Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi subendrintos Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi paleistas lygtinai, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiam bausmės atlikimui;

6. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. Ž. 2019 metų gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš savo sugyventinės J. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), be J. V. žinios bei sutikimo, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė J. V. priklausantį ir jos vardu (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis laikė prie savęs, iki kol tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 11 d. jį realizavo – perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nes 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami kratą, šį dokumentą rado D. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ten įrengtoje slėptuvėje.

Be to, E. Ž. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 30 d. iš savo motinos R. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), be R. J. žinios bei sutikimo, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė R. J. priklausantį ir jos vardu (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei laikė prie savęs iki kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 11 d. jį realizavo – perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nes 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami kratą, šį dokumentą rado D. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ten įrengtoje slėptuvėje.

Kaltinamasis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Jis yra jau daug kartų teistas. Po paskutinės bausmės atlikimo iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Alytų, jis apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur susipažino su ten dirbančia J. V. Praėjus kažkiek laiko, jis apsigyveno kartu su J. V. šios namuose (duomenys neskelbtini). Jis negali dirbti dėl savo sveikatos problemų, todėl jo pragyvenimo šaltinis yra tik gaunama pašalpa – 140 Eur. Kažkuriuo metu jis sugalvojo važiuoti padirbėti į užsienį, kadangi anksčiau buvo dirbęs Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Jis pagalvojo, jog, kai pats išvyks į užsienį, jo gaunama pašalpa galėtų naudotis jo sugyventinė J. V. ir jo motina R. J. Jis nusprendė įforminti joms įgaliojimus pas notarą, kad, jam nesant, jos abi galėtų naudotis jo pašalpa. Nei savo motinai, nei J. V. apie tai jis nieko nesakė, nes norėjo, kad tai joms būtų staigmena. Be J. V. žinios bei sutikimo jis paėmė jos pasą, kurį ji laikė savo bute, sekcijoje. Dar kiek anksčiau, lygiai taip, be motinos žinios bei sutikimo jis jau buvo paėmęs ir savo motinos pasą. Jo motina gyvena (duomenys neskelbtini). Pas savo motiną jis buvo 2019 metų vasaros pabaigoje, tačiau tiksliai to jau negali nurodyti. Tuomet, motinai nematant, jis paėmė jos pasą, kurį ši laikė stalo stalčiuje. Tuomet jis dar negalvojo, kada būtų ėjęs pas notarą. Jis negali tiksliai pasakyti, ar anksčiau paėmė J. V., ar savo motinos R. J. pasą, nes to jau neprisimena. Jis nežino, kiek laiko pas jį buvo tie pasai. Tuos pasus jis nešiodavosi kartu su savimi iki tol, kol vieną dieną (duomenys neskelbtini), netoli J. V. namų jį užpuolė du nepažįstami asmenys, kurie jį sumušė bei atėmė iš jo abu tuos pasus. Dėl šio įvykio jis nesikreipė į policiją ir gydymo įstaigas. Jis niekaip negali paaiškinti, kaip jo motinos bei sugyventinės pasai atsirado (duomenys neskelbtini), pas D. M. Šio asmens jis nepažįsta ir pats tų pasų nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis jam neperdavė. Jis supranta, jog pasielgė neatsakingai be savo motinos ir sugyventinės sutikimo paimdamas jų pasus, kuriuos vėliau pats prarado. Jis sutinka ir nori, jog šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (tomas (toliau – t.) 2, bylos lapai (toliau – b. l.) 9 – 10, 24 – 26).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. Ž. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji neturi savo asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), kadangi jį prarado maždaug 2019 metų vasarą, tai galėjo būti liepos mėnesis. Dėl šio paso praradimo ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Savo pasą ji prarado, kadangi iš jos namuose esančios sekcijos jos pasą buvo pasiėmęs sugyventinis E. Ž., kuris norėjo, pasiėmęs jos pasą, įforminti savo gaunamas pašalpas, kad tos pašalpos būtų pervedamos į jos asmeninę banko sąskaitą. E. Ž. jai nurodė, jog, beeidamas pas notarą, jis pametė jos pasą. Sužinojusi tokias aplinkybes, ji nuėjo patikrinti tą sekciją ir pastebėjo, kad joje nėra jos paso. Paskutinį kartą savo pasą ji matė prieš dvi dienas iki kreipimosi į (duomenys neskelbtini);

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. V. parodė, jog E. Ž. yra jos sugyventinis. Jos bute adresu (duomenys neskelbtini) E. Ž. gyvena nuo 2018 metų lapkričio mėnesio. E. Ž. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, jis turi (duomenys neskelbtini), dėl to gauna pašalpą, kurią dėl savo potraukio girtauti jis dažnai tiesiog „pragerdavo“, o po to jai tekdavo išlaikyti jį iš savo lėšų. Jie buvo kalbėję apie tai, jog ji galėtų pasiimti E. Ž. skirtą pašalpą. Apie tokią galimybę ji kalbėjo ir pašte, kur yra jam išmokama ta pašalpa. Pašto darbuotojos jai pasakė, kad tokia galimybė yra, tačiau tam reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas. Apie tai ji buvo kalbėjusi ir su E. Ž., tačiau negali tiksliai pasakyti, kada tai buvo, nes to nepamena. Kažkuriuo metu ji susipyko su E. Ž. ir išvijo jį iš savo namų. Po kurio laiko ji pastebėjo, kad iš jos bute esančios sekcijos yra dingęs jos pasas. Nebuvo jokių įsibrovimo į jos butą požymių ir be paso daugiau niekas nebuvo dingę, todėl ji neturėjo jokių minčių dėl to, kad ją galėjo apvogti koks pašalinis žmogus. Datos tiksliai neprisimena, tačiau, jeigu į (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tai gali būti, kad savo paso ji jau buvo pasigedusi maždaug prieš dvi dienas iki to kreipimosi. Jai iš karto kilo mintis, jog jos pasą galėjo paimti jos sugyventinis E. Ž., todėl ji jam paskambino ir pasiteiravo savo paso. E. Ž. neprisipažino, jog paėmė jos pasą. Praėjus kiek laiko, ji vėl susitaikė su E. Ž. ir tuomet šis jai papasakojo, kad jis paėmė jos pasą tam, kad galėtų nueiti pas notarą ir įforminti įgaliojimą pašalpai gauti, tačiau, jam beeinant, neva jos pasą pametė. Ji pati tiksliai nežino, ar taip buvo, ar ne, tiesiog E. Ž. jai taip pasakojo. Pas E. Ž. motiną, gyvenančią kažkur važiuojant link (duomenys neskelbtini), ji (nukentėjusioji) yra buvusi gal kokius tris kartus, tačiau negali pasakyti, ar pas ją buvo 2019 metų rugsėjo mėnesį. Ji (nukentėjusioji) nieko nežino apie tai, jog ir iš E. Ž. motinos taip pat dingo pasas. Ji jautė moralinę žalą dėl to, kad prarado savo pasą, naujo paso dar nėra pasidariusi, todėl negali pasakyti, kad yra patyrusi turtinę žalą. Civilinio ieškinio ji nereikš (t. 1, b. l. 65 – 67, 68 – 69).

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji neturi savo (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą šį savo pasą ji matė prieš 3 mėnesius, tačiau tikslios datos pasakyti negali. Pasą, asmens tapatybės kortelę bei kitus asmeninius dokumentus ji laikė rašomo stalo stalčiuje. Iki pat gauto policijos tyrėjos telefoninio skambučio, ji nežinojo, kad yra dingęs jos asmens dokumentas, kadangi paskutiniu metu jai nereikėdavo paso, tai ji ir nekreipė į jį dėmesio. Dėl paso praradimo ji nesikreipė nei į policiją, nei į (duomenys neskelbtini), kadangi iki minėtos dienos, kada jai apie tai pranešė policijos pareigūnė (2019 m. gruodžio 18 d.) tai būtent tik tada ji ir pasigedo šio savo asmens dokumento – paso. Ji gyvena viena, tačiau 2019 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, kadangi neįsidėmėjo, pas ją į namus buvo atvykęs jos sūnus E. Ž. kartu su savo drauge, vardu J., kurios pavardės ji nežino. Jie atvyko turėdami tikslą ją aplankyti. Todėl ji mano, jog jos pasą iš to rašomo stalo stalčiaus pavogė jos sūnus E. Ž., kadangi šis žinojo, kur ji laiko savo asmens dokumentus, o, be to, minėtame stalčiuje buvo ir sūnaus E. Ž. fotonuotraukos. Ji mano, jog jos sūnus E. Ž., ieškodamas savo fotonuotraukų, rado ir pavogė jos asmens dokumentą – pasą. Ji pati niekam „neužstatė“ savo paso bei niekam jo nedavė. Jos pasą pavogė jos sūnus E. Ž., kadangi šis iš jos namų ir anksčiau buvo pavogęs jos asmeninių daiktų, tačiau ji dėl to niekur nesikreipdavo. Paso jai reikėdavo tik tada, kai ji vykdavo pas kitą savo sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą pas tą sūnų ji buvo dar 2016 metais ir nuo to laiko paso jai nereikėdavo, todėl jį ir laikė rašomo stalo stalčiuje. Po minėto savo sūnaus E. Ž. apsilankymo ji dar bendravo su šio drauge J., kurios klausė, kur yra E. Ž. J. jai atsakė, kad E. Ž. yra išvykęs į Kauno miestą pas draugus ir tuo tąkart jų pokalbis baigėsi;

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. J. parodė, jog ji negali tiksliai pasakyti, kada jos sūnus E. Ž. galėjo pasiimti jos pasą. Pirmosios apklausos metu ji nurodė, jog tai galėjo būti 2019 metų rugsėjo mėnesį, tačiau dėl to ji nėra tikra. Jos sūnus E. Ž. pas ją buvo galimai 2019 metų vasarą. Paskutinį kartą savo pasą ji matė galimai tik 2018 metais, nes po to jai daugiau jo nereikėjo. Ji nenori detaliai komentuoti savo sūnaus E. Ž. versijos, jog neva jis paėmė jos pasą tam, kad galėtų sutvarkyti įgaliojimą. Ji galvoja, jog jos sūnus meluoja. Jos santykiai su sūnumi E. Ž. nėra tokie geri, kad šis atiduotų jai savo pašalpą. Ji jautė moralinę žalą, kai sužinojo, kad jos pasas yra pagrobtas. Turtinės žalos ji nepatyrė, kadangi jai buvo grąžintas jos pasas (t. 1, b. l. 84 – 86, 87 – 88).

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. D. 2020 m. kovo 12 d. nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-5-00134-19 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, 302¹ straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje. Šis ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, įtarimai dėl minėtų inkriminuojamų veikų yra įteikti šešiems asmenims. Šioje tyrimo stadijoje yra baigiamas tyrimas vieno iš įtariamųjų – E. Ž. atžvilgiu, o kitoms įtariamųjų įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ištirti dar būtinas papildomas laikas. Todėl šiuo prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl E. Ž. inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00134-19 (t. 1, b. l. 1 – 5).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą D. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) bei šio buto priklausiniuose, siekiant surasti ir paimti suklastotus asmens dokumentus, kitus suklastotus dokumentus, įrangą ir priemones, skirtas dokumentų klastojimui, pinigus bei kitus ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus (t. 1, b. l. 10 – 12).

Iš Kratos protokolo kopijos matyti, jog nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 20 val. 15 min. iki 2019 m. gruodžio 12 d. 4 val. 25 min. buvo atlikta krata D. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą minėto asmens gyvenamojoje vietoje, buvo rasti ir paimti įvairūs (duomenys neskelbtini) bei užsienio šalių piliečių dokumentai, tarp kurių buvo ir J. V. išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. J. išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13 – 26).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-347826-20 nurodyta, jog tirti pateikti (duomenys neskelbtini) pasai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) J. V. vardu; Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) R. J. vardu, <...>, yra atspausdinti pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, šie pasai yra tikri. Pirminiai rekvizitai šiuose pasuose nepakeisti (t. 1, b. l. 34 – 56).

Iš 2020 m. kovo 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. J. V. parodė (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su E. Ž. Taip pat ji parodė savo buto kambarį, kuriame yra spintelė (sekcija), bei tikslią vietą, kurioje ji toje spintelėje laikė savo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 70 – 77).

Iš dar vieno 2020 m. kovo 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji R. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ši nukentėjusioji parodė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena. Taip pat ji parodė šio buto kambarį, kuriame stovi rašomasis stalas, iš kurio stalčiaus ir buvo pagrobtas jos (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. R. J. papildomai nurodė, jog tąkart, kai pas ją svečiavosi jos sūnus E. Ž., tai šis sėdėjo ant kėdės, būtent prie to paties rašomojo stalo. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 89 – 94).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2020 m. kovo 3 d. nukentėjusiajai R. J. buvo grąžintas jos vardu išduotas (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ši buvo įpareigota saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme (t. 1, b. l. 96 – 97).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. Ž., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno bei realizavo fizinių asmenų – J. V. ir R. J. asmens dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasus ir tuo jis padarė dvi BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 44 – 50).

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. Ž., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. Ž. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (t. 2, b. l. 32 – 35, 37).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. Ž. padarė dvi atskiras, visiškai analogiškas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamas nusikalstamas veikas E. Ž. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis E. Ž. iki šiol Lietuvos Respublikoje teistas 6 kartus, be to, bylos medžiagoje dar yra duomenų ir apie jo teistumą užsienio valstybėje – Airijoje (t. 1, b. l. 162 – 170, 177 – 181, 182 – 184, 185 – 191). Anksčiau paskirtas bausmes kaltinamasis jau yra atlikęs, tačiau jis, turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (t. 1, b. l. 162 – 170, 177 – 181, 182 – 184, 185 – 191; BK 97 straipsnis), vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. Ž. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, o paskirtų baudų jis nemoka (t. 1, b. l. 157 – 158, 159, 160). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ir jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99 – 100). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. Ž. turi ir tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (t. 1, b. l. 106, 122 – 123, 153 – 156). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 2, b. l. 9 – 10, 24 – 26). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje surinktų duomenų visuma kaltinamąjį E. Ž. charakterizuoja vien tik neigiamai ir leidžia teigti, jog jis yra linkęs nusikalsti.

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. Ž. asmenybę (linkęs daryti teisės pažeidimus), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas prokuroro pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaltinamasis E. Ž. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskirtos bausmės subendrinamos, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo E. Ž. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 27 – 29). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (J. V. atžvilgiu padarytas nusikaltimas) ir paskirti bausmę – trisdešimt parų arešto.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (R. J. atžvilgiu padarytas nusikaltimas) ir paskirti bausmę – trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. Ž. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – keturiasdešimt penkias paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmę E. Ž. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo E. Ž. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam E. Ž., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam E. Ž., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam E. Ž. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. Ž.