- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-21-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08708-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovo S. A. patikslintą priešieškinį ieškovei E. A. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „ConsAliter“, S. A., išvada teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Panaikinti atliktą įrašą apie ieškovės ir atsakovo S. A. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) Priteisti iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) Palikti ieškovei, po santuokos nutraukimo, santuokinę pavardę „A.“, o atsakovui prigimtinę pavardę „A.“; 4) Nepriteisti atsakovui iš ieškovės materialinio išlaikymo; 5) Priteisti ieškovei iš atsakovo materialinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki 2018 m. lapkričio 24 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) Padalinti ieškinyje išvardintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 7) Nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 8) Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 9) Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) Nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iki teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išspęsta civilinė byla įsiteisėjimo dienos, kiekvienam po 200 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) Nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su sūnumis: atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Ieškovė įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir nekliudyti atsakovui dalyvauti auklėjant vaikus ir su jais bendrauti. Atsakovas turi pareigą pranešti ieškovei apie vaikų pasiėmimą ir grąžinimą (nurodant tikslią dieną ir valandą) prieš tris kalendorines dienas iki vaikų pasiėmimo.
2. Atsakovas S. A. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, kuriuo prašo: 1) Panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą; 2) Pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) Palikti po santuokos nutraukimo ieškovei santuokinę pavardę „A.“, o atsakovui „A.“; 4) Nustatyti nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą su ieškove; 5) Priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 6) Nustatyti nepilnamečio K. A. gyvenamąją vietą su atsakovu; 7) Priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui K. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; 8) Nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi M. A. tvarką; 9) Nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi K. A. tvarką; 10) Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gruodžio 10 d.; 11) Padalinti priešieškinyje išvardintus skolinius įsipareigojimus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – 1) Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams; 2) Paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) Nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: „S. A. bendrauja su sūnumi K. A. poriniais metų savaičių savaitgaliais, paimant sūnų penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. arba vaiko ugdymo įstaigos (darželio) ir grąžinant sūnų sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; S. A. bendrauja su sūnumi K. A. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (darželio) ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val.; S. A. bendraujant su sūnumi K. A., privalo pranešti E. A. apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuojant vaiko motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute; S. A. bendrauja su sūnumi M. A. darbo dienomis (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais) po dvi valandas į dieną bei kas antrą šeštadienį po 4 valandas, atsižvelgiant į mažamečio vaiko dienos maitinimosi, miego režimą bei kitus poreikius. Tėvas bendrauja su vaiku M. A. vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiejų šalių susitarimu nusistatytoje vietoje. Apie susitikimus su vaiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) pranešant vaiko motinai E. A. apie susitikimą su vaiku“; 4) Netenkino prašymo dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties tenkino – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį dalyje dėl atsakovo S. A. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, bendravimo tvarką išdėstant patikslinta redakcija: „1. S. A. bendrauja su sūnumi K. A. ir sūnumi M. A. poriniais metų savaičių savaitgaliais, paimant sūnus penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant sūnus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 2. S. A. bendrauja su sūnumi K. A. ir sūnumi M. A. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaikus iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą 20 val.; 3. S. A. bendraujant su sūnumis K. A. ir M. A. privalo pranešti E. A. apie negalėjimą bendrauti su vaikais nustatytu laiku, informuojant vaiko motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute“.
