Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui R. J., nukentėjusiajam E. J., jo atstovei advokatei R. B., nukentėjusiajam R. P.,

teisiamųjų gynėjams advokatams A. D., Aleksandrui Kuznecovui, V. P., nedalyvaujant civilinio ieškovo- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1.E. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini)darbininku, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini); kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. padarymu;

2.R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą,, nevedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini); kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. padarymu;

3.N. T., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis. Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini); kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisiamieji E. K., N. T. ir R. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2009 m. gegužės 3 d., apie 12 val. 15 min., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, teisiamojo E. K. prašymu, tikslu išvyti iš kiemo, bendrai veikdami užpuolė ten buvusius neblaivius nukentėjusiuosius E. J. ir R. P. ir panaudojo smurtą prieš juos. Teisiamieji E. K. ir R. Š. bendrai veikdami tyčia kumščiais suduodami bendrai ne mažiau dešimt smūgių į krūtinę, veidą, o teisiamasis N. T. smogdamas vieną kartą kumščiu į krūtinę nukentėjusiajam R. P., taip sukeldami jam fizinį skausmą. Be to, teisiamasis N. T. tuo pačiu metu tyčia smogdamas kumščiu ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajam E. J. į krūtinę bei tyčia vieną kartą kumščiu stipriai smogdamas jam į veidą tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės krūtinės ląstos pusės sumušimo bei sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. J. sveikatą dėl galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame galvos smegenų pusrutulyje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje.

