Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1A-761-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61276-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
S. I.
Advokatai
Matilda Liatukaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-478/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61276-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; (S) 2.4.6.1; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,nuteistajam S. I., jo gynėjai advokatei Matildai Liatukaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. I.:

- tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. I. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. gruodžio 28 d., apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini) pr. vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais ir kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios J. S., ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, nuo kurių J. S. vežant į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas S. I. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3. Nuteistasis S. I. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo - ją panaikinti arba sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų.

Šalies argumentai

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir su nustatytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu bei teismo paskirtais įpareigojimais. Neginčija ir neturi pagrindo nesutikti su teismo priteistomis sumomis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Tačiau teigia kategoriškai nesutinkantis su paskirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, jam reikalingus vaistus - metadoną - vartojo iš ryto, tai netrukdė vairuoti transporto priemonę, jis niekada nevairavo transporto priemonės būdamas apsvaigęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, turi išlaikytinių, iki nusikalstamos veikos padarymo vertėsi individualia pavėžėjo veikla - tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jokios kitos profesijos ar specialybės, taip pat kitokių legalių ar nelegalių pajamų neturi. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, įpareigojo apeliantą dirbti, tačiau pagal turimą profesiją dirbti negali, nes teismas uždraudė naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Dirbdamas pagal specialybę turėtų galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą žalą.

3.3. Apeliantas teigia esantis įsitikinęs, kad paskirtos griežtos bausmės tikslai bus pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas necharakterizuoja jo, kaip asmens, piktybiškai nesilaikančio KET reikalavimų, todėl ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Apeliantas prašo, jei teismas nematys pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, esant galimybei bent sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 (vienerių) metų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka S. I. ir jo advokatė prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. I. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuteistasis S. I. apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl skunde išdėstytų prieštaravimų jo teisėtumui bei skundo argumentus, konstatuoja, kad pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pirmosios instancijos teismas S. I. pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

7.1. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, teismo skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

7.2. Kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.

7.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo laikėsi. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad S. I. veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, ją padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau įvertino ir kitas svarbias aplinkybes, t. y., kad jis anksčiau ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra įtrauktas į priklausomybės ligų gydymo programą. Bylos medžiaga nustatyta, jog įvykio metu apeliantas automobilį vairavo ir kelyje manevravo pavojingai, neatsižvelgė į nepalankias eismo sąlygas. Kaip minėta, byloje nebuvo nustatyta, jog S. I. automobilį vairavo apsvaigęs, tačiau jis yra gydomas nuo priklausomybės, vartoja vaistus, žino jų poveikį, todėl tai, kad jis įvykio dieną vartojo metadoną, turėjo suvokti, kad tokios būklės jo vairavimas gali būti pavojingas. Įvertinus padarytą nusikalstamą veiką bei apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, panaikinimas ar sutrumpinimas iki 1 (vienerių) metų neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo S. I. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais šioje dalyje nėra pagrindo.

7.4. Apelianto skundo argumentai, jog jis yra neįgalus, turi išlaikytinių, iki nusikalstamos veikos padarymo vertėsi individualia pavėžėjo veikla ir tai buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, kitokių pajamų jis neturi, dėl ko jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukeltų neigiamas pasekmes, nėra pagrindas atsisakyti skirti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltininko siekis išvengti neigiamų pasekmių dėl padarytos nusikalstamos veikos konkuruoja su valstybės ir visuomenės interesais, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Tačiau akivaizdu, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti apeliantą, nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. S. I., versdamasis veikla, susijusia su transporto priemonės vairavimu, turi būti ypatingai atidus ir atsakingas vairuotojas, tačiau, kaip matyti ir aukščiau paminėto, priešingai, jis vairuoja neatsakingai, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o šioje byloje jo elgesio pasekmės iššaukė labai sunkius, negrįžtamus padarinius – dėl jo veiksmų žuvo žmogus. Šiuo atveju dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės patiriami praradimai ir nepatogumai yra logiška ir neišvengiama teisinės atsakomybės pasekmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas dvejų metų terminui suteiks S. I. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje nepažeisti KET reikalavimų.

8. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas S. I. atžvilgiu BK 68 straipsnio nuostatas, teisės normų nepažeidė, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika