasikeitė jo gyvenamosios vietos adresas. Ta aplinkybė, kad S.Š. be aptariamo įkeitimo sandorio su tuo pačiu banku yra sudaręs kitą kreditavimo sutartį, kurioje jis yra skolininkas bei įkeičiamo daikto savininkas ir kurią vykdant jis galimai informavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (kadangi pranešimai apie tos sutarties vykdymą jam siunčiami naujuoju adresu), savaime neįrodo, jog informavimo pareigą apeliantas yra tinkamai įvykdęs ir Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)atžvilgiu. Kadangi aptarimas sandoris ir apelianto kitas sudarytas sandoris nėra vykdomi kartu, pranešimai apie hipotekos sandorio šalies (įkaito davėjo) adreso pasikeitimą turi būti pateikiami kreditoriui dėl kiekvienos iš sutarčių, nes bankas, kaip kreditavimo veiklą vykdantis subjektas, skirtingų sutarčių šalių duomenis (bylas) įprastai tvarko atskirai, todėl duomenys, pateikti vykdant vieną sutartį, nebūtinai pateks į kitas paskolų bylas. Tokioje situacijoje skolininkas, atsikirsdamas į kreditoriaus reikalavimą informavimo apie adreso pasikeitimą aplinkybe, turi įrodyti, kad jis kreditorių informavo apie savo adreso pasikeitimą būtent vykdydamas tą sutartį, dėl kurios kilo ginčas, nes informavimas kitos sutarties kontekste negali būti vertinamas kaip tinkamas informavimas. Tokių įrodymų apeliantas, minėta, nepateikė.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pranešimo dėl sutarties nutraukimo įteikimą įkeisto turto savininkams pripažįsta tinkamu. Tai reiškia, jog kreditorius, kreipdamasis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto, tinkamai realizavo savo teises, bei nepažeidė teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o įkeisto turto savininko atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš S.Š. priteistina 11,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S.Š. 11 (vienuolika) litų ir 20 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).