Be to, tą pačią dieną- 2009.05.03., tuojau pat po nukentėjusiųjų R. P. ir E. J. užpuolimo ir sumušimo teisiamieji E. K., N. T. ir R. Š. toliau bendrai veikdami, tyčia, siekdami pagąsdinti, privertė sumuštus nukentėjusiuosius R. P. ir E. J. įlipti į R. P. automobilio MERSEDES BENZ (duomenys neskelbtini)bagažinę, ten juos uždarė ir apie vieną valandą vežiojo po Palomenės kaimą ir nuvežę į Palomenės mišką, visi trys teisiamieji išlaipinę nukentėjusiuosius iš bagažinės, bendrai suduodami rankomis nenustatytą smūgių skaičių kiekvienam iš nukentėjusiųjų į įvairias kūno vietas, vertė kastis duobę, tai yra tokiu būdu prieš nukentėjusiųjų valią, panaudodami smurtą atėmė laisvę R. P. ir E. J..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teisiamasis E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo aukščiau nurodytų veiksmų padaryme pilnai prisipažino. Jis parodė, kad 2009 m. gegužės 2 d. vakare, pas jį į Palomenės kaimą grįžo sesuo J.. Ją automobiliu atvežę trys vyriškiai, kaip dabar žinąs P., J.ir B.. Visi pradėję girtauti. Gėręs kartu su atvykusiais. Jie likę nakvoti. Kita dieną vėl su jais gėręs. Svečiai pradėję triukšmauti, rėkauti. Jis tada jų paprašęs apsiraminti arba išvažiuoti iš jo sodybos. Šie nesutikę. Vienas iš svečių- Ramūnas pagrasinęs, kad paskambins Kauno berniukams. T. P. R. pasakęs, kad jie išvažiuotų gražiuoju. Ramūnas sudavęs į veidą. Tada išėjęs į kaimą ieškoti draugų, kad išvaryti svečius ir juos pamokyti. Suradęs N. T. ir R. Š. ir juos pasikvietęs. Papasakojęs, kas yra. Visi trys grįžę į namų kiemą, visi buvo išgėrę alkoholio. Grįžus į kiemą nukentėjusiuosius radę sėdinčius lauke prie stalo. Vėl jų pareikalavęs išvažiuoti iš kiemo, šie nesutikę. Tad sudavęs R. P. kumščiu į veidą kelis kartus, nugriovęs ant žemės, nes buvo girtas. J. už kamaros nusivedęs T. kalbėtis. Š. tuo metu buvęs greta. J. pats kieme nemušęs. Tai trukę apie penkias minutes. Tada kai baigęs mušti P. pamatęs, kad grįžo T. su nukentėjusiuoju J J. nesipriešinęs, ėjęs greta, atrodė apsvaigęs. Tad N. T. pasiūlęs, jei jie gąsdina kaimą tai juos tai juos reikia pamokyti, pasiūlė nukentėjusiuosius sukišti į automobilio bagažinę. Visi sutikę, atidaręs bagažinę Mersedes automobilio su kuriuo nukentėję ir buvo atvažiavę. Liepę sulipti į bagažinę. P. ir J. nesipriešinę, sulipę į bagažinę. Tada pats vairavęs automobilį, važiavę į mišką, vežę pagasdinti nukentėjusiuosius. Miške išlaipinę iš bagažinės ir juokais rankomis liepę kastis duobę. Tada sudavęs šlepete E. J. į galvą. Nukentėję nieko ten neiškasę, kiek ranka parausę žemę. Tai trukę keletą minučių. Po to nuvežę kiek toliau miške ir palikę nukentėjusiuosius, o su jų automobiliu grįžę į kaimą namo. Mašiną vėliau įvaręs į daržinę. Po kiek tai laiko į sodybą atvažiavo nukentėjęs R. P. su policijos darbuotojais. Pasakė, kad E. J. išvežė su greitaja. Gailisi taip pasielgęs, viskas tas įvykę dėl to, kad buvę girti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teisiamasis N. T. dėl jam pareikšto kaltinimo aukščiau nurodytų veiksmų padaryme kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2009.05.03. apie 11-12 val. su R. Š. buvo kartu Palomenės kaime, buvo kiek išgėrę. Tuo metu atvažiavęs dviračiu pažįstamas E. K. ir paprašė padėti iš tėvų namų kiemo išvaryti atvykėlius, nes vienas bijo. Atėję į kiemą radę ten kaip dabar žino P. ir J.į girtus. K. liepęs jiems išvažiuoti iš kiemo, pradėję rėkauti. K. užpuolęs P., susikivirčijęs su juo. Tada jis, T., pasikvietęs J. pasikalbėti. Paprašęs, kad jie važiuotų namo. J. atsisakė, sakęs kai norės tai ir važiuos. Tada smogęs J. 2-3 kartus kumščiu į krūtinę, tas atsirėmęs ranka į pastato sieną. Tada kirtęs į nosį J.. Šis jį pargriovęs, abu parvirtę. Tada iš kažkur atėjęs Š. spyrė koja J. į galvą. Po to J. atrodė apsvaigęs, dar bandė bėgti. Abu su Š. neleidę pabėgti, nusivedę į kiemą. Kieme matęs, kad P.kruvinas susirietęs stovi prie namo sienos. K. pasakęs, kad tuos vyrus reikia išvežti iš kiemo ir atrakino tų vyrų automobilio bagažinę. Automobilis buvo su taksi ženklais. Liepę jiems sulipti į bagažinę. Uždarę bagažinę išvažiavę į mišką. Automobilį vairavęs K.. Tai buvo nubaudimas už tų vyrų elgesį. Abu tie vyrai buvo kruvini. P. buvo kruvinas veidas, o . veidas taip pat buvo kruvinas, nes buvau smogęs jam į nosį. Miške kartu su Kazlausku ir Š.vyrus išlaipinę ir liepę kasti rankomis duobę. Nukentėję matyt buvo išsigandę tai rankomis kasė. P. miške vieną kartą sudavęs į nugarą kad greičiau kastų. Po to tuos vyrus paleidę, o patys jų automobiliu grįžę pas K. į kiemą. Gailisi taip pasielgęs, atsiprašąs nukentėjusiųjų. Pats savo noru iš dalies atlyginęs J. žalą, sumokėjęs 12000 litų. Anksčiau ikiteisminio tyrimo metu su Kazlausku ir Š. buvo susitarę policijoje nesakyti kaip viskas vyko. Dabar sakąs teisybę.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teisiamasis R. Š. kaltu dėl aukščiau nurodytų veiksmų padarymo pilnai prisipažino. Jis parodė, kad 2009.05.03. apie 12 val kartu su N. T. gėrę alkoholį Palomenės kaime. Tuo metu pas juos atėjęs pažįstamas E. K. ir paprašęs padėti iš jo namų kiemo išvaryti nepažįstamus asmenis iš Kauno, nes tie girti triukšmauja. Visi nuėję į K.sodybą. Pirmi nuėję T. su Kazlausku, o jis atėjęs vėliau. Pamatęs, kad kieme T. nuvirtęs su kaip dabar žinąs, Jukneliu. N. J.. Gal kokį kartą jam ir sudavęs. J. veidas jau buvo kruvinas. J. nespardęs ir daugiau nemušęs. Tada priėjęs prie K. ir kaip dabar žino, P. ir sudavęs kokius keturis kartus P. į krūtinę ir veidą kumščiu. Tada matęs kaip T. atsivedė J.į prie jų. T.pasiūlė vežti tuos vyrus į mišką. K. atidarė jų mašinos bagažinę ir liepę tiems vyrams sulipti. Šie jau nesipriešinę ir sulipę. Vežę juos į mišką. Ten išlaipinę, norėdami juos pagąsdinti liepę rankomis kastis kapą. Šie kasę, o tuo metu K. smogęs P. šlepete per galvą, o T.sudavęs J.. Visa tai trukę apie valandą laiko. Po to tuos vyrus palikę miške ir jų mašina sugrįžę į K. namų kiemą. Dabar teisme sako tiesą, nes ikiteisminio tyrimo metu policijoje buvo susitarę nesakyti teisybės, kad gal išvengti atsakomybės. Iš dalies pripažįsta nukentėjusiojo J. ieškinį, jo požiūriu ieškinys per didelis. Gailisi taip pasielgęs.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2009.05.02. ryte su Pagojumi, Banioniu ir Jolanta atvažiavę į Palomenės kaimą. Atvežę Jolantą į namus. Pradėję ten su šeimininkais girtauti, apsinakvoję. Ryte vėl gėrę alkoholį,. Kartu išgerdinėjęs ir E. K.. Jis tai išeidavęs tai ateidavęs. Tada iškažkur atėjo T. ir Š.. Klausė ką veikiame kieme. Buvau girtas ir ne visai gerai galintis atsiminti įvykius. Pamatęs, kad P. guli kieme, nes tarp jo, K. ir Š. vykęs konfliktas. Nuėjęs paklausti kas atsitiko P.. T. T. atitraukęs, liepęs nelįsti ir smogęs į pilvą kumščiu, o susirietus stipriai smogęs jam į nosį. Smūgis buvęs labai stiprus. Pats T.nesudavęs. Nuo smūgio nugriuvęs, pajutęs iš nosies bėgant kraują. Nuo smūgio apsvaigęs. Vėliau atsipeikėjęs automobilio bagažinėje kai automobilis važiavo. K. visur vadovavęs, visur buvo jo pilna. Miške išlaipinę iš bagažinės ir K. jiems su P. liepę rankomis kasti duobę. Atsiklaupę ir dar gavęs nuo kažkurio, gal K. ir kitų iš jų smūgių. Po to vėl liepę sulipti į bagažinę ir nuvežę toliau į mišką ir išlaipinę. Palikę jį su Pagojumi miške visi P. automobiliu išvažiavę. Buvęs visas kraujuotas, pasidarę bloga, svaigusi galva. Užmigęs miške ir atsibudęs pažadintas R. P. kartu buvo policija. Tiktai galįs patvirtinti, kad apsvaigo, gal neteko sąmonės nuo T, smūgio į nosį kieme. Iš karto išvežę į Kauną, į ligoninę. Anksčiau teisiamųjų nepažinojęs. Jaučiasi susmugdytas, ligoninėje dėl galvos traumos gydęsis pusantro mėnesio stacionare. Po to įvykio dingo laikrodis, aprangos dalis, vienas batas, buvo suplėšyti marškiniai, visi rūbai kraujuoti. Reiškia teisiamiesiems 2080 lt ieškinį turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti 45000 lt neturtinei žalai atlyginti, nes ilgai gydėsi, jautėsi labai įskaudintas, dar ir dabar geria vaistus, tirpsta kairė ranka. Teisiamasis N. T. yra gera valia jam atlyginęs dalį ieškinio- 12000 lt. bei atsiprašęs. Liko neatlyginta neturtinės žalos-33000 lt bei neatlyginta turtinė žala. Prašo priteisti iš kitų dviejų teisiamųjų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti įrodymai: nukentėjusiųjų E. J., R. P., liudytoju G. K., J. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu, teisiamųjų E. K., R. Š. prisipažinimas bei teisiamojo N. T. dalinis prisipažinimas ir jų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu ,analizė patvirtina, kad: teisiamieji E. K., N. T. ir R. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio,2009.05.03., apie 12.15 val. sodybos, esančios Palomenės kaime Ramybės g. Nr. 3 kieme Kaišiadorių rajone, norėdami išvaryti iš kiemo, pamokyti, teisiamojo E. K. iniciatyva, užpuolė ten buvusius neblaivius nukentėjusiuosius E. J. ir R. P. ir juos sumušė. Teisiamieji E. K. ir R. Š. bendrai veikdami kumščiais tyčia sudavė ne mažiau dešimt kartų, o teisiamasis N. T. smogdamas vieną kartą nukentėjusiajam R. P. į krūtinę, veidą sukėlė jam fizinį skausmą. Be to, teisiamasis N. T. tuojau po to tyčia smogdamas kumščiu ne mažiau trijų kartų į krūtinę nukentėjusiajam E. J. bei vieną kartą stipriai smogdamas nukentėjusiajam į veidą tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės krūtinės ląstos pusės sumušimo ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą dėl nosies kaulų lūžio ir galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame galvos smegenų pusrutulyje.

