Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-231-406/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-18
Bylos Nr.: eI-231-406/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00702-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijos
Atsakovas: Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-231-406/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00702-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui T. R.,atsakovo atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. R2-1419 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“, kuriuo priimtas sprendimas sustabdyti Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atnaujinti sustabdytą Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą ir šį projektą derinti.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nors Valstybinė miškų tarnyba ir atnaujino valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams nagrinėjimo ir derinimo procedūrą, tačiau po 2017-05-19 rašto Nr. R2-938 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“, kuriuo informavo Direkciją ir Aplinkos ministeriją, jog atnaujina valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą, toliau nederina valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams ir stabdo šio vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą. Nurodo, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, siekdama pritaikyti Labanoro regioninio parko rekreacinę zoną žvejams ir lankytojams, pagal supaprastintą statybos projektą „Valčių nuleidimo vietos Labanoro regioniniame parke (duomenys neskelbtini) statyba“ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kv. 4 skl. 0,1832 ha ploto žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pradėjusi vykdyti valčių nuleidimo vietos ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus. Žemės sklypas pagal 2016 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį panaudos teise perduotas valdyti Direkcijai. Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Paaiškėjus, kad leidimas vykdyti specialiuosius miško kirtimus ir įrengti valčių nuleidimo vietą bei automobilių stovėjimo aikštelę bus išduotas tik nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus vidinės miškotvarkos projektą, Direkcija sustabdė rekreacinės zonos žvejams ir lankytojams įrengimo darbus ir parengė Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projektą 2017-2026 metams. Valstybinė miškų tarnyba skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R2-1419 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“ projekto rengėją informavo, kad vadovaudamiesi Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 20 punktu, išnagrinėjo prašymą dėl Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017- 2026 metams derinimo. Rašte nurodė, kad dėl Kauno apygardos administraciniame teisme vykstančio teisminio proceso dėl galimai neteisėtos veiklos projektuojamoje teritorijoje (administracinės bylos Nr. eI-2139-554/2017), vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 13-jo punkto reikalavimais, jų, kaip projekto rengėjo, prašymo nagrinėjimas sustabdomas iki bus baigta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Teigia, kad su tokiu sprendimu sustabdyti valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą nesutinka, nes Valstybinė miškų tarnyba, nesant pagrindo, nepagrįstai ir neteisėtai stabdo minėto vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą. Pareiškėjo atstovo manymu, Valstybinė miškų tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis jos nurodomu teisiniu pagrindu - Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 13 punktu. Valstybinių vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras nustato specialios Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriose nėra numatyta teisė stabdyti valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimą. Be to, Taisyklės yra taikomos prašymams, kuriems kiti teisės aktai nenustato specialios jų nagrinėjimo tvarkos. Kadangi, prašymų dėl vidinės miškotvarkos projektų derinimui yra numatyta speciali ir tik šiems prašymams skirta jų nagrinėjimo tvarka, patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu, vertina, kad Valstybinė miškų tarnyba negalėjo Taisyklių 13 punkto pagrindu sustabdyti valstybinio miško vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą. Vidinės miškotvarkos projektų rengimų taisyklių 2 punkto formuluotės analizė leidžia teigti, kad pagal miško valdos ar miško žemės nuosavybės formą (nuosavybės teise priklauso valstybei arba privačiam asmeniui), Taisyklėse yra aiškiai atskiriami du vidinės miškotvarkos projektų tipai - valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras nustato Taisyklių UI skirsnis. Šiame skirsnyje esančiame 20 punkte nustatyta, kad derinant miškotvarkos projektus, tikrinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje. Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 20 darbo dienų suderinamas arba Rengėjui raštu pranešamos priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos teisė netvirtinti vidinės miškotvarkos projekto (arba vidinės miškotvarkos projektų nagrinėjimo sustabdymo teisė) yra nustatyta Taisyklių 33 punkte, kuriame nurodomi atvejai, kuriems esant pateikto vidinės miškotvarkos projekto Valstybinė miškų tarnyba netvirtina. Pažymėtina, kad nurodytas 33 punktas yra įtvirtintas Taisyklių IV skyriuje, reguliuojančiame privačių, o ne valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras, todėl, atstovo nuomone, šis punktas taikomas tik privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrose. Nei Taisyklių III skirsnyje nustatančiame Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras, nei kituose Taisyklių punktuose nėra nustatyta teisė (ir nėra nurodomi atvejai) Valstybinei miškų tarnybai sustabdyti Valstybinės žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekto nagrinėjimo ir derinimo procedūrą. Tokios galimybės nenumato ir aukštesnės teisinės galios teisės akto - Miškų įstatymo nuostatos. Vadovaujantis nurodytais Taisyklių punktais ir vertinant atsakovo priimto sprendimo turinį, teigia, kad jį priimant buvo pažeistos Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, nenumatančios atvejų ir teisės Valstybinei miškų tarnybai sustabdyti valstybinės reikšmės žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūros. Be to, atstovo nuomone, nederinant valstybinio žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekto, tokio projekto nederinimo priežastys turi būti vienareikšmiškai ir neatsiejamai susijusios su Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 20 punkte nustatyta vidinės miškotvarkos projektų tikrinimo apimtimi, o esant vidinės miškotvarkos projekte suprojektuotų ūkinių priemonių neatitikimui Taisyklių 20 punkte nurodytiems reikalavimams, pagal Taisyklių 21 punktą turi būti nurodoma, kas konkrečiai vidinės miškotvarkos projekte yra taisytina. Valstybinė miškų tarnyba valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto sprendinių neatitikimų Taisyklių 20 punkto reikalavimams nenustatė, todėl turėjo valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projektą derinti, juolab, kai Taisyklės ir Miškų įstatymo nuostatos nesuteikia teisės Valstybinei miškų tarnybai stabdyti valstybinio miško vidinės miškotvarkos derinimo procedūrą. Be to, atstovo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių naudai teismas priimtų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2139-554/2017, Valstybinė miškų tarnyba vis vien turės patvirtinti minėto valstybinio žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą, kadangi jis būtinas kraštovaizdžio formavimo medžių kirtimui šiame žemės sklype prieš įrengiant rekreacinę infrastruktūrą. Mano jog dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų - priimto sprendimo sustabdyti vidinės miškotvarkos projekto derinimą, Direkcija yra patekusi į dviprasmišką padėtį - nors Valstybinė miškų tarnyba informavo, kad bus galima išduoti leidimą vykdyti specialiuosius miško kirtimus ir įrengti valčių nuleidimo vietą bei automobilių stovėjimo aikštelę tik nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus vidinės miškotvarkos projektą, tačiau vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą pati stabdo, ieškodama priežasčių šio vidinės miškotvarkos projekto nederinti. Tokie Valstybinės miškų tarnybos veiksmai ir neteisėtas sprendimas pažeidžia ir valstybės interesus - stabdant vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą, užsitęsia ir projekto „Žvejybos rojus“ vieno iš tikslų - rekreacinės infrastruktūros žvejams ir lankytojams įrengimo įgyvendinimas, Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų savalaikis panaudojimas. Direkcija, siekdama pritaikyti Labanoro regioninio parko rekreacinę zoną žvejams ir lankytojams, vykdė valčių nuleidimo vietos ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, t. y. atliko vieną iš jai pavestų viešojo administravimo funkcijų - organizavo rekreacinės infrastruktūros įrengimą Direkcijos prižiūrimoje saugomoje teritorijoje - Labanoro regioniniame parke. Atsakovui nepagrįstai priėmus skundžiamą sprendimą ir sustabdžius valstybinės žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą, Direkcija negali užbaigti rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbų, o tuo pačiu įgyvendinti jai pavestos funkcijos, susijusios su rekreacinių objektų įrengimu Labanoro regioninio parko teritorijoje.

Nuo reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. R2-525 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“, kuriuo priimtas sprendimas sustabdyti Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą, atsisako, nes derinimo procedūra buvo atnaujinta.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su skundu nesutinka. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypas pagal Valstybinės žemės panaudos sutartį panaudos teise perduotas valdyti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai. Į Tarnybą su prašymu, derinti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams, kreipėsi projekto autorius V. A.. Tarnyba parengto Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą sustabdė. Kaip pagrindas stabdyti projekto derinimo procedūrą buvo nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 13 punktas. Tarnyba su pareiškėjo prašymu, kuriame tvirtinama, kad Valstybinė miškų tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą sustabdyti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą, nurodė netaikytiną Taisyklių 13 punktą, taip pat nesilaikė Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse numatytų procedūrų, nesutinka mano, kad prašymas nepagrįstas. Miškų įstatymo 14 str. numatyta, kad Miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai, o vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnybai nėra pareigos kiekvienu konkrečiu atveju suderinti rengėjo pateikto vidinės miškotvarkos projekto. Vidinės miškotvarkos projektų derinimas yra tarnybos diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas negali reikalauti įpareigoti Tarnybą derinti projektą. Atsižvelgiant į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, vidinės miškotvarkos projektas gali būti derinamas, procedūra sustabdoma arba projektas atmetamas. Direkcija 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinį poskyrį su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką ir 2016 m. gruodžio 19 d. gavo atsakymą, kad išduoti leidimą kirsti mišką ir įrengti valčių nuleidimo vietą bei automobilių stovėjimo aikštelę bus galima tik nustatyta tvarka parengus vidinės miškotvarkos projektą. Valstybinės miškų tarnybos Utenos teritorinio poskyrio vedėjas 2016-12-19 tarnybiniu pranešimu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotoją informavo, kad VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 333 kvartalo 12 taksaciniame sklype yra įrengta mašinų stovėjimo ir valčių nuleidimo vieta, VĮ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kvartalo 4 taksaciniame sklype įrengta valčių nuleidimo vietą, neturint leidimo kirsti mišką, nukirsti juodalksniai. Tarnybos specialistai užfiksavo, kad ginčo sklype Direkcija, neparengusi vidinio miškotvarkos projekto ir negavusi leidimo kirsti mišką iškirto 3 juodalksnius ir baigė įrengti valčių nuleidimo vietą bei pradėjo įrenginėti automobilių stovėjimo aikštelę ir lauko tualetą. Darbai buvo sustabdyti tik po to, kai Tarnybos specialistai užfiksavo šiuos pažeidimus, dėl ko buvo pradėta administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra. Po protokolų surašymo dėl administracinio nusižengimo, iki priimant nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir paskiriant baudą į Tarnybą su prašymu derinti vidinį miškotvarkos projektą kreipėsi projekto autorius V. A.. Projekte numatyta vykdyti ūkines priemones, dėl kurių vykdymo be projekto ir leidimo kirsti mišką buvo pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra. Už paminėtų darbų organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai buvo skirta 1750,00 Eur. ekonominė sankcija.

