- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e1-496-874/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), teistas:
2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2021 m. sausio 28 d. apie 21 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nepilnametei seseriai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. M., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-01-28 apie 21 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo su sese V. V. Virtuvėje jis su seserimi susiginčijo dėl kompiuterio. Šiai pradėjus vadinti jį keiksmažodžiais, nesusilaikė ir vieną kartą trenkė kumščiu sesei į veidą. Sutinka, kad V. smūgiu sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio sesuo V. V. pradėjo verkti ir šaukti ant jo. Jis kompiuterį nunešė į sesers kambarį ir išėjo. Netrukus į mobilųjį telefoną gavo mamos J. M. žinutę kodėl mušė sesę. Būdamas piktas, mamai parašė, kad jam tas pats. Labai gailisi (b. l. 133-134).
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išėjus iš namų pas prižiūrimą močiutę, sulaukė savo nepilnametės dukros V. V., gim. (duomenys neskelbtini), apie 20 val. 30 min. telefoninio skambučio. Atsiliepusi išgirdo, kad dukra verkia. Paklausus kas atsitiko, ši pasakė, kad brolis A. M. konflikto metu jai vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Ji sūnui per „messenger“ programėlę parašė, kad už sesers nuskriaudimą bus blogai. Pastarasis atrašė, kad jam tas pats. V. V. pasakė, kad konfliktas įvyko dėl kompiuterio. Sūnus A. prieš jos dukrą V. smurtą panaudojo pirmą kartą (b. l. 82-83).
A. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir liudytojos parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2021-01-29 J. M. protokolu – pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2021-01-28 apie 20 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sūnus A. M. vieną kartą kumščiu smogė savo nepilnametei seseriai V. V. į veidą (b. l. 11).
2021-01-29 patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio patalpose buvo panaudotas fizinis smurtas V. V. atžvilgiu (b. l. 20-29);
2021-01-29 tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su nepilnamete V. V., kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, dalyvaujant motinai J. M., buvo bendrauta su nepilnamete V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji paaiškino, kad 2021-01-28 vakare tarp jos ir brolio A. M. kilo žodinis konfliktas dėl kompiuterio, kurio metu brolis jai vieną kartą kumščiu trenkė į dešinį smilkinį. Dėl tokio brolio elgesio ji pajuto fizinį skausmą. Vėliau ji pasijuto psichologiškai sugniuždyta ir verkė apie 30 min. (b. l. 31).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokurorės siūlomos bausmės rūšies bei dydžio, bet prašo esant galimybei skirti mažesnę bausmę (b. l. 142-144).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamojo asmenybė – A. M. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 100-101, 103-110) ir jis, esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. M. baustas ir administracine tvarka (b. l. 116-119), nedirba (b. l. 120), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 121).
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam bausmės vidurkiui. Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.
Prokurorės 2021-01-29 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. V. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 137-140), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Trys CD su nukentėjusiosios V. V. apklausomis bei BODY kameros įrašu paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – areštą 36 (trisdešimt šešioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
A. M. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą po arešto bausmės atlikimo šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.