Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas R. D. prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-593-661/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliantas (atsakovas) R. D. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Apeliantas (atsakovas) R. D. prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą. Nurodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Apelianto gaunamas darbo užmokestis iš viso sudaro 400 Lt, augina dvi nepilnametes dukras, apelianto turtas yra areštuotas, todėl disponuoti juo negali.

2010 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsakovo R. D. prašymą tenkino iš dalies ir nustatė jam terminą iki 2010 m. birželio 18 d. sumokėti 3 596,50 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo teismas atsakovą atleido. Šį sprendimą grindė byloje esančiais duomenimis, kurie įrodo, jog atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau taip pat įrodo, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sunki kaip jis nurodo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 str. 3 d. nuostatomis yra nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas R. D. gauna 400 Lt darbo užmokestį (b. l. 176), neturi įregistruotų transporto priemonių (b. l. 177), turi pareigą kartu su žmona J. D. išlaikyti dvi nepilnametes dukras (b. l. 178), tačiau taip pat turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, kurių apytikslė vidutinė rinkos vertė siektų 500 000 Lt (b. l. 27 – 54) ir kuriuos jis galėtų realizuoti siekdamas sumokėti žyminį mokestį. Aplinkybė, kad kai kurie apelianto nekilnojamojo turto objektai yra apsunkinti įkeitimu, neužkerta kelio apeliantui perleisti šio turto kitiem asmenim nuosavybės teise ir gautas lėšas panaudoti 3 596,50 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti (CK 4.171 str. 9 d., CPK 3 str. 6 d.). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi areštavo R. D. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 115 636,01 EUR sumai (b. l. 56) t. y. apytiksliai 404 726 Lt. Tai reiškia, jog nebuvo areštuotas visas apelianto turtas ir apeliantas turi nekilnojamojo turto objektų, kuriais jis gali disponuoti, juos realizuoti. Apeliantas nepateikė duomenų iš registro įstaigų ar kitų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą t. y. kad neareštuotų nekilnojamojo turto objektų neturi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. D. patyrė turtinių suvaržymų, kuriuos nulėmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šie suvaržymai nelėmė tokios sunkios apelianto turtinės padėties, dėl kurios jis neturėtų galimybės sumokėti 3 596,50 Lt žyminio mokesčio dalies. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apelianto R. D. turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis neturi galimybės sumokėti 3 596,50 Lt žyminio mokesčio dalies, ir kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis yra naikintina.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.