Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-291-1023/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
1-291-1023/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58461-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-291-1023/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58461-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.8;1.2.4.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.PrienaiAlytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 30 val. visuomenės labui ir per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (2018 m. liepos 9 d. išregistruotas iš prabuojamųjų registro),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia smogė alkūne vieną smūgį L. P., tuo nukentėjusiajam L. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizdele apatinės lūpos gleivinėje. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 65-66, 69-70), kad su L. P. yra draugai, su kuriuo anksčiau tarpusavio konfliktų nebuvo. 2018 m. gruodžio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, pokalbio metu jo draugas M. J. buvo sakęs, kad L. P. internete jam rašė grasinančias žinutes, bet jis neprašė keršyti L. P.. 2018 m. gruodžio 12 d., išėjęs pasitikti sugrįžtančių į kaimą Jokšų, ir pamatęs (duomenys neskelbtini), ateinantį L. P., priėjo prie jo ir energingai ranka apkabinęs jį per kaklą, tuo pat metu L. P. alkūne sudavė į lūpas. Apkabindamas L. P. jam smogė alkūne, nes norėjo jį atkeršyti už draugą, sukelti jam skausmą ir tuo pat metu pasisveikinti. L. P. alkūne smogė vieną kartą gana stipriai ir galėjo sukelti fizinį skausmą ar net jį sužaloti, bet nematė ar sužalojo L. P., nes jis iš karto po smūgio užsiėmė lūpas. L. P. iš karto atsiprašė ir jis užsiėmęs lūpas nuėjo namo. L. P. smogė vieną smūgį alkūne į lūpas impulsyviai, iš anksto neplanavęs, nieko neprašytas. Labai gailisi sužalojęs L. P. ir sukėlęs jam fizinį skausmą.

Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 17-18), kad 2018 m. lapkričio mėnesį socialiniame tinklalapyje „Facebook“ susirašinėjo su E. P., po to su mergina susipyko. Apie susirašinėjimą sužinojo ir M. J.. Internete jis pavadino M. J. necenzūriniu žodžiu, jie bandė išsiaiškinti santykius internete. M. J. jam liepė nebendrauti su mergina, grasino. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13 val. iš Prienų autobusų stoties su M. J. važiavo iš mokyklos namo į (duomenys neskelbtini) M. J. su broliu T. J. ėjo priekyje, jis šiek tiek atsilikęs ėjo vienas. Mokyklos gatvėje prie daugiabučių namų iš vieno namo išėjo ten gyvenantis A. V.. Gatvėje buvo M. J., M. Š. ir T. J.. Kitų žmonių nebuvo. Gatvėje A. V. priėjęs iš karto jo paklausė: „ar nori į galvą?“. Jis nieko neatsakė. Tada A. V. nieko nesakęs, kažkurios rankos alkūne tyčia smogė jam į apatinę lūpą. Jam skaudėjo, bet netrukus skausmas praėjo. Bėgo kraujas iki penkių minučių, po to nustojo kraujuoti. A. V. sakė, kad jį sumuš, jeigu skųsis. Visi vaikinai liko gatvėje, jie nieko nesakė. Jis parėjo į namus ir mama iškvietė policiją. Dėl prakirstos lūpos niekur nesigydė, buvo pas ekspertus. Lūpa jau buvo užgijusi. Įvykio metu broliai Matas ir T. J. buvo šalia, bet jie nesmurtavo, neskatino A. V. jį mušti. Mano, kad A. V. smogė alkūne, keršydamas, kad jis įžeidė M. J. internete.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo L. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą J. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė (b. l. 12), kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13.20 val. jos nepilnametis sūnus L. P. grįžo į namus prakirsta lūpa. Jis paaiškino, kad grįžus iš mokyklos, išlipus iš autobuso Naujosios Ūtos k., Mokyklos gatvėje, jį sužalojo šio kaimo gyventojas A.. Sūnus paaiškino, jog M. J. pavyduliavo, todėl paprašė A., kad šitas jį pagąsdintų nerašyti žinučių telefonu jų bendrai draugei. Sūnui rimti sužalojimai nepadaryti, todėl medikų apžiūros jam neprireikė, bet pareiškimu kreipėsi į policiją, kad panašūs dalykai nesikartotų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. J. parodė (b. l. 29-30), kad su L. P. santykiai yra geri, jie mokosi kartu. A. V. yra jo draugas. 2018 m. gruodžio 10 d. prieš 13.00 val. su L. P. jie atėjo į Prienų autobusų stotį ir susitiko su jo broliu M. J., grįžo į (duomenys neskelbtini), ėjo link namų. L. P. ėjo paskui, jis buvo užėjęs į parduotuvę. Apie 13.20 val., netoli seniūnijos pastato, pamatė A. V. ir M. Š.. Jis su broliu sustojo gatvėje pasikalbėti. Jis stovėjo prie brolio ir M. Š., o A. V. stovėjo už nugaros, gal už trijų metrų. Nematė ką veikė A. V., nes nekreipė dėmesio, ramiai tarpusavyje kalbėjosi. Po keleto sekundžių atsisukęs pamatė, kad už keleto metrų A. V. laiko ranka apglėbęs L. P. per kaklą. Laikė nestipriai. L. P. nesipriešino. A. V. iš karto paleido L. P., jie nieko nekalbėjo. A. V. paleidus L. P., jam iš lūpos kampo bėgo kraujas. Kokiu būdu A. V. sužalojo L. P. tiksliai nematė, bet prieš tai jis nebuvo sužalotas. Paleidus L. P., jis nieko nesakęs nuėjo link namų. A. V. sakė, kad jis L. P. smogė dėl kažkokių žinučių. Nežino kiek kartų smogė ir kokiu būdu, taip pat nežino nieko apie žinutes. Jis, M. J., M. Š. ir A. V. nuėjo į parduotuvę, o po to jis su broliu nuėjo namo. Nežino ar A. V. buvo blaivus. L. P. daugiau nematė. Įvykio metu buvo šviesu, aplinkui žmonių nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė (b. l. 37-38), kad L. P. yra jo kaimynas, jų tarpusavio santykiai geri. A. V. yra jo draugas. Jis taip pat bendrauja su T. ir M. J.. Žinojo, kad tarp M. J. ir L. P. vyksta žodinis konfliktas žinutėmis dėl kažkokios merginos. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13.20 val. išėjo į (duomenys neskelbtini) pasitikti grįžtančių iš Prienų draugų M. ir T. J.. Prie (duomenys neskelbtini) pastato pamatė ateinančius M. ir T. J.. Jis su A. V. gatvėje kalbėjo su Matu ir T. J.. Matė, kad gatve ateina L. P.. Jis kalbėjo su T. ir M. J., o pamatęs L. P., A. V. nuėjo pasisveikinti su juo. Jis buvo nusisukęs ir kalbėjo su M. J. apie vairavimo pamokas. Negirdėjo apie ką kalbėjo A. V. su L. P., jokio triukšmo nebuvo. Nepastebėjo, kad A. V. būtų smogęs ar kitaip smurtavęs L. P. atžvilgiu, ar šis būtų sužalotas ar sumuštas. Po keleto sekundžių L. P. nieko nesakęs nuėjo link savo namų. Jie nuėjo į parduotuvę, o po to jis su A. V. parėjo dirbti į namus. A. V. buvo ramus, elgėsi įprastai, nesakė, kad būtų sumušęs L. P..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1152/2018/06 (b. l. 25) L. P. konstatuota muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek horizontalioje, tiek vertikalioje, tiek artimose joms padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Protokole pareiškime (b. l. 5) užfiksuota, kad J. P. pranešė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13.20 val. jo nepilnametis sūnus L. P. grįžo į namus sužalotas, jam prakirsta lūpa. Sūnus nurodė, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav. Jam alkūne trenkė E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje. Pareiškėja kreipėsi į policiją, jog E. P. būtų patrauktas atsakomybėn dėl tokio elgesio ir tai ateityje nesikartotų.

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedais (b. l. 8-0) užfiksuota įvykio vietą – sankryža, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13.20 val. L. P. (duomenys neskelbtini) prie 28 pastato, (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų tyčia alkūne sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. P. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizdele apatinės lūpos gleivinėje. Už A. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis A. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 75 – 77, 78-79).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš kitą asmenį. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. V. praeityje teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 42-44, 46-50), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 51-53), nedirba (b. l. 55). Nors yra įrašytas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose (b. l. 57), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59) konstatuota, kad A. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiajam 2019 m. vasario 14 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti – 1 kompaktinis diskas, su nepilnamečio L. P. apklausos vaizdo įrašu, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. V. kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimui tirti – 1 kompaktinį diską, su nepilnamečio apklausos vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė