Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-193-675/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2-193-675/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Nenortienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
P. D.
Advokatai
Rima Žiautienė
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-193-675/2012Proceso numeris 2-49-3-02344-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 30.9.2, 75.6.2, 116.1 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant ieškovo D. G. atstovei advokatei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine K. V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Nurodė, kad 2011-06-10 mirė jo senelė K. V. D., kuri testamentu ieškovui paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo kreipėsi į Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, motyvuodama tuo, kad minėtą butą K. V. D. įsigijo santuokos su atsakovu P. D. metu ir tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas nurodė, jog santuoką su P. D. K. V. D. nutraukė 1999 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto CMB. Po santuokos nutraukimo dėl turto padalijimo nei P. D., nei K. V. D. į teismą nesikreipė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas nuosavybės teise K. V. D. vardu, įregistravimo pagrindas - 1992-05-29 pirkimo - pardavimo sutartis reg. Nr. 22-342 pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374. Ieškovui žinoma, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), K. V. D. įsigijo už savo asmenines lėšas. Iš K. V. D. nebalansinių sąskaitų 1992-02-12 buvo nurašyta 5669 rub. ir 10000 rub. Kauno miesto valdybos butų privatizavimo tarnybai už buto pirkimą. Buto įkainavimo akte minėtas butas buvo įkainotas 17845 rub., iš kurių 15669 rub. K. V. D. sumokėjo investiciniais čekiais, likusius 2176 rub. sumokėjo grynais pinigais. P. D. ginčo bute nebuvo registruotas, 1991-12-09 pareiškime bei susitarime dėl buto pirkimo pagrindinė buto nuomininkė nurodyta K. V. D., jos šeimos nariai - duktė R. G. ir anūkas D. G..

Atsakovas P. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei įteikiant teismo šaukimą asmeniškai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš mirties liudijimo AA Nr. 634529 matyti, kad 2011 m. birželio 10 d. mirė K. V. D. (b.l. 4). Iš testamento, patvirtinto Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. P., matyti, kad K. V. D. visą savo turtą palieka ieškovui D. G. (b.l. 5). Kauno miesto 14-tojo notarų biuro liudijimas patvirtina, jog ieškovas D. G. po K. V. D. mirties kreipėsi į notarų biurą paveldėti turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas (b.l. 6). Ieškovas nurodo, jog notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą motyvuodama tuo, kad paveldimą butą K. V. D. įsigijo santuokos su atsakovu P. D. metu ir tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš teismo posėdžio metu prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1096/1999 medžiagos matyti, kad K. V. D. ir P. D. susituokė 1981 m. rugsėjo 3 d. Kauno m. CMS (civilinė byla Nr. 2-1096/1999, b.l. 6, civilinė byla Nr. 2-193-675/2012, b.l. 52). 1992 m. gegužės 29 d. sutartis patvirtina, jog butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), K. V. D. įsigijo santuokos su P. D. metu (b.l. 8-9). Iš minėtos sutarties (b.l. 8-9), gyvenamojo namo, buto įkainojimo akto (b.l. 10-11), taupomojo pranešimo (b.l. 14), kvito (b.l. 15) matyti, jog K. V. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už 17845 rub., iš kurių 15669 rub. K. V. D. sumokėjo investiciniais čekiais, likusius 2176 rub. sumokėjo grynais pinigais. Iš K. V. D. pareiškimo Kauno miesto valdybai (b.l. 12), susitarimo dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo (b.l. 13) matyti, jog atsakovas P. D. ginčo bute nebuvo registruotas bei nebuvo nurodytas nuomininku prieš buto įsigijimą jį privatizuojant. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 16) patvirtina, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. V. D., yra įsigytas pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-05-29, Nr. 22-342. Civilinės bylos Nr. 2-1096/1999 medžiaga patvirtina, jog K. V. D. ir P. D. santuoka buvo nutraukta 1999 m. rugpjūčio 18 d., nutraukiant santuoką santuokos metu įgytas turtas dalijamas nebuvo (civilinė byla Nr. 2-1096/1999, b.l. 10, civilinė byla Nr. 2-193-675/2012, b.l. 53). Iš civilinėje byloje Nr. 2-1096/1999 esančio K. V. D. ieškininio pareiškimo matyti, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodė, jog su P. D. kartu negyvena apie 15 metų, bendro ūkio neveda, P. D. yra sukūręs kitą faktinę šeimą (b.l. 3).

