Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-18 · Administracinė byla Nr. AS-261-504-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-18
Bylos Nr.
AS-261-504-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
O. E., O.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros
Administracinė byla Nr. AS-261 – 504/2008Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. E. (O. E.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. E. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

O. E. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Naujojoje Uosto g. 5A, Klaipėda, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Naujojoje Uosto g. 5A, Klaipėda, įregistravimą Kultūros vertybių registre pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos šį pastatą išregistruoti iš Kultūros vertybių registro.

Su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam Naujojoje Uosto g. 5A, Klaipėda, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, įformintą 2008 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-56 rezoliucinės dalies 1 punktu ir 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. KPD-RM-819), galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priėmė O. E. skundą, atmetė O. E. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iš atsakovų pašalino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir nenustatė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pastato įrašymas į Registrą sukelia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas pasekmes, t. y. Registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 1 d.). Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu - savivaldybės paveldosaugos padalinys (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 2 d.).

2. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pastatas yra avarinės būklės, todėl siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei, būtina nedelsiant atlikti pastato konstrukcijų nukrovimo ir po to išardymo darbus.

3. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl žemės sklypo Naujojoje uosto g. 5A, Klaipėdoje, detaliojo plano rengimo. Tarybai priėmus skundžiamą 2008 m. liepos 8 d. sprendimą įrašyti pastatą į Registrą suteikti pastatui apsaugą nėra galimybės nugriauti avarinės būklės pastatą bei tęsti detaliojo planavimo procedūras.

4. Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas vertina, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

5. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1- 573/2006).

6. Pastatas buvo įsigytas iš Lietuvos Respublikos galiojant Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymui, tačiau valstybės institucijos, įgaliotos spręsti apsaugos reikalingumo klausimus, iki pastato privatizavimo laikė jį nevertingu, ir tik pareiškėjui inicijavus detaliojo plano, pagal kurį numatyta nugriauti avarinės būklės pastatą, rengimo procedūras, pastatą įrašė į Registrą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento paveldosaugos skyrius 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (21.56)-PAl-30 informavo pareiškėją kad negali parengti planavimo sąlygų žemės sklypo Naujoje Uosto g. 5A, Klaipėda (t.y. sklypo, kuriame yra Pastatas) ir jo gretimybių detaliajam planui rengti, nes sąlygų neišdavė Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, motyvuodamas tuo, kad pateiktuose preliminariuose pasiūlymuose numatoma griauti Pastatą.

7. Iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo praeis daug laiko. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebus galima tęsti detaliojo planavimo procedūrų bei nugriauti avarinės būklės pastatą dėl ko atsiras neproporcingai dideli nuostoliai pareiškėjui, o pastato griūtis gali sukelti neigiamas pasekmes bei padaryti žalos kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam Naujojoje Uosto g. 5A, Klaipėda, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, galiojimą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Tokia pozicija nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr.AS11-367/2007, AS15-622/2006; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir administracinėse bylose Nr.AS16-528/2007, AS8-488/2007. Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5 230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Paminėtos nuostatos atsispindi ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr.AS16-528/2007, Nr.AS6 496/2006, Nr. AS15 622/2006).

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina įvertinti ar nagrinėjamoje administracinėje byloje atsisakius taikyti šią konkrečią reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo sprendimo galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Pareiškėjas prašo sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam Naujojoje Uosto g. 5A, Klaipėda, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebus galima tęsti žemės sklypo Naujojoje uosto g. 5A, Klaipėdoje kuriame yra pastatas, detaliojo planavimo procedūrų bei nugriauti avarinės būklės pastato, dėl ko atsiras neproporcingai dideli nuostoliai pareiškėjui, o pastato griūtis gali sukelti neigiamas pasekmes bei padaryti žalos kitiems asmenims.

Bylos medžiagoje nėra įrodymų ir pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą. Priešingai, iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, pareiškėjas gali nugriauti pastatą. Tuo atveju, jei teismas paliktų galioti skundžiamą sprendimą, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam Naujojoje Uosto g. 5A, Klaipėda, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, o pastatas jau būtų nugriautas, teismo sprendimas netektų reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nurodė, dėl kokių priežasčių atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą, teismas vertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo priemones pateiktus argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl darytina išvadą, kad procesinių teisės normų priimant nutartį nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog stabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. E. (O. E.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Stasys Gagys Ričardas Piličiauskas