Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2013-06-04 A. B. už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kaltino ją tuo, kad 2013 m. gegužės 30 d. apie 15 val. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, restorano virtuvėje rasta buvo dirbanti darbiniais rūbais apsirengusi virėja D. D. G., kuri darbo pažymėjimo nepateikė, su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo ir paaiškino, kad į darbą ji atėjo 11 val., todėl darbdavė A. B. neužtikrinusi darbuotojai D. D. G. leidimo dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, neįteikusi jai antro darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavusi tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo, pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d. 6 p. reikalavimus.

Atsileipimu į apeliacinį skundą A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad ji telefonu susitarė su Kauno teritorinės darbo biržos darbdavių atrankos užimtumo rėmimo priemonių komisijos sprendimu gavusia siuntimą D. D. G. susitikti kavinės patalpose 2013 m. gegužės 30 d. 11 val. supažindinimui su virėjos pareigomis, darbo sąlygomis, darbo trukme, atlyginimo dydžiu. Į virtuvę su gatvės drabužiais įeiti negalima, restoranas savo firminės aprangos, neturi, ji paprašė D.D. G. į pokalbį ateinant, įėjimui į virtuvę, atsinešti aprangą. Įvykio dieną, ji, atėjusią į pokalbį D.D. G. pristatė kitoms darbuotojoms ir paprašė jas aprodyti būsimai darbuotojai darbo vietą, supažindinti su patiekalų receptūromis, virtuvės įranga, o pati trumpam išvyko norėdama supirkti ir atsivežti maisto produktus. Žmogaus priėmimui į darbą vien darbo stažo nepakanka. D.D. G. realiai dirbti nepradėjo. Į įmonę ji atvyko turėdama tik rekomendaciją ir jokio darbo realiai nedirbo, todėl pagrindo ją apkaltinti ATPK 41 ³ str. 1 d. numatytu pažeidimu, nėra ir nebuvo

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.

2013 m. birželio 4 d. ATPP surašytu protokolu A. B. pagal ATPK 41 ³ str. 1 d. kaltinama buvo tuo, kad 2013 m. gegužės 30 d. 15 val. patikrinimo metu D. D. G. virtuvėje buvo apsirengusi darbiniais rūbais, sakėsi į darbą atėjusi 11 val. ir dirbo virėja, bet darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, įmonė apie ją SODRAI pranešusi nebuvo (b.l. 3-6).

Duomenys, kurie patvirtintų šio pažeidimo padarymo buvimą, protokole nenurodyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. paaiškinimas šiame protokole rodo, darbo biržos atsiųsta D. D. G. apžiūrinėjo darbo vietą, susipažinėjo su darbo vieta, todėl ir buvo rasta virtuvėje.

Asmuo už ATPK 41 ³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Nelegaliu darbu DK (darbo kodekso) 98 str. 1 d. laiko darbą, kuris, esant DK 93 str. nustatytiems požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Darbo sutartimi laikomas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu nustatytas darbo sąlygas.

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui leista būtų dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus darbuotojui antrą sutarties egzempliorių bei išdavus jam tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius, sutartis laikoma nesudaryta ir darbdavys teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, neturi, nes darbuotojo darbas tokiomis sąlygomis laikomas nelegaliu.

Nelegalaus darbo buvimo konstatavimui pagrįsti privalomas yra šių objektyviųjų požymių buvimo nustatymas:

1) realaus asmens pradėjimo dirbti buvimas.

2)darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiuose darbo sutarties požymių buvimas (darbas dirbamas buvo darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas buvo tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos buvo tam tikros pareigos; asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir atlygintinai);

3) nesilaikymas darbo sutarties sudarymo taisyklių;

Nei vieno iš šių veiksmų atlikimo buvimo jokie faktiniai duomenys, nepatvirtina. Tokių veiksmų buvimo motyvuotai nepagrindžia ir pats apeliantas.

A. B. paaiškinimai, kad 2013-05-30 darbo biržos rekomenduotai D.D. G. apie 11 val. atvykus, jos abi susitiko kavinės patalpose ir susitarė, kad po D. D. G. susipažinimo su virėjos darbu šioje bendrovėje, darbo vietos apžiūrėjimo bei darbo eigos stebėjimo, su ja galės būti pasirašyta darbo sutartis. Po tokio susitarimo, ji palydėjo ją į virtuvę ir, supažindinimui su aplinka bei būsimu darbu, perdavė ją J. P., o pati išvažiavo parsivežti prekių. Iki sutarties pasirašymo D. D. G. bendrovėje nedirbo. D. D. G. virtuvėje su chalatu rasta buvo todėl, kad asmenys, apsirengę gatvės drabužiais, į virtuvę neįleidžiami, nepaneigti.

Tokius A. B. paaiškinimus pilnai patvirtino ir D. D. G., ir J. P..

L. D. D. G. teigimu, 2013-05-30 ji į kavinę atėjo, norėdama susipažinti su darbo vieta, persirengusi atsineštais rūbais, virtuvėje ji domėjosi darbo pobūdžiu, virtuvės įranga, šaldytuvais, patiekalų sudėtimi ir kt., bendravo su pagalbine darbininke, žiūrėjo duonos kepimo eigą, bet jokių darbinių funkcijų neatliko. Gegužės 30 d. įsakymu įdarbinta, realiai dirbti pradėjo birželio 3 d.

Liudytojos J. P. teigimu, gegužės 30 d. ji D. D. G. rodė ir pasakojo apie technologines korteles, kur laikomi produktai, patiekalų receptus, o D.D. G., tebėjo.

J. P. ir D. D. G. paaiškinimai, nepaneigti. Nei D. G. radimo virtuvėje faktas, nei jos buvimo virtuvėje trukmės, nelegalaus darbo atlikimo buvimo fakto neįrodo ir liudytojų J. P. ir D.D. G. paaiškinimų, nepaneigia.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, reikalauja visas abejonės ir neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę, nenustačius, kylusios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tad A. B. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nepripažinta kalta yra pagrįstai ir, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio bei sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), byla josios atžvilgiu pagrįstai yra nutraukta,.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutarė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.