Remiantis Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas (namas), todėl butai, sutuoktinių įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. SŠK 21 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. SŠK 21 str. nuostatos tik preziumuoja, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ši prezumpcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti nuginčyta byloje esančiais įrodymais, t.y. gali būti paneigta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (2000 m. CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 2 d.). Butai privačion nuosavybėn buvo įgyjami specialaus įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šis specialus įstatymas, reguliavęs nuosavybės teisinių santykių pasikeitimą gyvenamųjų patalpų atžvilgiu iš valstybinės nuosavybės į privačią, teisę dalyvauti privatizavimo procese susiejo su teisėtai turima teise naudotis privatizuojama patalpa. Šios teisės įgijimą reglamentavo iki 1998 m. liepos 1 d. galiojęs Butų kodeksas, o ne Santuokos ir šeimos kodeksas. Pagal Butų kodekso nuostatas, teisė naudotis nuomojama gyvenama patalpa buvo įgyjama atitinkamu įgaliotos institucijos ar organo sprendimu bei sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (Butų kodekso 46, 49, 52 str.). Butų privatizavimo sutarties dalyviais galėjo būti tik asmenys, turintys teisę į gyvenamąją patalpą – nuomininkas ir jo šeimos nariai, jei šie asmenys susitaria, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiu). Be susitarimo buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti buvo draudžiama. Šios Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos analizė patvirtina ir įrodo, kad buto pirkimas galimas tik esant ikisutartiniams susitarimams. Susitarimo reikšmė svarbi nustatant, kas tampa buto savininku ir kas atsisako šios teisės. Susitarimo pasirašymas yra pagal minėtą įstatymą suteiktos vienkartinės teisės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti butą privačion nuosavybėn realizavimas. Butų kodekso 54 str. 3 d. numatė, kad prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai ir tėvai, kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą ūkį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas P. D. nebuvo perkamo buto nuomininkas, nevedė bendro ūkio, gyveno kitame mieste ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (civilinė byla Nr. 2-193-675/2012, b.l. 12, civilinė byla Nr. 2-1096/1999, b.l. 3, 4, 9, 10). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad sutuoktinių K. V. D. ir P. D. santuoka buvo formali, nes jie bendro ūkio nevedė, gyveno ir turėjo darbovietes atskiruose miestuose. K. V. D. gyveno Kauno mieste, jai suteiktame bute, kurį vėliau privatizavo, tuo tarpu P. D. gyveno (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų (b.l. 8-9, 10-11, 14, 15) matyti, kad ginčo butas buvo įkainotas 17845 rub., iš kurių 15669 rub. K. V. D. sumokėjo investiciniais čekiais, likusius 2176 rub. sumokėjo grynais pinigais. Byloje nustatyta, kad visi mokėjimai atlikti K. V. D., todėl darytina išvada, kad ginčo butas, kurio kaina sutartyje nurodyta 17845 rub., buvo privatizuotas už K. V. D. lėšas. Byloje neįrodyta, kad atsakovas būtų pasirašęs susitarimą dėl buto privatizavimo, kaip nors prisidėjęs prie ginčo buto įsigijimo savo lėšomis (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad K. V. D. šį butą iš valstybės pirko asmeninėn nuosavybėn (b.l. 8-9, 10-11, 12, 13, 14, 15, 16). Pažymėtina, kad 1991 m. gruodžio 9 d. K. V. D. rašydama pareiškimą Kauno miesto valdybai ir prašydama leisti išsipirkti butą, nurodė, jog dviejų kambarių bute ji gyvena kartu su dukra R. G. ir anūku D. G., atsakovas P. D. tarp šeimos narių nurodytas nebuvo (b.l. 12).

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas P. D. nei K. V. D. gyvai esant, nei jai mirus būtų reiškęs pretenzijas į nurodytą butą, priešingai atsakovas jokiais aktyviais veiksmais įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nerodė jokio intereso kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl yra pagrindo matyti, kad ir pats atsakovas turtą, likusį po K. V. D. mirties, laiko jos asmenine nuosavybe.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad K. V. D. santuokos su atsakovu metu įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini),, yra K. V. D. asmeninė, bet ne bendroji su atsakovu nuosavybė (SŠK 22, 3.88 str. 2d., 3.89 str.) Šiuo atveju formaliai egzistavusios santuokos metu K. V. D. įgytam turtui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos taikymas būtų formalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Atsižvelgiant į atsakovo P. D. turtinę padėtį, į tai, kad jis yra pensininkas, gauna nedidelę pensiją, kurią sudaro 892,38 Lt kas mėnesį, yra sulaukęs 70 metų amžiaus bei įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovą P. D. atleisti nuo 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovui D. G., 2435 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei bei 35,91 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre K. V. D. vardu, priklauso K. V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Regina Nenortienė