Be to, nustatyta ir tai, kad iš karto po nukentėjusiųjų E. J. ir R. P. sumušimo- 2009.05.03. teisiamieji E. K., N. T. ir R. Š. veikdami bendrai, tyčia, panaudodami smurtą: norėdami pamokyti, uždarė nukentėjusiuosius į automobilio bagažinę ir vežiojo po Palomenės kaimą bei nuvežę į mišką, panaudodami smurtą- suduodami nenustatytą smūgių skaičių kiekvienam iš nukentėjusiųjų į įvairias kūno vietas, vertė kasti sau duobę, t.y. tokiu būdu atėmė laisvę nukentėjusiesiems E. J. ir R. P..

Teismas tokius teisiamųjų E. K., R. Š. ir N. T. veiksmus pirmajame epizode- dėl nukentėjusiojo R. P. užpuolimo ir sumušimo kvalifikuoja kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d.- kaip fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui. Be to, teismas šiame epizode teisiamojo N. T. veiksmus- dėl nukentėjusiojo E. J. sumušimo papildomai kvalifikuoja ir kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.- kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą kitam žmogui. Teisiamųjų E. K., R. Š. ir N. T. veiksmus antrajame epizode, prieš nukentėjusiuosius kvalifikuoja kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.- kaip neteisėta laisvės atėmimą žmonėms panaudojant smurtą.