Teigia, kad tarnyba pagrįstai ir teisėtai skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R2-1419, vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, ištaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 13 punktu, prašymą dėl Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo sustabdė, iki bus baigta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Pradėjus administracinio nusižengimo teisenos nagrinėjimo procedūra, dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo parengtas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Direkcijos vidinės miškotvarkos projektas, derinimo procedūra privalėjo būti sustabdyta tam, kad Direkcija neišvengtų atsakomybės už neteisėtų darbų organizavimą. Atkreipia teismo dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 p. numato, kad jeigu administracinės paslaugos teikimo metu nustatomi nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymiai, administracinė procedūra sustabdoma ir duomenys perduodami kompetentingai institucijai tirti šiuos teisės pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje keliamas dėl Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimo, kuriuo sustabdyta valstybinės žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūra.

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Pagal teisėtumo principą reikalaujama ne tik kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, bet ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėtumo principas taip pat reiškia, kad neteisėti administraciniai aktai pagal bendrąją taisyklę turėtų būti panaikinami. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R2-1419 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“ sustabdė pareiškėjo administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija) 13 punktu, nustačiusi, kad Kauno apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis procesas administracinėje byloje Nr. eI-2139-554/2017 dėl galimai neteisėtos veiklos projektuojamoje teritorijoje.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad jeigu asmens prašymo ir (ar) priėjo pridedamų dokumentų turinyje yra administracinio teisės pažeidimo požymių, institucija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo užregistravimo persiunčia tokio prašymo kopiją ir priėjo pridedamų dokumentų kopijas institucijoms, kompetentingoms tirti šiuos teisės pažeidimus. Tais atvejais, kai tolesniam prašymo nagrinėjimui būtinas kompetentingos institucijos atsakymas, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu gali būti sustabdytas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną arba iki bus baigta baudžiamoji byla ar administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Apie tokio prašymo nagrinėjimo sustabdymą institucija nedelsdama raštu praneša asmeniui.

Kolegijos vertinimu, atsakovas, sustabdydamas pareiškėjo prašymo dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą, nepagrįstai vadovavosi minėtų Taisyklių nuostatomis.

Visų nuosavybės formų miškų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, registravimo, keitimo procedūras detaliai reglamentuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės). Šių projektų rengimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad apsvarstytas valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas kartu su vidinės miškotvarkos projekto recenzija ir viešo svarstymo išvadomis bei pasiūlymais teikiamas derinti Valstybinei miškų tarnybai. Derinant miškotvarkos projektus, tikrinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 20 darbo dienų suderinamas arba Rengėjui raštu pranešamos priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina (Taisyklių 21 p.). Būtent šiomis, specialią prašymų dėl miškotvarkos projektų nagrinėjimo tvarką numatančiomis Projektų rengimo taisyklėmis bei jų nuostatomis vadovaujantis, Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai yra ne tik rengiami, bet ir derinami. Taigi atsakovas, vykdydamas vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą, privalėjo laikytis būtent jose nustatytų reikalavimų. Akcentuotina tai, kad miškotvarkos projektus derinančiai institucijai Projektų rengimo taisyklių 33 punkte yra suteikta diskrecijos teisė netvirtinti vidinės miškotvarkos projekto, jeigu nustatomi pateikto tvirtinti vidinės miškotvarkos projekto trūkumai arba žinoma, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyksta teismo procesas, pradėtas kitos institucijos tyrimas dėl veiklos projektuojamoje teritorijoje ar vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareigūno, suderinusio vidinės miškotvarkos projektą, veiklos, susijusios su vidinės miškotvarkos projektų derinimu. Tačiau pabrėžtina, kad paminėta Taisyklių nuostata taikoma ne valstybinių, kaip yra ginčo atveju, bet tik privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimo atveju. Taigi teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad esant numatytai specialiai ir tik šiems prašymams skirtai jų derinimo, tvirtinimo bei tolimesnių procedūrų tvarkai, patvirtintai Aplinkos ministro įsakymu, Valstybinė miškų tarnyba, taikydama netinkamą teisinį pagrindą, visiškai nepagrįstai sustabdė valstybinio miško vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūrą pagal Taisyklių 13 punktą.

Jau minėta VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką individualaus administracinio sprendimo motyvacijos nebuvimas yra esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei savarankiškas skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindas. Ginčo atveju Valstybinė miškų tarnyba, priimdama sprendimą dėl miškotvarkos projekto derinimo, turėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti teisinį pagrindimą, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik pačiai institucijai, bet ir tiems asmenims, kurie pateikė prašymą dėl projekto derinimo. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, sustabdydamas vidinio miškotvarkos projekto derinimo procedūrą, neteisingai taikė teisės normą, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas ir toks ginčijamo individualaus teisės taikymo akto trūkumas pripažintinas esminiu, kadangi, atsakovui netinkamai teisiškai kvalifikavus teisinius santykius ir neteisingai taikius teisės normas, be kita ko, iš pareiškėjo buvo atimta galimybė identifikuoti savo teisių bei pareigų turinį, jų pasikeitimą bei šio pasikeitimo pagrindus.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, netgi ir pripažinus, jog atsakovas galėjo vadovautis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose Taisyklėmis, akcentuotina tai, kad atsakovas, vadovaudamasis šių Taisyklių 13 punktu, skundžiamame sprendime nenurodė prašymo nagrinėjimo sustabdymo tikslingumo, nepagrįsdamas, kodėl yra būtina laukti kompetentingos institucijos sprendimo administracinėje byloje, kaip administracinėje byloje Nr. eI-2139-554/2017 priimtas teismo sprendimas paveiks tolimesnę miškotvarkos projekto derinimo procedūrą. Tokių aplinkybių atsakovo atstovas negalėjo nurodyti ir teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, pripažindamas, kad koks bebūtų teismo sprendimas, miškotvarkos projekto derinimo procedūra vyks. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienoks ar kitoks teismo priimtas sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl taikytos sankcijos teisėtumo niekaip neįtakos derinimo procedūros.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas iš esmės, nes priimtas netinkamai teisiškai kvalifikavus teisinius santykius ir neteisingai taikius teisės normą ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, 8 straipsniui), ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atnaujinti sustabdytą Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą ir šį projektą derinti. Teismui panaikinus skundžiamą aktą, pareiškėjo reiškiamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atnaujinti sustabdytą Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą tenkintinas. Pareiškėjo reikalavimo dalis dėl įpareigojimo derinti projektą netenkintina. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai gali teisingai ir iš esmės išnagrinėti bylą, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus. Tačiau reikia pažymėti tai, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Ginčo atveju teismas daro išvadą, kad klausimą dėl projekto derinimo turi spręsti atsakovas, nes nagrinėjamu atveju teismas negali prisiimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai – Valstybinei miškų tarnybai. Aukščiau minėta, jog pagal Projektų rengimo taisyklių 21 punktą, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 20 darbo dienų suderinamas arba rengėjui raštu pranešamos priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Priimti tokį individualų administracinį aktą (derinti ar nederinti pateiktą miškotvarkos projektą, nustatyti taisytinus trūkumus) nustatytais terminais yra ne administracinio teismo, bet atsakovo kompetencija. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo tenkintina iš dalies.

Pareiškėjas pirminiame skunde prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-03-28 raštą Nr. R2-525 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“, kuriuo priimtas sprendimas sustabdyti Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 6250/0004:539) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą, tačiau 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 2-823 šio reikalavimo atsisakė, nes atsakovas atnaujino miškotvarkos projekto derinimo procedūrą. Toks pareiškėjo atsisakymas priimtinas, ši bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais 88straipsnio 2 punktu, 103 str. 4 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. R2-1419 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“.

Įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atnaujinti sustabdytą Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą.

Bylos dalį dėl Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 28 d. rašto Nr. R2-525 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“, kuriuo priimtas sprendimas sustabdyti Direkcijos administruojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą, panaikinimo, nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas