Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-12 · Civilinė byla Nr. e2S-436-921/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
e2S-436-921/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08379-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
V. M.
Civilinė byla Nr. e2S-436-921/2024Proceso Nr. 2-69-3-08379-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.2; 3.1.7.1.4; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1952-429/2024 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-15921-429/2023 priešieškinį ir jo pagrindu nagrinėti bylą; 2) nutraukti V. M. ir A. M. santuoką dėl V. M. kaltės, 3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.; 4) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 5) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo už prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2012 m. sausio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. ir A. M. lieka solidariai atsakingi; 6) po santuokos nutraukimo A. M. palikti santuokinę pavardę – M..

2. Atsakovė prašė teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašyme nurodė, kad ji gauna pastovias 1 200 Eur dydžio pajamas, tačiau moka už komunalines paslaugas, kredito įmokas, jokių santaupų neturi. Negalint teikti priešieškinio byloje dėl finansinių priežasčių, jos teisės būtų suvaržytos, todėl prašo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nustatė 7 dienų terminą pašalinti priešieškinio trūkumus – sumokėti 1 038 Eur žyminį mokestį arba pateikti kitus įrodymus, kurie būtų pagrindu atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą, konstatavo, kad ‏‏‎atsakovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas (pažymų, banko sąskaitų išrašų, kredito įmokų grafikų ir kt.), ar kitas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie sunkią atsakovės turtinę padėtį. Teismas, patikrinęs atsakovės gaunamas darbo užmokesčio pajamas, nustatė, kad jos yra didesnės nei nurodo pati atsakovė. Todėl nepateikus kitų įrodymų, šioje proceso stadijoje teismas sprendė, kad pateiktas prašymas negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

1.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai nesudarė pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Atsakovė, teikdama priešieškinį, nurodė, jog gauna pastovias apie 1 200 Eur dydžio pajamas, tačiau teismas pažymėjo, kad, patikrinus atsakovės gaunamas darbo užmokesčio pajamas, jos yra didesnės. Byloje yra išrašas apie atsakovės darbovietę ir mokamas išmokas, kuriame užfiksuota, jog atsakovės draudžiamosios pajamos 2023 m. birželio mėnesį (darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo 2 051,79 Eur. Tačiau šiame išraše nurodoma informacija apie sumą, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Atsakovės faktiškai gaunama darbo užmokesčio suma yra 1 270 Eur, nes iš minėtos 2 051,79 Eur sumos yra atskaitoma 381,11 Eur mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 436,41 Eur mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešinai nei nurodė teismas, atsakovė pateikė įrodymus, jog kas mėnesį moka kredito įmokas, ką patvirtina byloje pateiktas „Swedbank“, AB 2023 m. kovo 1 d. raštas. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą – santuokos nutraukimo byloje dalinamą žemės sklypo dalį su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė neturi galimybės gauti pajamų, kurias galėtų panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui. Tačiau nurodo, kad jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pagerės, t. y. bus padalintas santuokoje įgytas turtas ir atsakovė galės juo disponuoti savo nuožiūra.

1.2. Negalint teikti priešieškinio šioje santuokos nutraukimo byloje vien tik dėl finansinių priežasčių, atsakovei nepagrįstai būtų suvaržytos teisės ginti jos pažeistus interesus. Todėl prašo patenkinti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo

9. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė atidėti 1 038 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

11. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

12. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

13. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį, byloje pateiktus įrodymus, kurie, jos nuomone, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atidėti mokėtiną žyminį mokestį iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

14. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, t. y.: išrašas apie atsakovės darbovietę ir mokamas išmokas, kuriame užfiksuota, jog atsakovės draudžiamosios pajamos 2023 m. birželio mėnesį buvo 2 051,79 Eur, atskaičius mokesčius – 1 270 Eur; 2023 m. kovo 1 d. raštas iš „Swedbank“ AB, kuris patvirtina, kad atsakovė moka kredito įmokamas, negrąžinto kredito likutis – 44 309,87 Eur; byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą – santuokos nutraukimo byloje dalinamą žemės sklypo su statiniais dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Todėl, atsakovės nuomone, ji šiuo metu nėra pajėgi sumokėti žyminį mokestį, tačiau nurodo, kad jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pagerės, t. y. bus padalintas santuokoje įgytas turtas ir atsakovė galės juo disponuoti savo nuožiūra.

15. Kaip minėta anksčiau, asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti teismui pakankamus įrodymus, kad jo turtinė (finansinė) padėtis šiuo metu yra sunki ir komplikuota, tačiau ateityje turės galimybę sumokėti reikiamą sumą.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina įvairaus pobūdžio duomenys, t. y. nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokėtinus mokesčius, sudaro apie 1 270 Eur. Atsakovė nurodė, kad kas mėnesį moka kredito įmokas, ką, jos nuomone, patvirtina byloje pateiktas „Swedbank“, AB 2023 m. kovo 1 d. raštas. Teismas pažymi, kad pateiktas AB „Swedbank“ raštas patvirtina kredito sutarties sudarymo faktą (2012 m. sausio 20 d. yra sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nesumokėtą kredito likučio sumą (negrąžintas kredito likutis – 44 309,87 Eur). Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kokio dydžio kredito įmokų sumą moka kas mėnesį atsakovė. Be to, atsakovė, nei teikdama prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie turimas lėšas bankų sąskaitose. Minėtas aplinkybes gali patvirtinti banko sąskaitų išrašai už tam tikrą laikotarpį (tačiau ne vienos dienos) iki priešieškinio pateikimo dienos. Tačiau tokių duomenų, kaip minėta anksčiau, atsakovė byloje nėra pateikusi. Taip pat byloje nėra pateikta ir turto ir pajamų deklaracijų ir (ar) kitų duomenų, kurių pagrindų teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin komplikuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovę atstovauja mokamas paslaugas teikiantis advokatas, o tai leidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra itin sunki.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovės pateikti duomenys ir įrodymai, pagrindžiantys jos turtinę padėtį, nėra pakankami konstatuoti, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji nėra pajėgi sumokėti 1 038 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis ateityje tikrai pagerės. Vien tai, kad atsakovė pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo metu įgyto turto padalijimo, jai priteisiant nekilnojamąjį turtą, dar nereiškia, kad toks atsakovės reikalavimas ir bus patenkintas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pagerės.

Dėl bylos baigties

19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantė, įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį, nepateikus visų savo prastą finansinę (turtinę) padėtį pagrindžiančių duomenų, negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas, šiuo atveju, kaip teigia atsakovė – teisės į teisminę gynybą ribojimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Nustačius, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, nustatytinas naujas 7 dienų terminas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškinama, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 2 dalimi, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei A. M. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė