Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06541-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 2.12.1.4; 1.2.4.6.2.1. 1.2.4.6.2.2.

2024 m. birželio 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės – Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (4 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2019 m. spalio – lapkričio mėn. laikotarpiu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), svetainėje, paguldęs mažametį sūnų O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ant lovos, tyčia du kartus diržu sudavė jam per sėdmenis ir taip mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

jis, 2020 m. balandžio – gegužės mėn. laikotarpiu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus diržu sudavė savo mažamečiui sūnui O. S., gim. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą ir taip mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą.

2023 m. vasario mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje pririšo prie kėdės savo mažametį sūnų O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir tyčia ne mažiau kaip tris kartus meškere sudavė jam per sėdmenis ir taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

2024 m. sausio 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus laidu sudavė mažamečiui sūnui O. S., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, šlaunį ir taip mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą.

Taip pat jis kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2024 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 19 d. iki 24 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmęs nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų juos tampė (pešė) ir taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Iš įtariamojo O. S. parodymų nustatyta, kad jis kaltę padaręs nusikaltimus prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, vaikų atsiprašė, jie jam atleido ir toliau gyvena kartu. Vaikus O. S. ir V. S. kaltinamasis augina vienas nuo pat jų gimimo, kadangi jų biologinei mamai dėl girtavimo yra apribota motinos valdžia į abu vaikus. Sūnų jis auklėja griežčiau, nes jis labiau neklauso, daro nusižengimus. Ant jo yra daug kartų šaukęs pakeltu tonu, nuolat jam priekaištauja dėl rūkymo. Jis kaip tėvas bando griežčiau vaikus drausminti, dabar stengsis su jais daugiau kalbėtis apie iškilusias problemas, nekelti prieš juos rankos.

Dėl 2019 m. spalio – lapkričio mėn. nusikalstamos veikos parodė, kad pamena tą kartą, kai diržu sudavė sūnui per užpakalį, taip jį auklėjo už iškrėstas šunybes. Mušė namuose turėtu pilkos spalvos, gal apie 1 metro ilgio diržu, jo nuotrauką yra atsiuntęs policijos tyrėjai, o patį diržą išmetęs.

Dėl 2020 m. balandžio – gegužės mėn. nusikalstamos veikos parodė, kad prisimena, jog buvo toks atvejis, sūnų mušė su diržu, sudavė jam per užpakalį, bet galėjo kliūti ir per šlaunis. Šio fakto neneigia, bet įvykio detalizuoti negali, nes viskas vyko seniai. Auklėjo diržu už iškrėstas šunybes.

Dėl 2023 m. vasario mėn. nusikalstamos veikos parodė, kad prieš metus, kai O. numetė V. nuo laiptų, namuose jį pririšo prie kėdės, nes jam sunku buvo jį nulaikyti ir mušė per užpakalį su ranka, gal ir kitu kokiu kitu daiktu, galėjo suduoti ir su meškere, šito nepamena, sudavė jam apie 5 kartus.

Dėl 2024 m. sausio 20 d. nusikalstamos veikos parodė, kad 2024 m. galimai vasario mėnesio pradžioje grįžo namo, užuodė nuo sūnaus sklindantį cigarečių kvapą, todėl O. paguldęs prispaudė prie lovos rankomis su laidu du kartus jam sudavė per užpakalį. To paties įvykio metu bėgdamas nuo jo O. paslydo ant svetainės grindų, dėl to jo dešinė akis ties skruostu buvo patino, o kitą dieną ties akimi buvo matyti kraujosruva.

Dėl 2024 m. sausio 19 – 24 d. nusikalstamos veikos parodė, kad patikrinęs V. telefoną sužinojo, kad ji lytiškai santykiauja su E. ir rūkė „žolę“, todėl būnant savo namuose jai dėl to priekaištavo, sudrausmino, šaukė ant jos pakeltu tonu, pešė jai plaukus. Tą patį vakarą iš jos atėmė telefoną, nebeleido bendrauti su E.. Pripažįsta, kad tempė jai už plaukų. Tempė už plaukų, kai sužinojo, kad ji rūkė žolę, per nugarą nesudavė, o 2024 m. sausio 24 d. įvyko konfliktas tarp jo ir V., kai šis sužinojo, kad ji prarado nekaltybę. Jai jis pasakė, kad jos draugą E. pasodins, išvadino ją visokiais negražiais žodžiais, jų konfliktą girdėjo socialinė darbuotoja.

Iš 2024 m. sausio 26 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo Nr. 5SD-793 nustatyta, kad Skyriuje 2024 m. sausio 25 d. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK, Paramos šeimai centro darbuotojų ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kad nepilnametis O. S. patiria smurtą iš tėvo O. S..

Iš 2024 m. sausio 30 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSVS-476 nustatyta, kad O. S. nurodė, jog tėvas yra jį mušęs už tai, kad jis nusižengdavo, pvz. už cigarečių pardavinėjimą. Mušdavo diržu ir laidu. Berniuko teigimu, santykiai su tėvu yra truputį pagerėję. Vaikas bendravo noriai, buvo drąsus, buvo apsirengęs švariais, tvarkingais rūbais. Su vaiko mama nebendrauta, jai neterminuotai apribota motinos valdžia. Vaiko tėvas O. S. 2024 m. sausio 26 d. nurodė, kad pastaruoju metu labai sunku sutarti su vaikais, jie neklauso, turi elgesio problemų. Vyras sužinojo, kad sūnus rūko, turėjo ne vieną pokalbį dėl to, jis tam nepritaria. O. buvo pasimetęs dėl prasto savo vaikų elgesio, jo teigimu, jis nebežino kaip elgtis. Pats šiuo metu pastoviai bendrauja su psichologe nuotoliu, yra lankęs tėvystės įgūdžių programą, bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, mokyklos socialine pedagoge, yra užsiregistravęs dalyvauti šeimos mediacijoje. Vaikų pareigos namuose yra susitvarkyti savo kambarius, plauti indus, palaikyti tvarką namuose. Nustatyta, kad šeimai būtina kompleksinė pagalba.

Iš 2024 m. sausio 25 d. Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pranešimo nustatyta, kad 6b klasės mokinio O. S. elgesio mokykloje nuolat kyla sunkumų: jis nesusikaupia darbui pamokose, neruošia namų darbų, konfliktuoja su klasiokais, mokytojais, nedrausmingai elgiasi ir pertraukų metu. 2024 m. sausio 23 d. mokyklos socialinė pedagogė pastebėjo, kad O. S. dešinė akis yra sužalota. Buvo kalbėta su vaiku, jis teigė, kad savaitgalį sukonfliktavo su sese, ji jam ir trenkė. 2024 m. sausio 25 d. ryte mokyklos socialinei pedagogei skambino socialinė darbuotoja R. K., prašė patikrinti, ar O. S. yra mokykloje. Jo mokykloje pirmoje pamokoje nebuvo. Mokinys buvo pakviestas pokalbiui, teigė, kad naktį su sese namuose buvo dviese, tėtis išvažiavo į Klaipėdą. Kalbėta apie tarpusavio santykius namuose, vaikas pradėjo pasakoti, kad akį jam sužalojo tėtis. Jis nepamena dėl ko tėtis ant jo pyko, reikalavo, kad jis gultųsi ir norėjo mušti jį su laidu. O. teigė, kad jis bandė priešintis, o tėtis bandė jį sulaikyti ir netyčia jam trenkė į akį. Muštas su laidu visgi buvo, o po to jam buvo liepta daryti tūkstantį penkis šimtus šuoliukų su pritūpimais.

Iš 2024 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK VS vyresniosios tyrėjos V. C. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad siekiant nustatyti galimas įvykio aplinkybes, Klaipėdos rajono Dituvos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje vykdant socialinės pedagogės apklausą, į jos kabinetą atėjo V. S., kuri nurodė, jog kai tėtis sužinojo, kad ji su E. lytiškai santykiavo, labai pyko, šaukė ant jos, įžeidinėjo ją negražiais žodžiais. Tėtis jai liepdavo namuose atlikti ruošos darbus, tvarkytis, gaminti maistą, kai ji to nepadarydavo, grįžęs namo, šaukdavo, įžeidinėdavo negražiais žodžiais, kartais ranka suduodavo jai į nugarą, pešdavo plaukus, tampydavo ausis. Paklausus, kada tai buvo paskutinį kartą, nurodė, jog dvi dienas prieš tai, kai pas brolį po akimi atsirado mėlynė.

Iš 2024 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 110/2024 (03) nustatyta, kad V. S. objektyvios apžiūros metu išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo O. S. duotų parodymų protokolo nustatyta, kad jis su tėčiu pykstasi, kai O. neklauso, atsikalbinėja. Tėtis tada būna piktas ir nusivylęs, šūkauja, klausia O., ar jis nemoka gražiai elgtis. Nuo 11 metų tėtis kelis kartus jį mušė už tai, kad O. mušdavosi su kitais vaikais, rūkydavo. V. jam pasakojo, kad tėtis prie 1-2 metus buvo jį pririšęs prie kėdės už tai, kad kai V. ėjo laiptais, O. jai spyrė ir ji nukrito nuo laiptų. Tada pririšęs tėtis jį su kažkuo mušė, mano, kad su meškere, nes ji buvo palikta prie kėdės, sudavė per užpakalį 2 ar 3 kartus, išvadino jį visokiais žodžiais, o po to tėtis atrišo ir paleido. Kitą kartą tėtis jį mušė, užuodęs, kad O. rūkė; liepė duoti nuo kompiuterio laidą, liepė gultis, vaikas nenorėjo, bandė pabėgti nuo tėčio, užkliuvo už lovos atramos ir nukrito ant žemės, galva atsitrenkė į spintelę, o tėtis jam laidu trenkė du kartus per koją (rodo šlaunį). Jis pajuto skausmą, o po to dar tėtis liepė jam ilgai daryti pritūpimus. Kai pradėjo tinti paakys, tėtis liepė užsidėti ledo. Buvo paraudimas ir mėlynė toje vietoje.

