- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-499-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01369-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo B. O. (B. O.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 12 d. B. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 12 d., apie 08.30 val., Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes šios teisės nėra įgijęs. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktų reikalavimus. Tokie B. O. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu B. O. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas B. O. įvykio dieną turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Ukrainoje, kuri yra prisijungusi prie 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo, bei jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nenustatęs kitų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nebūtų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, jog B. O. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant B. O. nuo 868 Eur iki 434 Eur baudą už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nurodo, jog B. O. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra jos įgijęs.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio pažeidimo metu B. O. turėjo Ukrainoje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti nurodytos rūšies transporto priemonę. Tačiau, Institucijos nuomone, teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, pareigūno K. V. paaiškinimą teismo posėdžio metu, dėl to nepagrįstai B. O. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, jog: „Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.“
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 punkte yra apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka: „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių.“ Tvarkos aprašo 37 punkte reglamentuota, kad: „ Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.“
B. O. 2015-04-12 pateikus Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, Centrinėje duomenų bazėje buvo tikrinami duomenys, kada asmuo atvyko į Lietuvos Respubliką, ir nustatyta, jog B. O. nuo 2006 metų nebuvo išvykęs iš Lietuvos bei nėra Lietuvoje įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Jis nuo 2014-05-12 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl privalo laikyti egzaminą ir įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, nes jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas trečiojoje šalyje, yra negaliojantis.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog B. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog B. O. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Apeliantas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo B. O. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog B. O. nuo 2005-09-02 buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (paskutinį kartą leidimas laikinai gyventi LR išduotas 2014-05-13 ir galiojo iki 2015-05-12), nuo 2008-05-16 asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu Taikos pr. 137–19, Klaipėda (b. l. 7–8). Duomenų, kad B. O. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog B. O. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y. B. O. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. Tai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino ir jis pats, nurodydamas, kad iš Lietuvos buvo išvykęs prieš trejus metus, o į užsienį išvykdavo tik darbo reikalais (b. l. 15). Todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, Ukrainos Respublikoje B. O. išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog B. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą surašytas pagrįstai, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo B. O. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad B. O. veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, ir B. O. pripažintinas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), į tai, kad byloje nėra nustatyta B. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, jog jis neturi galiojančių nuobaudų, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių (ATPK 302 straipsnis, 24 straipsnio 4 dalis), B. O. skirtina minimali ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 289 Eur (ATPK 30 straipsnis, 30² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
B. O. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 Eur baudą.
Nutarimas neskundžiamas.