Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-16 · Administracinė byla Nr. I-2019-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
I-2019-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00038-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
I. P. V.
Atsakovas
Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje
Administracinė byla Nr. I-2019-463/2017Proceso Nr. 3-61-3-00038-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant atsakovo atstovui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2016 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 3-349 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundą (b. l. 40–57).

Pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis su atsakovo pateikto Rašto į jo prašymą turiniu. Pasak pareiškėjo, jo skunde aiškiai išdėstyti reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte įtvirtintą prašymo sąvoką. Atsakovė turėjo nagrinėti pateiktą prašymą ir priimti vieną Taisyklėse punkte nustatytą atsakymo būdą. Atsakovo atsisakymą pareiškėjui suteikti informaciją laikė neteisėtu. Vertino kaip atsakovo klastotę. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas dėl atsakovo nepateisinamų ir subjektyvių priežasčių.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 81–83).

Atsakovas nurodė, kad skundo nebuvo galima identifikuoti, todėl jo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas ir apie tai teisės aktuose nustatyta tvarka pranešta pareiškėjai. Atsakovo vertinimu, nesant galimybės konkrečiu atveju nustatyti, kokiu konkrečiu klausimu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, neturėjo galimybės jo skundo išnagrinėti ar persiųsti institucijai, kuri būtų kompetentinga pareiškėjo skundą nagrinėti. Pareiškėjo skundo atsakovas nurodė negalintis nagrinėti iš naujo, kadangi pareiškimą sudaro įvairių institucijų raštų, teismo sprendimų ir nutarčių įvairaus laikotarpių dalių kopijos, kurios tarpusavyje nesusiję. Be to, pareiškime nesuformuluotas reikalavimas. Atsakovas negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo. Pabrėžė, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas gali pateikti tinkamai surašytą skundą. Teigė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad nebuvo galimybių identifikuoti skundą, nei turinys, nei reikalavimas buvo neaiškūs. Raštas negali būti naikinamas. Pabrėžė, kad pareiškimo iš naujo negali nagrinėti, kadangi jo turinys neaiškus ir nesuprantamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje pateikė pareiškimą „Dėl sklypo dalies aneksijos ir kt.“ (b. l. 84–95).

Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Taisyklių 38 punktu, nutraukė prašymo nagrinėjimą, nustatęs, kad pareiškimo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas, t. y. prašymą sudaro skirtingų institucijų raštų dalių kopijos, kurios iš esmės tarpusavyje nesusijusios, atsakovas negali nustatyti, kurioje pareiškimo vietoje dėstomos pareiškėjo mintys, o kurioje pateiktos teismų sprendimų ar tam tikros institucijos kopijuotos dokumentų dalys. Taip pat pareiškime nesuformuluotas ir pareiškėjo reikalavimas, nors atsakovas prašė pareiškėją nurodyti, kokios jo teisės pažeistos arba kokių jis tikisi veiksmų iš atsakovo (b. l. 96).

Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir teigia, kad atsakovas neįsigilino į skundą ir jo neišsprendė teisės aktuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Taisyklės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nutraukė vadovaudamasis Taisyklių 38 punktu.

Taisyklių 38 punkte nustatyta, kad jeigu institucija, užregistravusi asmens prašymą, nustato, jog prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas. Apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą institucija nedelsdama praneša asmeniui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškimo turinį, konstatuoja, kad jo turinys yra neaiškus, nekonkretus ir nesuprantamas: jame cituojamos dokumentų ištraukos, teismų procesinių sprendimų dalys, nurodyti tekste prierašai ranka, pridėtos schemos, brėžiniai. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino pareiškimo turinį ir, negalėdamas nustatyti ginčo esmės, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškimo nagrinėjimas nutraukiamas.

Pareiškėjo teiginiai, kad jo pateiktas pareiškimas atitinka Taisyklių 5 punkte įtvirtintą prašymo sąvoką ir dėl jo atsakovas privalėjo priimti Taisyklėse nustatytą administracinės procedūros sprendimą, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju būtent pats pareiškėjas atsakovui turėjo pateikti tokio turinio prašymą, kad iš jo būtų aiškus kreipimosi turinys, suformuluotas konkretus reikalavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju Taisyklės suteikia atsakovui teisę nepriimti administracinės procedūros sprendimo, bet užregistravus pareiškimą ir įvertinus jo turinį, spręsti, ar gali būti pradėta administracinė procedūra, ar atitinkamai prašymo nagrinėjimas nutraukiamas. Darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškimą ir, nustatęs, kad jo negali nagrinėti, nutraukė jo nagrinėjimą. Šiuo atveju atsakovas operatyviai, nevilkindamas prašymo nagrinėjimo, įvertinęs pareiškimo turinį, sekančią dieną po pareiškimo gavimo Rašte išdėstė argumentuotą poziciją dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, jo teisės tokiu operatyviu atsakymu nebuvo pažeistos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, negalėdamas nustatyti pareiškimo turinio esmės, negalėjo atitinkamai pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalį pareiškimo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektui, kuriam būtų suteikti įgaliojimai nagrinėti pareiškime keliamus klausimus.

Iš Rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjui nesukeliamos neigiamos teisinės pasekmės. Pareiškėjas, pateikęs konkretų ir aiškų prašymą, su konkrečiai apibrėžtu reikalavimu, galėtų kreiptis į atsakovą ir atitinkamai ginti pažeistas teises.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-492/2016).

Pareiškėjas nei pareiškime atsakovui, nei skunde teismui nenurodė, kokią konkrečią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą jis siekia apginti, kuo pasireiškia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Savo skunde jis tik nurodė abstrakčias aplinkybes dėl jau išnagrinėtų bylų įvairių pakopų teismuose, valstybinės žemės sklypo ribų nustatymo. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokių veiksmų atsakovas neatliko arba atliko netinkamai. Teismo vertinimu, Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl reikalavimas panaikinti Raštą negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundą. Konstatuotina, kad net ir panaikinus ginčijamą Raštą, atsakovas negalėtų iš naujo vertinti 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškimo ir tinkamai jo išnagrinėti. Šiuo atveju nuo paties pareiškėjo kreipimosi konkretumo ir aiškumo priklauso jo tinkamas galimai pažeistų teisių gynimas. Atsakovas, vertindamas tą patį pareiškimą, priimtų tokį patį sprendimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes daro, išvadą, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pareiškėjui išaiškina, kad jis gali ginti galimai pažeistas savo teises, teikdamas atsakovui naują pareiškimą (prašymą), jame nurodydamas faktines aplinkybes, prašomus spręsti klausimus ir suformuluodamas konkretų reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė