- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- A6.-161-586/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00095-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui M. A., asmens (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, dėl to, kad jis, būdamas bendrovės vadovas nuo 2018 m. balandžio 6 d. eidamas vadovo pareigas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus.
2023 m. rugsėjo 4 d., teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. pareiškimą, iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. A. pagal ANK 120 straipsnį 1 dalį dėl pareigos iškelti bankroto bylą nevykdymo, kadangi jis nuo 2018 m. balandžio 6 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovas, Bendrovei esant VMI prie FM kreditorei (VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 30 d., dienos duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 33173,93 Eur), tai yra, Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir VMI nuo 2022 m. spalio mėn. taikant šiai Bendrovei mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus (priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų).
Šalies argumentai
Iš VMI pareiškimo nustatyta, kad VMI 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-581-777/2023 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 26 dieną. VMI yra BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruoto turto neturi. VĮ „Regitra“ 2023 m. rugpjūčio 30 d., duomenimis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, visoms keturioms Bendrovės vardu registruotoms kelių transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Kadangi VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė ilgiau nei dvylika mėnesių nėra pateikusi Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2020 metus, įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) turto ir įpareigojimų šiai dienai nėra galimybės.
Šalies argumentai
Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės – VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina sunkią įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, darytina išvada, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl bendrovė yra nemokus juridinis asmuo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais bei neturintis galimybės vykdyti veiklą.
Byla išnagrinėta M. A. nedalyvaujant, apie posėdį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Tyčiniai veiksmai šiuo atveju apima ne tik piktybinį siekimą, net esant galimybėms, neatsiskaityti būtent su valstybe, bet ir juridinio asmens veiksmus, kuriais jis pažeidžia teisės aktuose nustatytas jam pareigas, tame tarpe – ir dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kai trūksta lėšų atsiskaityti su visais.
Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.
Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius M. A. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.
Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad M. A. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Informuoti M. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį A6.-161-586/2023, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.