- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-965-166-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Virginija Švediene, Vladas Nikitinas
- Nuteistasis
- A. C.
- Nukentėjusysis
- S. D.
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.25.4.;
1.2.1.7.4.; 2.3.6.3.;
2009 m. spalio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. C. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. C. nuteistas už tai, kad jis, 2009-03-03, apie 17.41 val. Gedimino pr. ties 10-tu pastatu, Vilniuje, vairuodamas UAB „Autovisatos taksi“ priklausanti automobili VW Passat, valstybinis numeris TO 1321, važiuodamas Gedimino prospektu nuo Vrublevskio g. puses link Vilniaus gatves, buvo neatsargus ir neatidus, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, ivažiavo i pažymeta pesciuju pereja ir partrenke jo važiavimo kryptimi, iš kaires puses i dešine, ejusia pesciaja S. D., del ko pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. C. pažeide Keliu eismo taisykliu 5, 9, 37 punktu reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 14 d. nuosprendi. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu ir nurodo, jog nuosprendyje nera itraukti vieno liudytojo parodymai, o paskirta bauda neatitinka tikroves.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 14 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. A. C. nuteistas pagristai - jo nusikalstama veika irodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamojo, nukentejusiosios, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog A. C. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. bei paskyre jam tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.
Kolegija daro išvada, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus irodymus. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grinde savo nuosprendi, buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del A. C. kaltes. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas nepatikejo nuteistojo iškelta versija apie tai, jog nukentejusioji pati užgriuvo ant stovincios mašinos ir susižalojo. Taciau faktines bylos aplinkybes, liudytoju ir nukentejusiosios parodymai patvirtina, jog A. C. pažeide keliu eismo taisykliu 5, 9, 37 punktu reikalavimus, del ko S. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nors nuteistasis savo kaltes del padaryto nusikaltimo nepripažino ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu ivykio aplinkybes aiškina savaip, taciau byloje esanciais irodymais negincytinai nustatyta, jog A. C. vairuodamas automobili ir važiuodamas Gedimino prospektu nuo Vrublevskio g. puses link Vilniaus gatves, buvo neatsargus ir neatidus, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, ivažiavo i pažymeta pesciuju pereja ir partrenke jo važiavimo kryptimi, iš kaires puses i dešine, ejusia pesciaja S. D.. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. C. kaltu pagristai ir teisetai vadovavosi nuosekliais bei neprieštaringais liudytoju A. D., V. N., nukentejusiosios S. D. parodymais, kuriuos aptare nuosprendyje.
Liudytojai A. D. ir V. N. patvirtino, kad ivykio diena einant Gedimino pr. nuo Katedros puses link Vilniaus g. puses išgirdo automobilio stabdymo garsa, atsisuke pamate, kad taksi automobilis važiaves Gedimino prospektu perejoje partrenke mergina, kuri nuo smugio užkrito ant automobilio variklio dangcio, po to nukrito, o automobilis letai pradejo važiuoti toliau. Tuomet šalia buve žmones pradejo šaukti, ir vairuotojas tada sustojo. Vairuotojas nukentejusiaja partrenke pesciuju perejos ribose.
N. S. Dovydauskaite paaiškino, kad 2009-03-03 apie 17 val. ejo Gedimino pr. dešiniuoju šaligatviu. Priejusi nereguliuojama pesciuju pereja, kuri randasi ties Gedimino pr. 10 pastatu, sustojo, ir lauke, kol sustos prieš pesciuju pereja automobiliai. Šalia jos buvo dar pesciuju. Arti atvažiuojanciu automobiliu nebuvo, todel ji ir kiti pestieji pradejo eiti pesciuju pereja. Ties perejos viduriu ji nutare grižti ir sparciu žingsniu pradejo eiti atgal per pesciuju pereja. Likus žingsniui iki šaligatvio, išgirdo šalia automobilio stabdyma, pamate važiuojanti automobili. Bande atšokti, taciau pajuto smugi i dešine koja, nuo smugio ji buvo nublokšta, jaute skausma kojoje ir rankoje. Šalia buvo žmoniu, kurie pradejo šaukti ant vairuotojo.
Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi šiu nukentejusiosios ir liudytoju parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Šie liudytojai kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Duomenu, kad nukentejusioji bei liudytojai turetu tiksla apkalbeti nuteistaji A. C., byloje nera.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu, kadangi nuosprendyje nera itraukti vieno liudytojo parodymai. Taciau teiseju kolegija nenustate, kad byloje butu pažeistos BPK 20 str. 5 d. nustatytos irodymu vertinimo taisykles ar nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje. Pažymetina, kad pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 dalis irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Nors apeliantas skunde nenurode kokio liudytojo parodymai nebuvo aptarti teismo nuosprendyje, taciau iš bylos matyti, kad teismas nuosprendyje neaptare liudytojo G. U. parodymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmajame teisiamajame posedyje taip pat buvo liudytoju apklaustas G. U.. Jis paaiškino, kad ivykio diena važiaves Gedimino pr. link Vilniaus g. puses, prieš ji važiavo taksi automobilis, t.y. kaltinamasis, kuris pristabde prieš nereguliuojama pesciuju pereja, taciau ar jis buvo pilnai sustojes nurodyti negalejo, ir po akimirkos pamate, kad taksi automobiliui judant i jo variklio dangti atsitrenke pescioji, kuri nuo smugio nukrito i kaire puse. Taksi vairuotojas iškarto sustojo, po to pavažiavo 2-5 metrus ir sustojo, nes ji pradejo stabdyti buve šalia ivykio vietos kiti pestieji. Kaip pescioji ejo per nereguliuojama pesciuju pereja, iš kurios puses ja partrenke ir kokiu tempu, liudytojas nurodyti taip pat negalejo. Koki atstuma taksi automobilis buvo pavažiaves nuo prieš pristabdyma prieš nereguliuojama pesciuju pereja iki pesciosios partrenkimo, liudytojas taip pat tiksliai negalejo nurodyti. Akivaizdu, kad minetas liudytojas konkreciu ir esminiu ivykio aplinkybiu nurodyti negalejo. Kaip mineta, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Liudytojo G. U. duoti parodymai nei paneigia, nei patvirtina bylai bet kokia reikšminga aplinkybe, todel jo parodymai jokios reikšmes neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai liudytojo G. U. parodymu nelaike irodymais nagrinejamoje byloje ir pagristai jais nesivadovavo, todel liudytojo G. U. parodymai teismo nuosprendyje neaptarti, kadangi teisingam bylos išsprendimui jie neturi jokios irodomosios galios.
Apelianto manymu, jam paskirta bauda neatitinka tikroves. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus. Teiseju kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausme bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu BK 41 str., 54 str., nepažeide. BK 41 straipsnyje yra itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma (neatsargus), i apelianto asmenybe apibudinancius duomenis – praeityje neteistas, dirba, baustas administracine tvarka už keliu eismo taisykliu pažeidimus. Be to, kolegija pažymi, kad ivertines visas aplinkybes visumoje, A. C. parinkta pati švelnesne, jam padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., sankcijoje numatytu bausmiu rušis, t.y. bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargu nusikaltima, t. y. nusikalstama veika, kuria padare A. C., gali buti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda. Taciau teismas nuteistajam už nusikaltima, numatyta BK 281 str. 1 d., paskyre tik 20 MGL dydžio bauda, t. y. žymiai mažesne nei baudos bausmes už padaryta nusikalstama veika vidurkis. Todel visos šios išdestytos aplinkybes leidžia teigti, kad paskirtoji bausme yra teisinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai, paskirtos baudos dydis nera aiškiai per didelis ir jo mažinti nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. C. apeliacini skunda atmesti.