Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jsėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei K. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 18 d. apie 4.35 val. Kaune, Savanorių pr. 111 A. K. vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti neblaivumą, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir vairuojamos transporto priemonės registracijos dokumento. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16; 18 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2013 m. balandžio 18 d. nakties metu kartu su motina važiavo į vaistinę bei motinai nupirkti mineralinio ir vaistų, nes jai buvo pasidarę bloga. Jam įsukus į aikštelę, pamatė, kad joje stovi policijos automobilis. Pareigūnai prie jo priėjo ir paprašė automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjo. A. K. jų pradėjo ieškoti, bet nerado, nes jie buvo užkritę už sėdynės. Daugiau dokumentų jo niekas nereikalavo. Po to liepė pūsti ir taip pasitikrinti girtumą. A. K. atsisakė, nes buvo pavargęs, be to nenorėjo tikrintis iš principo. Tada jį nuvežė į medicinos įstaigą, kur dar kažką tikrino.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. savo kaltės nepripažino, tačiau ji pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2013 m. balandžio 18d. apie 04.30 val. dirbant kartu su kolega E. A. pamatė įtartinai manevruojantį automobilį, kuris važiavo be šviesų, todėl jį sustabdė. Priėjus prie vairuotojo, buvo paprašyta pateikti dokumentus, tačiau jis nepateikė. Matėsi automobilyje besimėtantys alaus buteliai. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, todėl buvo pasiūlyta jam pūsti į alkotesterį ir taip pasitikrinti girtumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Tada jis buvo nuvežtas į medicinos įstaigą girtumo patikrinimui, tačiau ir ten atsisakė tikrintis, todėl jam buvo surašytas protokolas už neblaivumo patikrinimo vengimą bei dokumentų nepateikimą.

Liudytojas E. A. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas R. S..

Liudytoja S. A. parodė, kad 2013 m. balandžio 18 d. apie 4.35 val. girtumo patikrinimui buvo atvežtas A. K., kuris elgėsi neadekvačiai, į klausimus atsakinėjo įžeidžiančiai bei nelogiškai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis atsisakė nuo pilnaverčio jo ištyrimo. Tikrinant jo koordinacijos judesius, jie buvo atliekami su klaidomis. Aiškiai matėsi, kad jis yra apsvaigęs.

Liudytoja L. K. parodė, kad 2013 m. balandžio 18d. jai skaudėjo skrandis, todėl kartu su sūnumi A. K. važiavo pirkti mineralinio vandens bei vaistų. Sūnus buvo blaivus, tik mažai miegojęs, todėl pavargęs. Juos sustabdė policijos pareigūnai. Ką jie kalbėjo su sūnumi, ji negirdėjo.

Iš policijos pareigūnų R. S. ir E. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie nurodė, jog A. K. vairavo transporto priemonę, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis blaivumo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos dokumentų (b. l. 2-3)

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 386 matyti, kad A. K. atsisakė nuo blaivumo patikrinimo (b. l. 4)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki išsiblaivys. (b. l. 5)

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad buvo priverstinai nuvežtas automobilis BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 6)

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatas teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

KET 18p. numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Iš liudytojų R. S. ir E. A. parodymų matyti, kad jiems sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį bei įtarus, kad A. K. yra galimai neblaivus, buvo pasiūlyta jam pasitikrinti girtumą, tačiau tiek iš minėtų liudytojų, tiek iš paties A. K. paaiškinimų matyti, kad A. K. girtumą pasitikrinti atsisakė. Po to A. K. buvo pristatytas į medicinos įstaigą jo apžiūrai, tačiau ir ten patikrinti jo stovį atsisakė.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 yra patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kurios 2 punkte numatyti tokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Pagal šių Taisyklių 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, jei toks patikrinimas nėra galimas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcijos 101 punktas numatė, kad įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo: nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) (101.1 p.); į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, jeigu transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (101.2. p).

Kaip matyti iš liudytojų R. S. ir E. A. parodymų, minėti asmenys pastebėjo A. K. elgesyje požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Analogiškus A. K. elgsenos ypatumus bei tai, kad iš A. K. burnos sklido alkoholio kvapas patvirtino ir liudytoja S. A.. Policijos pareigūnų R. S. ir E. A. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų bei liudytojos S. A. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, yra prieš jį neigiamai nusiteikę ir tuo pagrindu gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl minėtus parodymus bei rašytinius įrodymus teismas vertina kaip patikimus ir daro išvadą, kad jais įrodyta, jog A. K. vengė pasitikrinti neblaivumą ir tai darė sąmoningai, dėl ko jo girtumas nebuvo tinkamai patikrintas. Nors liudytoja L. K. patvirtino, kad jos sūnus automobilį vairavo būdamas blaivus, tačiau jos parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji yra A. K. motina, jos parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl daroma išvada, kad A. K. teisinančius parodymus liudytoja duoda siekdama, kad jos sūnus išvengtų administracinės atsakomybės, todėl jos parodymus vertina kaip nepatikimus.

Konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010 ).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad policijos pareigūnai, užuodę nuo vairuotojo A. K. sklindantį alkoholio kvapą, nusprendė atlikti blaivumo patikrą technine priemone - alkoholio kiekio matuokliu, tačiau A. K. atsisakė, nors ir buvo galimybė patikrinimą atlikti, bei vėliau jį pristačius į medicinos įstaigą jo apžiūrai, taip pat atsisakė atlikti išsamų jo stovio tyrimą, todėl pilnai įrodyta, kad A. K. pažeidė KET 18 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Iš liudytojų R. S. ir E. A. parodymų bei byloje esačių jų tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnams pareikalavus pateikti automobilio bei vairuotojo dokumentus, A. K. jų pareigūnams nepateikė. Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad jis dokumentų nepateikė, nes jie buvo automobilyje kažkur užsimetę. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir tokia jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos 124¹ str. 7 d.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. sankcijų ribose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt (trisdešimties litų 00 ct) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, LT-51344, Kaunas).

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.