- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1203-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Skolininkas
- J., J. K.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens įkeistų daiktų savininkės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2040-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-30 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje (su vėlesniu pakeitimais), įkeitė AB DnB NORD tuo metu nuosavybės teise jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4154-2304-0026, su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. 4400-1005-1660, esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas 2010-04-14 pateikė teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo (b.l.47), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko J. K. 341 848, 65 Lt skolą, kurią sudaro: 299 645,04 Lt negrąžinto kredito, 28 530,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 13 672,74 Lt delspinigių bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-01-24 kreditavimo sutartis Nr. K-2403-2007-4 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais – yra nevykdoma, todėl kreditorius prašė radėti priverstinį išieškojimą prieš terminą.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-04-14 nutartimi Nr. I-511/2010 (b.l. 67-68) areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. R., a.k (duomenys neskelbtini) uždrausdama įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkei G. R., kad areštavus įkeistus daiktus, ji netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, bei įspėjo, skolininką J. K. ir įkeistų daiktų savininkę G. R., kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 299 645,04 Lt negrąžinto kredito, 28 530,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 13 672,74 Lt delspinigių bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Įkeistų daiktų savininkė G. R. atskiruoju skundu (b.l. 78-80) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo skyriaus 2010-04-14 nutartį, išreikalauti iš Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties ir AB DnB NORD banko sutikimo patvirtintas kopijas. Nurodo, jog 2008-09-16 ji sudarė Nekilnojamųjų daiktų manų sutartį su J. K., pagal kurią J. K. perdavė jai asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. 4400-1005-1660, esančius (duomenys neskelbtini), o ji mainais perdavė J. K. asmeninėn nuosavybėn 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir pastate (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1m, 68,85 kv. butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Sudarant minėtą mainų sutartį jai buvo žinoma, kad jai atitenkantis žemės sklypas su jame esančiu priklausiniu, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeisti bankui hipotekos lakštu. Kreditorius sutiko dėl minėtos mainų sutarties ir hipotekos išregistravimo, vietoj žemės sklypo su priklausiniu, esančius (duomenys neskelbtini), įkeičiant jam butą, esantį Gražinos g. 21-3, Vilniuje bei žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2008-09-15 AB DnB NORD banko raštas dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą Nr. 3.2/232.1). J. K. neįvykdė įsipareigojo išregistruoti hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą apie Hipotekos įregistravimą iki 2008-10-16, tačiau tai negali įtakoti jos nuosavybės teisių į įgytą butą. Todėl bet koks jos asmeninio turto areštas ir su tuo susiję draudimai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes dėl J. K. ir kreditoriaus nesutarimo, kuris visiškai nepriklausė nuo jos valios, ji ir jos mažametis vaikas gali likti be pastogės. Pažymi, jog ne ji, o J. K. įsipareigojo įkeisti mainų sutarties pagrindu gautą turtą, todėl kreditorius privalo reikalauti iš jo grąžinti paskolą ir nukreipti išieškojimą į jo turtą.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 98-100) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį palikti nepakeistą. Tai, kad bankui įkeistas turtas, anksčiau priklausęs skolininkui J. K., buvo perleistas G. R., nepanaikina kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nors bankas ir pateikė notarų biurui 2008-09-15 raštą dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą, tai nereiškia, jog bankas tokiu būdu besąlygiškai atsisakė užtikrinimo priemonės – žemės sklypo ir gyvenamojo namo įkeitimo. Pažymi, jog 2008-09-15 banko raštas Nr. 3.2/2323 yra vienašalis sąlyginis sandoris, kuris teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą daro priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, bankas turi teisę patenkinti savo reikalavimus iš jo naudai įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, kas yra šio turto savininkas – J. K. ar G. R., juo labiau, kad daikto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d.). G. R. žinojo apie mainomo turto hipoteką, tai ji patvirtino ir atskirajame skunde, todėl sudarydama mainų sutartį ir aiškiai išreikšdama savo valią priimti jai perleidžiamą bankui įkeistą turtą, ji prisiėmė ir visas su tuo susijusias prievolių neįvykdymo pasekmes. Aplinkybė, kad J. K. tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų pagal minėtą mainų sutartį, banko teisės nukreipti skolos išieškojimą į jo naudai įkeistą turtą nepanaikina, tačiau suteikia pareiškėjai G. R. teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CK 1.138 str.). Be to, hipotekos teisėjas netikrina su įpareigojimų pagal minėtą sutartį vykdymu susijusių aplinkybių. Esant pagrįstoms abejonėms šie klausimai sprendžiami ginčo teisenos tvarka.
