- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- Ik-1963-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00176-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo atstovui J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2011-11-05 skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 1-4).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2010-05-04 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui (toliau – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad paveldėjo 30,59 arų žemės sklypą, kurio valstybės išperkama vertė 5,506.00 Lt, todėl pageidauja, lygiaverčio paveldėtam, žemės sklypo individualiai statybai Avižienių seniūnijos Riešės vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėjui iki šiol nuosavybė nėra atkurta. Taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiamame sprendime neteisingai yra nurodyta pareiškėjo skundo NŽT data, t. y. skundo data – 2011-11-05, o ne 2010-11-05. Su skundu pirmą kartą kreipėsi į NŽT vadovybę 2010 m. lapkričio 29 d. dėl vilkinimo, užsitęsusio porą dešimtmečių, kuomet 2010 m. gegužės sprendimu nebuvo įtrauktas ir į projektą ir nepavyko gauti žemės sklypo Avižienių seniūnijos Riešės vietovėje. Nurodė, kad po trijų mėnesių gavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. 2011-03-02 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kuomet bus parengti reikalingi dokumentai (siūlymo tvarką ir skirstymo komisijos darbo reglamentą) bus tvirtinamas piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, sąrašą į kurį būsiu įtrauktas ir aš. Pažymėjo, kad šiame rašte buvo pacituotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057, 82 punktas, kuriame nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, mišką vandens telkinius piliečiams numatytas vienas atlyginimo būdų, t. y. piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse. Pabrėžė, kad į pareiškėjo pasiteiravimus, paklausimus (2011-05-27 prašymas; 2011-06-23 prašymas) tas pats tekstas pakartotas dar porą kartų. 2011-07-27 rašte buvo nurodyta, kad apie patvirtintą tvarką pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu. Nurodė, kad institucijos darbuotuojai patarė parašyti skundą, kurį raštinėje užregistravo 2011-11-05. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011-12-23 priėmė sprendimą Nr. IT-(7.5)-140, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje, todėl pareiškėjo reikalavimų dėl vilkinimo nenagrinėjo. Pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą nebuvo atsižvelgta į 2008-10-20 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Abejotinu laikė NŽT direktoriaus sprendimo juridinį pagrindą, nes prašymą M. Riešėje gauti sklypą individualiai statybai yra pateikęs 2010-05-04. Nurodė, kad baigiant žemės reformą NŽT raštai neturėtų įgauti viršenybės prieš įstatymus. Pažymėjo, kad nušalintos skyriaus vadovybės buvo atkakliai kreipiamas į kaimą (gavo konkrečius siūlymus, dalyvavo susirinkime), į pelkynus (Danilavos kadastre). Dabar į miestą. Tikėjosi NŽT vadovybės palaikymo įveikiant vilkinimą, tačiau NŽT skundo net netyrę atmetė.
Teisminio nagrinėjimo metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti pilnai.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pagal NŽT turimus dokumentus nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (likviduota nuo 2010 m. liepos 1 d.) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-01-20 gavo Šiaulių apskrities viršininko 2008-12-23 išvadą Nr. 11-7048 dėl žemės, miško, vandens telkimo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai. Joje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3059 ha žemės Tytuvėnų mieste, Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Pabrėžė, kad pareiškėjas 2010-05-04 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuriame nurodė, kad pageidauja lygiaverčio turėtajam žemės sklypo individualiai statybai „Avižienių seniūnijoje, Mažosios Riešės vietovėje“. Nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256), bei kitais teisės aktais. Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 dalyje nurodyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Pažymėjo, kad NŽT 2011-07-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2007-04-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra išdėstyta pozicija, kad už mieste turėtą žemę piliečiui gali būti perduodamas vienas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai piliečio pasirinkimu: arba tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba kitame mieste, išskyrus Atkūrimo įstatyme išvardytus miestus, neatsižvelgiant į tai, kuriame mieste pilietis gyvena. Todėl darė išvadą, kad piliečiui už valstybės išperkamą žemę iki nacionalizacijos turėtą Tytuvėnų mieste gali būti atlyginta tik lygiaverčiu žemės sklypu kitame mieste, bet ne kaimo vietovėje. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-12-23 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT direktorius 2011-12-23 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu panaikino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ta dalimi, kurioje nurodyta, kad „<...Patvirtinus tvarką ir Vilniaus rajono savivaldybei pritarus esamiems laisviems sklypams, esantiems Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, bus tvirtinamas sąrašas piliečių, pageidavusių gauti neatlygintinai už valstybės išperkamą žemę sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybei, į kurį būsite įtrauktas ir Jūs...>“. Nurodė, kad tokia pat dalimi naikintini ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-02 sprendimas Nr. 48SS-352 bei 2011-07-27 sprendimas Nr. 4SSS-(14.48.45.)-1894, kadangi juose išdėstytos analogiškos pareiškėjo atžvilgiu nuostatos, kaip ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-06 sprendime Nr. 48SS-(14.48.45)-2684. Dėl pareiškėjo išreikštos abejonės sprendimo juridiniu pagrindu – pačios NŽT 2011-07-25 raštas Nr. lSD-(7.3)-5060, kuris buvo parengtas vėliau nei pareiškėjas pateikė 2010-05-04 prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nurodė, kad pagal iki 2010-07-03 galiojusios redakcijos Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (Žin., 2001, Nr. 52-1852), 7 punktą Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, metodiškai vadovavo žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo darbams. Tuo remdamasi, Nacionalinė žemės tarnyba galėjo iki 2010 m. liepos 3 d. teikti metodinius raštus, išaiškinimus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimais tuometėms apskričių viršininkų administracijoms, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms. Todėl, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, NŽT dar 2007 metais (t. y. prieš 5 metus) suformulavo praktiką pagal kurią piliečiui už valstybės išperkamą žemę mieste gali būti atlyginta tik lygiaverčiu žemės sklypu individualiai statybai kitame mieste, bet ne kaimo vietovėje. Tai yra išdėstyta Nacionalinės žemės tarnybos 2007-04-17 rašte Nr. 4B-(3.1)-484, adresuotame tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos (likviduota nuo 2010 m. liepos 1 d.) Žemės tvarkymo departamento Raseinių žemėtvarkos skyriui. Minėtame rašte buvo išdėstytos bendros nuosavybės teisių atkūrimo į žemę perduodant lygiavertį žemės sklypą miesto teritorijoje nuostatos. Apskričių viršininkų administracijos buvo likviduotos, o apskričių viršininkų pareigybės buvo panaikintos nuo 2010 m. liepos 1 d. Likviduotų apskričių viršininkų administracijų funkcijų dalį perėmus Nacionalinei žemės tarnybai, pastaroji tapo žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, miškus, vandens telkinius įgyvendinančioji institucija. Tačiau ir pagal galiojančios redakcijos (nuo 2010 m. liepos 4 d.) Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 6 punktą vienas iš Nacionalinės žemės tarnybos uždavinių yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse. Darė išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, neviršydama jai suteiktos kompetencijos, teisėtai ir pagrįstai 2011-07-25 raštu Nr. lSD-(7.3)-5060 pateikė išaiškinimą teritoriniam padaliniui Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio žemėtvarkos skyriui, pagal kurį už mieste turėtą žemę piliečiui gali būti perduodamas vienas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai piliečio pasirinkimu; arba tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba kitame mieste, išskyrus Atkūrimo įstatyme išvardytus miestus, neatsižvelgiant į tai, kuriame mieste pilietis gyvena. Pabrėžė, kad NŽT 2011-07-25 rašte Nr. lSD-(7.3)-5060 išdėstyta ne nauja, o pakartota NŽT pozicija, kuri, remiantis galiojančiomis teisės aktų normomis buvo suformuota dar 2007 metais. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Nacionalinės žemės tarnybos 2007-04-17 rašto Nr. 4B-(3.1)-484 ir 2011-07-25 rašto Nr. lSD-(7.3)-5060, nors juose išdėstytos nuostatos pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio galiojančios redakcijos 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – perduoti jam nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje. Tačiau pareiškėjo nurodytuoju būdu nuosavybės teisių atkūrimą į žemę vykdanti institucija negali priimti sprendimo ir tokiu būdu atlyginti jam už valstybės išperkamą žemę, esančią Tytuvėnų mieste. Pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjui gali būti perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai Lietuvos Respublikos miestuose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Taigi iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių miestų pareiškėjui gali būti perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai tik Nemenčinės miesto teritorijoje. Tačiau pareiškėjas tokio prašymo iki šiol nėra pateikęs. Darė išvada, kad pareiškėjo nurodytuoju būdu negalint atlyginti už valstybės išperkamą žemę ir pareiškėjui nepasirinkus kito atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, nuosavybės teisės į žemę pareiškėjui privalo būti atkurtos atlyginant pinigais.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. lT-(7.5)-140, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2011-11-05 skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 1-4).
Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-12-23 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-140 pagrįstumo bei teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. lT-(7.5)-140 nuspręsta A. B. 2011-11-05 skundą dėl vilkinimo skirti žemės sklypą ( neatlygintinai) individuliai statybai, atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl vilkinimo atlikti veiksmus nenagrinėtini (b. l. 6-8). Sprendimu nuspręsta panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-2684 ta dalimi, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus tvarką ir Vilniaus rajono savivaldybei pritarus esamiems laisviems sklypams, esantiems Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, bus tvirtinamas sąrašas piliečių, pageidavusių gauti neatlygintinai už valstybės išperkamą žemę sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybei, į kurį būsite įtrauktas ir Jūs“; Įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją L. D. informuoti pareiškėją apie galimus pasirinkti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. ( b. l. 6-8).
Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. išvadoje Nr. 11-7048 dėl žemės, miško, vandens telkimo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai nurodyta, kad pareiškėjas A. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3059 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, Šiaulių apskrityje, Kelmės rajone Tytuvėnų mieste ( b. l. 37).
Pareiškėjas 2010-05-04 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuriame nurodė, kad pageidauja lygiaverčio turėtajam žemės sklypo individualiai statybai „Avižienių seniūnijoje, Mažosios Riešės vietovėje“ ( b. l. 39).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-06 sprendimu – raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paaiškinta, kad patvirtinus tvarką ir Vilniaus rajono savivaldybei pritarus esamiems laisviems sklypams, esantiems Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, bus tvirtinamas sąrašas piliečių, pageidavusių gauti neatlygintinai už valstybės išperkamą žemę sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybei, į kurį būsite įtrauktas ir Jūs“. ( b. l. 18)
Nacionalinės žemės tarnybos 2007-04-17 rašte Nr. 4B-(3.1)-484 yra išdėstyta, kad už mieste turėtą žemę piliečiui gali būti perduodamas vienas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai piliečio pasirinkimu: arba tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba kitame mieste. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 punktu nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę piliečiams gali būti atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.( b. l. 33-36).
Pažymėtina, kad pozityvaus teisės taikymo atveju yra reikšminga nustatyti ar pareiškėjo įgyta teisė gali būti realizuota jo prašomu būdu ir ar atsakovas nesudarė kliūčių šios teisės įgyvendinimui.
Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 dalyje nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama (1 punktas); įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos (2 punktas);vertybiniais popieriais (3 punktas); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (4 punktas); pinigais - išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms (5 punktas); pinigais – išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d. (6 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3059 ha žemės Tytuvėnų mieste, Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei (b. l. 37). Pareiškėjas 2010-05-04 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuriame nurodė, kad pageidauja lygiaverčio turėtajam žemės sklypo individualiai statybai „Avižienių seniūnijoje, Mažosios Riešės vietovėje“ ( b. l. 39). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 82 punkte nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; vertybiniais popieriais; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepriklausomai nuo turėtos žemės vietos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Iš aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus), t. y. įstatymas numato galimybę už valstybės išperkamą žemę atlyginti perduodant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą mieste (išskyrus Atkūrimo įstatyme išvardintus miestus) bei kaimo vietovėje. Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, atsakovas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę gali būti atlyginta tik lygiaverčiu žemės sklypu kitame mieste, bet ne kaimo vietovėje. Pažymėtina, kad atsakovas išvadą, jog pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje, grindžia Nacionalinės žemės tarnybos 2011-07-25 raštu Nr.1SD-(7.3)-5060 bei ankstesniais raštais, bet ne ginčui taikytinos teisės normos nustatytu reglamentavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad minėta Viešojo administravimo įstatymo teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis jų tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiomis konkrečiai teisės aktų normomis remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovo sprendimas ir šiuo aspektu yra ydingas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-03-02 sprendimu Nr. 48SS-352 išaiškino pareiškėjui, kad patvirtinus naujų žemės sklypų individualiai statybai, paduodamų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn siūlymo tvarkos ir skirstymo komisijos darbo reglamentą bei Vilniaus rajono savivaldybei pritarus esamiems laisviems sklypams, esantiems Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, bus tvirtinamas sąrašas piliečių, pageidavusių gauti neatlygintinai už valstybės išperkamą žemę, sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybei į kurį bus įtrauktas ir pareiškėjas (b. l. 42). Tokie patys išaiškinimai buvo pateikti 2011-07-27 raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-1894 (b. l. 16) bei 2011-10-06 raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-2684 (b. l. 18). Iš raštuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į lygiaverčio sklypo perdavimą toje vietovėje, kurį buvo nurodyta pareiškėjo 2010-05-04 prašyme (b. l. 39). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamu 2011-12-23 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-140 dėl A. B. skundo išnagrinėjimo nusprendė pareiškėjo reikalavimų dėl vilkinimo atlikti veiksmus nenagrinėti, nes nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje bei panaikino 2011-10-06 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-2684 ta dalimi, kurioje nurodyta, kad patvirtinus tvarką ir Vilniaus rajono savivaldybei pritarus esamiems laisviems sklypams, esantiems Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, bus tvirtinamas sąrašas piliečių, pageidavusių gauti neatlygintinai už valstybės išperkamą žemę sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybėje, į kurį bus įtrauktas ir pareiškėjas. Atsakovė nurodė, jog dar 2007 metais suformavo praktiką, pagal kurią piliečiui už valstybės išperkamą žemę mieste gali būti atlyginta tik lygiaverčiu žemės sklypu individualiai statybai kitame mieste, bet ne kaimo vietovėje.
Kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas už valstybės išperkamą žemę pareiškėjui atlyginti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytu būdo, atsakovas neteisingai taikydamas ir aiškindamas ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neginčija nacionalinės žemės tarnybos 2007-04-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), nors juose, atsakovo nuomone, išdėstytos nuostatos pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes, yra nepagrįsti. Esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodytuose raštuose pateikė savo išaiškinimus teritoriniam padaliniui. Todėl nesant nustatyto viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, šie raštai neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms (LVAT 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Teismo apibendrintų išvadų pagrindu skundas tenkintinas, panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. lT-(7.5)-140 (ABTĮ 89 str.1d.1p.).
Kadangi atsakovas pareiškėjo reikalavimų dėl vilkinimo atlikti veiksmus iš esmės nenagrinėjo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2011-11-05 skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2011-11-05 skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.