Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 31d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3d., ir vadovaujantis BK 63str. 1 d., 4 d. jam skirta 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-27 nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, skirta 12 m. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-27 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214str. 1 d. 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m.

Bausmės pradžia – 2006-03-02, bausmės pabaiga – 2018-03-02.

2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 93-681 Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi šiuo metu išvadai, jog nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

D. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad lygtinio paleidimo klausimas svarstytas antrą kartą. Vykdydamas Komisijos rekomendacijas, nuteistasis laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, meno ir kūrybos studijoje tęsė užsiėmimus, kūrybine veikla garsino įstaigą daugelyje meno kūrybos parodų, pristatymų bei toliau dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Dengė civilinį ieškinį ir įvykdė Komisijos rekomendacijas. Nesutinka su teismo nutarties argumentu, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nėra pakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas. Lygtinio paleidimo pagrindai reglamentuoti BVK 157 str. 1 d. Nesutinka su teismo išvada, jog Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas. Nurodo savo asmenybės teigiamus pokyčius, kurie turi būti vertintini sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nurodo, kad Komisijos sprendimas apima nuteistojo elgesį nuo 2015-03-19 iki 2015-08-31, ir nesutinka su teismo argumentais, jog yra vertintinas visas laikotarpis nuo 2006 m., kai pradėjo atlikinėti bausmę. Pažymėjo, jog prieš tai vertinant nusikalstamumo riziką jo balas buvo 44, šiuo metu nusikalstamumo rizika žema - 40 balų.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo D. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo D. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą D. S. įvykdė – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, du kartus buvo paskatintas, nuteistasis užsiminėjo individualia veikla pataisos įstaigoje, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir dalyvavo programoje „Dailės terapija“, dengė civilinį ieškinį (b.l. 9). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. S. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 40 balų. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra artimas vidutiniam (žemas nuo 0 iki 40 balų), be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo D. S. kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka informacija apie teisė pažeidimus, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Be to, psichologinė tarnyba išvadoje taip pat pažymėjo, jog nuteistojo yra neatsakingas elgesys, kas reiškia, jog jis ne visuomet apgalvodamas savo veiksmų pasekmes, nepasimoko iš savo praeities (b.l. 13). Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas ( bet artimas vidutiniam), tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos D. S. bus pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje bei mokymo programose, užsiiminėja kūrybine veikla. Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad D. S. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nors šiuo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas, tačiau artimas vidutiniam, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo D. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.