Iš ikiteisminio tyrimo metu nepilnametės nukentėjusiosios V. S. duotų parodymų nustatyta, kad ji kažkada vieną kartą virtuvėje matė, kaip tėtis brolį mušė, meškere sudavė broliui per užpakalį 2-3 kartus. Brolis verkė ir pravardžiavo tėtį. Brolio rankos buvo surištos su rankšluosčiu priekyje kėdės atlošo, o jis klūpėjo ant kėdės. Tada tėtis brolį mušė, nes jis ją nuo laiptų nustūmė. Po mušimo O. liko žymės, t. y. drūžės ant užpakalio, kojų. Jos laikėsi dar 2-3 dienas. Taip pat vieną kartą, kai grįžo po treniruotes, pamatė mėlynę broliui ant akies, buvo užsidėjęs ledo. Brolis pasakojo, kad ji mušė tėtis. Tėtis yra ir jai patempęs ir už ausies, ir už plaukų, nes atsikalbinėjo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos M. G. parodymų nustatyta, kad ji gyveno kartu su O. S. nuo 2013 m. iki 2022 m. gruodžio 29d., jis turėjo du vaikus – V. ir O., vėliau susilaukė bendro vaiko, kuriam dabar yra 5 metai. Kol gyveno kartu, buvo mačiusi, kaip O. kelis kartus mušė O. už blogą elgesį - diržu suduodavo jam per užpakalį, patempdavo už ausies. 2019 m., maždaug spalio – lapkričio mėn. už tai, kad O. turėjo problemų mokykloje dėl nedrausmingo elgesio, O. supykęs pasiguldė O. ant lovos ir medžiaginiu diržu per sėdmenis, per dėvimas kelnes, sudavė 2 kartus. Dėl to O. apsiverkė ir tėvui pasakė, kad daugiau taip negražiai nesielgs. Ji su O. aptarė, jog su diržu mušimas nėra geras auklėjimo būdas. O. tai pripažino, bet nežinojo, kaip kitaip auklėti neklusnų vaiką.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė D. B. parodė, kad O. S. yra jų mokyklos 6 klasės mokinys, jis turi mokymosi ir elgesio sunkumų, jam sunku susikaupti pamokose, vaikas dažnai neruošia pamokų, ne kartą yra kilę nesutarimų su pedagogais bei klasės draugais. Liudytoja nuolat bendrauja su jo tėčiu O. S. ir šiuo vaiku, tėtį nuolat informuoja apie sūnaus nederamą elgesį ir kartu aptaria, kaip koreguoti sūnaus elgesį. Tėtis visada reaguodavo į pastabas ir ieško būdų kaip paveikti sūnų, kad jis elgtųsi tinkamai; pats ne kartą sakė, kad sūnų auklės fizinėmis bausmėmis, nes kitokios nebeveikia. Anksčiau ji nepastebėjo, kad šeimoje būtų naudojamas fizinis smurtas prieš O. S. vaikus, tačiau buvo akivaizdu, kad tėčiui trūksta socialinių įgūdžių tinkamai bendraujant ir auklėjant vaikus. Pastaruoju metu O. S. stengėsi daug dirbti, nes turėjo mokėti paskolas, alimentus, vienas augino du paauglius vaikus, dėl kurių elgesio vis kildavo problemų, dėl to nebesuvaldė vidinės įtampos ir emocijų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad O. S. yra jos brolis, jų tarpusavio santykiai yra šilti, nuolat susiskambina, bendrauja šeimos reikalais. Jai žinoma, kad jis vienas augina du savo paauglius vaikus V. ir O., kurie yra labai neklausantys, darantys išdaigas, todėl jo noras pakeisti vaikų netinkamą elgesį iššaukia konfliktines situacijas tarp jo ir abiejų vaikų. Dėl to, kad jis galimai smurtavo prieš vaikus, laikinai abu vaikai 2024 m. sausio gale vaikų teisių sprendimu buvo paimti iš šeimos ir atvežti pas ją iki vasario mėnesio galo. Per visą laiką buvo daug problemų iš O., kadangi ji pati augina keturis vaikus, O. jos vaikams darė neigiamą įtaką, dėl ko ji atsisakė prižiūrėti O. ir jį išvarė iš savo namų. O. prižiūrėti nusprendė kitas O. ir jos brolis D. L.. Kad brolis būtų savo vaikus mušęs, vaikai jai apie tai nieko nesipasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad O. S. yra jo brolis, jis vienas augina du vaikus V. ir O.. Su broliu santykiai yra geri, nuolat palaiko ryšį. O. daug dirba, nes yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl vaikai nuolat būna vieni, prisigalvoja išdaigų, rūko,, neklauso, todėl O. juos drausmina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Klaipėdos r. paramos šeimai centre socialinė darbuotoja R. K. parodė, kad nuo 2023 m. spalio 20 d. teikia socialinės priežiūros paslaugas O. S. šeimai, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, t. y. O. S. ir V. S.. 2024 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., lankėsi Skudrių šeimoje. Išlipusi iš automobilio, jau kieme išgirdo triukšmą, tėvas šaukė, V. verkė. O. pasakė, jog iš mokyklos gavo informaciją, kad V. nuo pirmadienio nelanko mokyklos; V.labai verkė, sakė, kad tėtis jos nesupranta, ji jam negali visko pasakoti; pasikvietusi liudytoją į savo kambarį, mergaitė pasisakė, jog 2023 metų gruodžio mėnesį ji turėjo intymių santykių su draugu E.. Kai V. liudytojos paraginta pasisakė Apie tai tėvui, O. sureagavo audringai, pasakė, jog turi nusiraminti ir išėjo iš namų. Apie tai, jog šeimoje buvo fiziškai smurtaujama, per darbo laiką su šeima informacijos neturėjo, smurto požymių ant vaikų kūnų neteko matyti, patys vaikai niekada nesakė, kad tėtis juos muša; buvo aptariami tik vaikų netinkamo elgesio, auklėjimo bei tarpusavio bendravimo koregavimo metodų taikymo klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė G. S. parodė, kad V. S. yra jų mokyklos 8 klasės mokinė, ji turi mokymosi sunkumų, mokslai sekasi silpnai, tingi mokytis, nenoriai ruošia namų darbus. Kartais mokykloje iškyla elgesio sunkumų, turėjo problemų dėl rūkymo, su kitais mokiniais sutaria normaliai. Tarp jos ir V. susiklostė gana artimi santykiai, mergaitė yra pasakojusi apie santykius šeimoje, kad tėtis, sužinojęs, jog V. turėjo lytinių santykių, ant jos labai pyko, šaukė. Tėtis paskutiniu metu intensyviau pradėjo domėtis V. ugdymo ir auklėjimo, elgesio klausimais mokykloje, prašė iškart jį informuoti apie tai, kad V. praleidžia pamokas. Kiek mokyklai yra žinoma, tėtis vienas pats augino du vaikus, visada ilgai dirbo. V. sakė, kad atlieka daug namų ruošos darbų namuose, nes mamos ar kitos moters namie nėra, tėtis reikalauja švaros, tvarkos, namų ruošos darbų, o kai ji jų neatlieka, tėtis ant jos šaukia, būna, kad pavadina negražiais žodžiais, bet kad būtų kada mušęs – nesiguodė.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo O. S. kaltė padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodytos ir veiklos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, nes nustatyta, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui O. S. ir dukrai V. S..

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis O. S. padarė penkis nesunkius tyčinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius – sūnų ir dukrą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir dirba, išsilaiko pats ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Būtina įvertinti tai, kad O. S. nuo gimimo vienas augina du nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu yra paaugliai, turintys mokymosi ir elgesio sutrikimų; visus byloje nustatytus kartus jis vartojo prieš juos fizinį smurtą, taip bausdamas už padarytus nusižengimus; nenustatyta, kad būtų mušęs vaikus vien tik norėdamas sukelti jiems skausmą, būdamas neblaivus, tyčiodamasis ar pan. Teismas, įvertinęs padarytas nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veiką paskyrus ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje BK 63 straipsnio 1, 4, dalyse nustatyta tvarka.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad O. S. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant tikslingus šiuo atveju įpareigojimus ir apribojimus (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 9 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2019 m. spalio – lapkričio mėn. nusikalstama veika) ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. balandžio - gegužės mėn. nusikalstama veika) ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. vasario mėn. nusikalstama veika) ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2024 m. vasario 20 d. nusikalstama veika) ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio mėn. nusikalstama veika) ir paskirti jam 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 90 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti O. S. galutinę 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 9 punktais, O. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, pirmus du mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną jų ciklą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Jurgita Grigonienė