Teisiamieji E. K., R. Š. ir N. T. pilnai prisipažino užpuolę ir sumušę nukentėjusįjį R. P. ir taip sukėlę jam fizinį skausmą, nes byloje nebuvo nustatyta ar kokie nors kūno sužalojimai buvo padaryti R. P., pats nukentėjusysis pas teismo medicinos specialistą taip pat nesikreipė. Byloje yra neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad visi trys teisiamieji, iš anksto susitarę, bendrai veikdami, teisiamojo E. K. prašymu, užpuolė nukentėjusiuosius R. P. bei E. J. tikslu juos išvaryti iš teisiamojo E. K. namo kiemo. Byloje nėra surinkta duomenų, kad teisiamieji buvo iš anksto susitarę sumušti nukentėjusiuosius ir padaryti jiems kokius nors sužalojimus. Visų trijų teisiamųjų veiksmai jiems atėjus į kiemą buvo spontaniški, pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją. Dėl to teisiamųjų veiksmai- nukentėjusiųjų R. P. ir E. J. užpuolimas ir sumušimas vertinami pagal atsiradusias pasekmes. Visi trys teisiamieji smūgius sudavė nukentėjusiajam R. P.. Tą pripažįsta ir patys teisiamieji: E. K. ir R. Š. sudavė bendrai apie dešimt smūgių, o teisiamasis N. T. vieną ar du smūgius. Nukentėjusiajam R. P. nebuvo nustatyta tvarka konstatuoti kūno sužalojimai dėl to teisiamųjų E. K., R. Š. ir N. T. veiksmai šiuo atveju ir kvalifikuojami kaip fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam R. P. mušant. Be to, baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam E. J. to metu kieme sudavę tik teisiamasis N. T.. Teisiamasis N. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad smogė keletą kartų nukentėjusiajam E. J. kumščiu į krūtinę bei smogė į nosį, tačiau teisiamasis nepripažįsta, kad nuo tokio smūgio galėjo nukentėjusiajam atsirasti sunkus sveikatos sutrikdymas- kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. N. T. nurodo, kad jam muštynių metu su E. J. nugriuvus teisiamasis R. Š. koja spyrė nukentėjusiajam į galvą. Tačiau tokia teisiamojo N. T. versija paneigta bylos duomenų visetu: nukentėjęs R. J. parodė, kad jį mušė tik N. T., teisiamieji E. K. ir R. Š. taip pat nurodė, kad N. J. kieme mušė tik N. T.. Be to, teismo medicinos specialistė Z. M. tiek teismo medicinos specialisto išvadoje ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajam E. J. konstatuotas sužalojimas- galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo atsirasti nuo smūgio į veidą, į nosies ar kairės akies sritį. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad stiprų smūgį į nosį nukentėjusiajam E. J. sudavė būtent teisiamasis N. T.. Tai pripažino pats teisiamasis, tai nurodė nukentėjusysis E. J., kuris dar nurodė, kad po to smūgio jautėsi apsvaigęs. Nukentėjusiojo būseną po smūgio matė ir kiti teisiamieji- jiems nukentėjęs atrodė apsvaigęs, nesipriešino. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad būtent nuo teisiamojo N. T. veiksmų- smūgio į veidą nukentėjusiajam E. J. atsirado sužalojimai- nosies kaulų lūžis ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu- sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamasis N. T. stipriai ir nelauktai smogdamas kumščiu neblaiviam nukentėjusiajam E. J. į veidą negalėjo nesuvokti, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas, nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti jo sveikatos, o tik tokiu būdu padėti išvaryti nukentėjusįjį iš kiemo, teisiamasis N. T. privalo atsakyti pagal kilusias pasekmes- pagal sveikatos sutrikdymo laipsnį. Dėl to šiuo atveju teismas tik teisiamojo N. T. veiksmus papildomai kvalifikuoja ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.- kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą kitam asmeniui.

Teisiamieji E. K., R. Š. ir N. T. pilnai prisipažino ir dėl tolesnių veiksmų atlikimo- kad bendru susitarimu nusprendė sumuštus nukentėjusiuosius pamokyti, iš kiemo išvežti jų pačių automobilio bagažinėje, po to miške suduodami smūgius rankomis į įvairias kūno vietas vertė nukentėjusiuosius rankomis kasti sau duobę. Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusieji, kurie dar nurodė, kad buvo labai dėl to išsigandę, bijojo priešintis, o palikus juos miške nukentėjusysis R. P. iš karto kreipėsi pagalbos. Tokie teisiamųjų veiksmai- prievartinis nukentėjusiųjų sulaipinimas į automobilio bagažinę, vežiojimas bagažinėje, neleidimas pasišalinti, privertimas miške kasti duobę panaudojant smurto veiksmus- smūgius rankomis, šlepete laikytini neteisėtu laisvės atėmimu nukentėjusiesiems panaudojant smurtą ir kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras įtarime teisiamiesiems šiame epizode neteisingai nurodė kvalifikuojančią aplinkybę- kad jie neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiesiems sukeldami pavojų jų gyvybei ir sveikatai. Tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kad toks neteisėtas laisvės atėmimas nukentėjusiesiems kaip nors sukėlė pavojų sveikatai ir gyvybei. Tokie aukščiau nurodyti teisiamųjų veiksmai neteisėtai atimant laisvę nukentėjusiesiems yra susiję su smūgių sudavimu, t.y smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius. Dėl to, teismas teisiamųjų veiksmų kvalifikaciją pagal BK 146 str. 2 d. palieka pagal kvalifikuojantį požymį- smurto panaudojimą.

Teismas skirdamas bausmę teisiamajam E. K. atsižvelgia į tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi tai padaręs. Tai lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį- jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. E. K. anksčiau nebuvo teistas, jis yra anksčiau penkis kartus baustas už administracinius nusižengimus, bet nuobaudos nebegaliojančios. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisiamasis E. K. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius. Jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo viena pagrindinių nusikalstamų veikų padarymo priežasčių. Tai teismas laiko sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe.(Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.) E. K. už nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. padarymą skirtinos negriežtos laisvės atėmimo bausmės bei taikytinos BK 75 str. nuostatos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, vykdant paskirtus įpareigojimus.