Skolininkas J. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.103-105) prašo patenkinti suinteresuoto asmens G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-14 nutarties. Teigia, jog 2008-09-15 rašte Nr. 3.2/2323 kreditoriaus sutikimo turinys patvirtina, jog kreditorius įsipareigojo išregistruoti G. R. minėtos mainų sutarties pagrindu gautus nekilnojamuosius daiktus iš Hipotekos registro. Toks kreditoriaus sutikimas apsaugojo G. R. nuo banko išieškojimo iš manų sutarties pagrindu gautų hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų; bankas prisiėmė visą riziką dėl negalėjimo atlikti rašte nurodytų pareigų. Pažymi, jog būtent bankui yra ir turi būti geriausiai žinomos visos aplinkybės, kaip geriausiai apsaugoti banko teises ir teisėtus interesus, susijusius su hipoteka. Taigi banko išreikšta valia sudarė G. R. teisėtų lūkesčių pagrindą, kad jos teisės į mainais įgytus daiktus nebus pažeistos. Minėtomis faktinėmis aplinkybėmis bankas veikė neatidžiai ir nerūpestingai, kaip toje situacijoje buvo būtina, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.248 str. 3 d. nuostatos. Atsižvelgiant į banko didelį neatsargumą santykiuose su G. R. ir dėl ginčo specifikos nesant galimybės banko atsakomybę sumažinti, G. R. atleistina nuo atsakomybės, t.y. jai priklausantys daiktai neturi būti areštuojami. Be to, pažymi, jog G. R. viena augina mažametį vaiką ir jai nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Bankas, duodamas sutikimą sudaryti mainų sutartį, žinojo, kad nekilnojamieji daiktai G. R. bus perduoti jos asmeninimas poreikiams tenkinti ir taps jos šeimos turtu. Kadangi vienintelio būsto areštas taip pat susijęs su jos mažamečio vaiko vieninteliu būstu, todėl teismas mažamečio vaiko interesų gynimo atžvilgiu turėjo būti aktyvus. Kita vertus, G. R. yra sąžininga nekilnojamojo daikto įgijėja (CK 4.96 str. 2 d.), todėl jos atžvilgiu vindikacija negali būti taikoma, o minėti nekilnojamieji daiktai negali būti areštuojami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei išanalizavusi atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistus daiktus (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – šiuo konkrečiu atveju įsipareigojimų pagal mainų sutartį, kuria perleistas hipoteka įkeistas turtas, nevykdymo, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi jie nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų, nesusijusių su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu. Apeliantės išdėstyti argumentai dėl 2008-09-16 Nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties nevykdymo šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybės teise kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti įkeisto turto savininkei G. R. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą su priklausiniu gyvenamuoju namu, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo eigos (CPK 558 str. 1 d.).
Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisako atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, jis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, nepriklausomai nuo to, kas yra įkeisto daikto savininkas. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).
Iš kreditoriaus į bylą pateiktos pareiškimo (b.l. 47) ir jo priedų matyti, kad skolininkas J. K. 2007-01-24 Kredito sutartyje Nr. K-2403-2007-4 (b.l. 49-56) nustatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 341 848,65 Lt (b.l. 34-36). Įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokie įrodymai nebuvo pateikti su atskiruoju skundu ar atsiliepimais į jį (CPK 178 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kreditavimo sutarties 43 - 46 punktuose pagrindais vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Kreditoriaus į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 str.) – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešti skolininkui apie sutarties nutraukimą, pažeista nebuvo. Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylą pateikė skolininkui ir daikto savininkei adresuotus įteikimo pranešimus (b.l. 57), patvirtinančius, kad pranešimai dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei buvo įteikti tinkamai.
Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, jeigu skola nebus grąžinta per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), ir daikto įkeistų daiktų pardavimą iš varžytinių arba perdavimą kreditoriui administruoti (b.l. 67-68). Tuo tarpu apeliantės skundo argumentai, kurie, kaip minėta, nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro. Mainų sutarties vykdymo tinkamumo, kreditoriaus išreikšto sutikimo mainų sutarčiai sudaryti reikšmė bei kiti panašūs klausimai nagrinėtini pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškiant įpareigotam asmeniui ar asmenims ieškinį.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 10,15 Lt (b.l. 108) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. R. 10 (dešimt) litų 15 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.