Šalies argumentai
5. Ieškovė E. A. pateikė prašymą iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų K. A. ir M. A. bendravimo tvarkos, nustatant, kad S. A. bendrauja su sūnumi K. A. ir sūnumi M. A. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaikus iš vaikų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą 20 val., kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino ieškovės E. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies pakeitimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad atsiradęs ieškovės darbinis užimtumas ir kiti asmeninio pobūdžio nepatogumai nesudaro pagrindo keisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, o siekiant ir toliau užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu jiems jau įprasta susiformavusia tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nekeistinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį dėl atsakovo S. A. ir nepilnamečių vaikų K. A. ir M. A. bendravimo tvarkos, nustatant, kad S. A. bendrauja su sūnumi K. A. ir sūnumi M. A. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaikus iš vaikų ugdymo įstaigų ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą 20 val.; 2) Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
9. Ieškovė paaiškino, kad būtinybę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti iš dalies laikinąsias apsaugos priemones, suponavo pasikeitusi jos faktinė situacija. Ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. pradėjo dirbti kiekvieną darbo dieną iki 17 val., išskyrus penktadienį, kada darbas baigiamas šiek tiek anksčiau. Todėl tuo laiku, kai atsakovas turi paimti vaikus, t. y. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais iš vaikų gyvenamosios vietos 18 val., ieškovei sudėtinga laiku spėti 18 val. grįžti į namus, nes prieš tai vaikus reikia paimti iš ugdymo įstaigų. Ieškovei nespėjus grįžti laiku, prasideda konfliktas su atsakovu, kad ieškovė nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
10. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 144 straipsniu ir tuo argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju yra būtina vadovautis CPK 145 straipsniu ir CK 3.165 straipsniu, nes ieškovė siekia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu išspręsti su atsakovu esančius konfliktus, kurios padėtų šalims bendrauti viena su kita, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų K. A. ir M. A. bendravimo tvarką, nustatant, kad S. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. A. ir M. A. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigų vakare ir kitos dienos ryte (trečiadieniais ir penktadieniais) pristatydamas vaikus į jų lankomas ugdymo įstaigas.
12. Atsakovas paaiškino, kad susidariusią situaciją bandė spręsti su ieškove taikiai siūlydamas, kad antradieniais ir ketvirtadieniais vaikai pas atsakovą liktų nakvoti. Atsakovo vertinimu tokiu būdu būtų užtikrinti visų šalių interesai, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek pačių nepilnamečių vaikų. Tačiau ieškovė kategoriškai nesutiko leisti berniukams antradieniais ir ketvirtadieniais likti nakvoti atsakovo namuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria buvo išspręstas ieškovės E. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies pakeitimo.
16. Iš pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių bei argumentais, jog yra būtina pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kylančių konfliktų.
17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes pažymėjo, kad atsiradęs ieškovės darbinis užimtumas ir kiti asmeninio pobūdžio nepatogumai nesudaro pagrindo keisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Sutiktina su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys. Ieškovė nurodo, kad dirba iki 17 val., tuo tarpu atsakovas, vadovaujantis byloje pateikta pažyma apie jo darbo grafiką, dirba iki 18 val. Ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti savo darbo laiką ir galimybes paimti bei parvežti vaikus iš ugdymo įstaigų iki tėvo bendravimo laiko su vaikais pradžios. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad tokia laikino atsakovo bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta pačios ieškovės prašymu.
19. Ieškovė nurodo, kad būtina pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kylančių konfliktų. Tačiau pastebėtina, kad pačios ieškovės pozicija dėl bendravimo tvarkos, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, yra nenuosekli, t. y. ieškovė prašo teismo pakeisti bendravimo tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su sūnumis darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaikus iš vaikų ugdymo įstaigų ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą 20 val., tačiau 2018 metų rugsėjo mėn. atsakovui nurodė, jog jis gali pats pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų, o tuo tarpu 2018 metų lapkričio mėn. atsakovui, siūlant vaikus paimti iš ugdymo įstaigų, nurodo, kad jis turintis atvykti jų pasiimti į jos gyvenamąją vietą 18 val., kaip ir nustatyta teismo.
20. Atsakovas atsiliepimu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatant, kad jis su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigų vakare ir kitos dienos ryte (trečiadieniais ir penktadieniais) pristatydamas vaikus į jų lankomas ugdymo įstaigas.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.
22. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į tai, kad vienas iš vaikų yra ikimokyklinio amžiaus, o kitas – mokyklinio amžiaus, nėra pakankamo pagrindo keisti bendravimo tvarką ir nustatyti, kad vaikai kas antrą darbo dieną nakvotų vis kituose namuose. Pažymėtina, kad šiuo metu yra nusistovėjusi įprastinė vaikų dienotvarkė, kurios pakeitimas gali turėti įtakos jų emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę psichologinę žalą.
23. Be to, pažymėtina, kad laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas, nagrinėjantis šalių santuokos nutraukimo bylą, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, esant pagrindui, nustatys kitą, nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytą, bendravimo su vaikais tvarką.
24. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nepakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės E. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.