Teismas skirdamas bausmę teisiamajam R. Š. taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Jis taip pat pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Tai lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. R. Š. anksčiau neteistas, nusikaltimus padarė pirmą kartą, niekada nebuvo baustas administracine tvarka. Tačiau atsižvelgiama į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.. Tai teismas pripažįsta sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe. (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Jam tai pat už padarytas nusikalstamas veikas skirtina negriežta, mažesnė už bausmės, numatytos BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. sankcijose vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Tai pat taikytinos BK 75 str. nuostatos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, paskiriant įpareigojimus.

Teismas skirdamas bausmę teisiamajam N. T. atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikaltimus: nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Atsižvelgia ir į jo asmenybę- jis anksčiau nebuvo teistas, nusikaltimus padarė pirmą kartą, buvo penkis kartus baustas už administracinius nusižengimus, nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios. Be to, jis vienintelis iš teisiamųjų iki teisiamojo posėdžio gera valia yra atlyginęs dalį neturtinės žalos abiems nukentėjusiesiems. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad N. T. tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. (BK 60 str. 1 d. 9 p,) Teisiamajam N. T., atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo E. J. poziciją teisiamojo posėdžio metu, prašančio griežtai nebausti, skirtina negriežta, bet reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu bausmės už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. sankcijoje vidurkis. Už kitus nusikaltimus N. T. taip pat skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės negu bausmių, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. sankcijose vidurkiai.

Be to, skiriant bausmes visiems teisiamiesiems teismas atsižvelgia ir nukentėjusiųjų R. P. ir E. J. elgesį nusikaltimų padarymo metu. Jie taip pat buvo girti, beveik nepažįstamų žmonių namo kieme, triukšmavo, neišvažiavo namo. Tai iš dalies išprovokavo teisiamųjų veiksmus.

Paskirtos teisiamiesiems bausmės pagal atskirus nusikaltimus subendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 2 ir 5 d.d. numatytomis taisyklėmis.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. J. pareiškė civilinius ieškinius: 45000 lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos ir 2080 lt turtinės žalos atlyginimo. Patys teisiamieji ieškinius pripažįsta dalinai, nurodo, kad neturtinės žalos ieškinys yra per didelis. Pripažinus teisiamuosius N. T., E. K. ir R. Š. kaltais dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo tenkintinas ir nukentėjusiojo ieškinys, tačiau mažintinas ieškinio dėl neturtinės žalos dydis. Akivaizdu, kad nukentėjusysis E. J. dėl teisiamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė pažeminimą, nepatogumus, ilgai gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, buvo sugadinti jo rūbai. Dėl to jo pagrįstai prašo atlyginti jam neturtinę žalą: patirtus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, laikiną negalėjimą dirbti. Tačiau nukentėjusiojo E. J. prašoma priteisti neturtinės žalos suma aiškiai yra per didelė atsižvelgiant į jam padaryto sužalojimo pobūdį, jo pasveikimą, galimybę dirbti. (Šiuo metu jis dirba vairuotoju). Be to sprendžiant ieškinio dydžio klausimą atsižvelgtina ir į jo paties elgesį nusikalstamų veiksmų padarymo metu: jis buvo neblaivus, iš dalies išprovokavo teisiamuosius. Dėl to priteistinas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 25000 lt. Pagal bylos duomenis teisiamasis N. T. gera valia atlygino nukentėjusiajam 12000 lt neturtinės žalos. Kiti teisiamieji nėra atlyginę nukentėjusiajam E. J. neturtinės žalos. Proporcingai padarytiems nusikalstamiems veiksmams teisiamasis N. T. privalo atlyginti didesnę neturtinės žalos dalį, nes dėl jo tyčinių veiksmų buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis E. J.. Dėl to iš likusios neatlygintos teismo sumažinto neturtinės žalos ieškinio- 13000 litų, iš teisiamojo N. T. dar priteistina 4000 lt, o solidariai iš teisiamųjų E. K. ir R. Š. viso 9000 lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam E. J. neatlyginta 2080 lt turtinė žala solidariai priteistina iš visų trijų teisiamųjų.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. P. pareiškė 5000 lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti iš teisiamųjų. Pripažinus teisiamuosius E. K., R. Š. ir N. T. kaltais dėl smurto prieš nukentėjusįjį R. P. bei dėl jo neteisėto laisvės atėmimo panaudojant smurtą tenkintinas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis patyrė smurtą, pažeminimą, po to nepatogumus dėl išorinių sužalojimų, negalėjęs dirbti taksistu dėl kraujosruvų, nors gydymo įstaigoje ir nesigydė. Buvo sutepti krauju, sugadinti jo rūbai. Dėl to jo prašomas priteisti ieškinys nėra aiškiai per didelis ir yra tenkintinas. Teisiamasis N. T. yra gera valia sumokėjęs nukentėjusiajam R. P. 1500 lt ieškinio atlyginimui. Dėl to likusi neatlygintina ieškinio dalis- 3500 lt priteistina solidariai iš teisiamųjų E. K. ir R. Š..

Civilinis ieškovas- valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį visiems trims teisiamiesiems dėl 4674 lt 81 ct gydymo išlaidų valstybei atlyginimo už nukentėjusiojo E. J. gydymą stacionare. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos nukentėjusysis E. J. buvo gydytas dėl jam padaryto galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietaisiais galvos smegenų dangalais.(Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo). Dėl to pripažinus teisiamąjį N. T. kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam E. J. jis privalo atlyginti valstybės turėtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Dėl to civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas priteisiant gydymo išlaidas iš vieno teisiamojo N. T.. Civilinio ieškovo ieškinys teisiamiesiems E. K. ir R. Š. atmestinas.

Be to, iš teisiamųjų E. K., R. Š. ir N. T. solidariai priteistinos valstybės patirtos išlaidos už antrinės pagalbos teikimą šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam E. J. kas sudaro 820 lt. (pažyma 2012.07.20. Nr. TP-(2.10)-1109.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.str., ir 308 str.-

nusprendė:

1. E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 1 d.- laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 146 str. 2 d.- laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2 d.d. ir 5 d. 1 p. taisyklėmis bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę E. K. paskirti- 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Taikyti E. K. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą jam atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Įpareigoti nuteistąjį per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę kol nuosprendis įsiteisės E. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

2. R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 1 d.- laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 146 str. 2 d.- laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2 d.d. ir 5 d. 1 p. taisyklėmis bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę R. Š. paskirti- 10 mėnesių laisvės atėmimo. Į bausmės laiką R. Š. įskaityti laiką išbūtą suėmime imtinai nuo 2011.05.24. iki 2011.07.12.

Taikyti R. Š. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir likusios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Įpareigoti nuteistąjį per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę R. Š. kol nuosprendis įsiteisės palikti asmens dokumentų paėmimą. Kardomąją priemonę jam- namų areštą panaikinti.

3. N. T. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 146 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

-pagal BK 140 str.1 d.- laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

-pagal BK 146 str. 2 d.- laisvės atėmimą 11 mėnesių;

-pagal BK 135 str. 1 d.- laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2 d.d. ir 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnes ir galutinę bausmę N. T. paskirti- 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jam paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo N. T. sulaikymo momento vykdant šį nuosprendį.

Kardomąją priemone N. T. kol nuosprendis įsiteisės palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iš nuteistojo N. T. 4000 lt, o solidariai iš teisiamųjų E. K. ir R. Š. 9000 lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. J. naudai. Nukentėjusiojo E. J. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai. Priteisti solidariai iš nuteistųjų E. K.. R. Š. ir N. T. 2080 litų nukentėjusiajam E. J. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti. Priteisti solidariai iš nuteistųjų E. K. ir R. Š. 3500 lt nukentėjusiajam R. P. likusiai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo- valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo N. T. 4674 lt 81 ct valstybinės ligonių kasos naudai (įmonės kodas 191351679) nukentėjusiojo E. J. valstybės turėtoms gydymo išlaidoms padengti. Civilinio ieškovo- valstybinės ligonių kasos ieškinį nuteistiesiems E. K. ir R. Š. atmesti.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų E. K., R. Š. ir N. T. 820 litų valstybės patirtoms išlaidoms už antrinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam E. J. padengti. (Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. TP-(2.10)-1109, 2012.07.20)

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.