Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2048-498/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
1S-2048-498/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-2048-498/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau –Komisija) 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 95-443 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008-03-28 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-22 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 7 p., 9 p. laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia – 2007-11-24, bausmės pabaiga­ – 2017-11-24.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-09-16 nutarimu Nr. 95-401 nutarta taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos s intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. V. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą kaip atlikus būtinąją bausmės dalį.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas neteisingi nurodė ir savaip interpretavo 2015-09-14 Komisijos nutarimo Nr. 95-443 išvadas. Komisijos išvadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo, bei psichologines tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysiuosi įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškume baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Taigi, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalų kriterijų, nustatytą BVK 157 str. 3 d., tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmenims taikoma probacija pasieks tikslą. Nuteistasis nurodo, kad jis anksčiau neteistas Šiuo metų bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis Pataisos namuose adaptacinių sunkumų neturėjo. Pataisos namuose 6 kartus paskatintas, 1 kartą baustas, nuobauda negalioja. Taip skunde nurodo, kad paleistas iš pataisos įstaigos turės kur gyventi, palaiko socialinius ryšius, kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisiima, nesivadovauja kriminalinės nuteistųjų subkultūros tradicijomis bei nereiškia diskriminacinių nuostatų, išreiškia norą būti visuomenės dalimi. Atlikus pakartotinio nusikaltimo rizikos vertinimą pagal „OASys" metodiką, vertinimo rezultatas yra 13 balų, tai reiškią, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis skunde teigia, kad nutartyje padarytų nusikaltimų veikų sunkumo vertinimas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo nuomone teismas nepagrįstai sureikšmino nebegaliojantį padarytą vidaus tvarkos pažeidimą ir nepakankamai skyrė dėmesio į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančiomis aplinkybėms, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti mano lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą. Nuteistasis nurodo, kad Europos Tarybos M. K. savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R(99) 22 dėl kalėjimų perpildimo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas.

V. V. pažymi, kad bausmę atlikinėja perpildytoje Pravieniškių PN-AK, 3-iojo Sektoriaus įkalinimo įstaigoje, kurioje šiuo metu atlieka bausme apie 860 nuteistųjų periodais nuo 2012 m. iki 2014 m. pradžios, nuteistųjų skaičius siekdavo 960 asmenų ir netgi daugiau nei 1000 asmenų.

Nuteistojo nuomone Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat yra konstatavęs, kad nacionalinių teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas (2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieš Suomiją, 1994 m. byla, Nr. 16034/90 VanderHurk prieš Nyderlandus). Skunde pabrėžiama, kad dėl nuteistasis V. V. suprato padarytos nusikalstamos veikos neigiamą pobūdį, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Pasitaisiusį jo elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir dabartinis elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai ir nebe nusikalsti. Taip pat nurodo, kad nuteistasis nėra recidyvistas, baustas buvo pirmą kartą ir be to labai gailisi. Todėl darytina išvada, kad jis Komisijos nurodytais laikotarpiais jau 5-tą kartą įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Tai patvirtina, kad aš ne tik esamuoju metu laikausi priimtinos tvarkos, bet ir ateityje.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 11), yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų (b. l. 8-10), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs daugiau nei privalomą bausmės dalį, pataisos namuose mokėsi, įgijo kompiuterių operatoriaus, dailiųjų dirbinių pynėjo, avalynės gamintojo ir taisytojo specialybes, dalyvauja įvairiuose renginiuose, 6 kartus yra skatintas, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, papildomoje Socialinio ugdymo centro veikloje, užsiėmimuose, paskaitose-diskusijose, įvairiuose renginiuose, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriuje už agresyvų elgesį buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Nors ši nuobauda jam skirta 2008 m., tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, todėl teismas neturi pagrindo tikėti, kad išėjęs į laisvę nuteitasis pasirinks tinkamą asmenų grupę. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika padindėjo nuo 11 iki 13 balų pagal OASys metodiką. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo manymu, sprendimas taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis nevykdė BVK 110 str. 1 d. 1 p. numatytos pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 10 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tai, kad grupėje, iš savanaudiškų paskatų, dėl 15000 $ iš „Kalašnikovo“ sistemos automato ne mažiau 7 kartus šovė asmenį, kuris ligoninėje mirė. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo V. V. padarytas nusikaltimas pasireiškė išskirtiniu agresyvumu ir cinizmu, šaudė su automatiniu ginklu restorane, kur aplinkui buvo daug žmonių, nusikalstama veika padaryta didelė žala, darytina išvada, kad taikant lygtinį paleidimą net ir su intensyvia priežiūra, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Taigi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma, bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistojo skundo argumentais, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą likusi bausmės dalis neturėtų būti vertinama, tačiau kiti aukščiau paminėti duomenys neleidžia teismu daryti išvados, kad V. V. galima būtų taisyti laisvėje. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Aukštesnysis teismas konstatuoja , jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas