- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- II-86-406/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Advokatai
- Aušra Ručienė
dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas D. L. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. L. skundą dėl Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2007 m. lapkričio 27 d. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį nubaustas administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams ir 2600 Lt bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę įtariamai neblaivus ir vengė alkoholio matuokliu pasitikrinti girtumą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 70 punkto reikalavimus,
Šalies argumentai
D. L. teigia, kad administracine nuobauda nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Automobilio jis nevairavo, šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Pasitikrinti dėl girtumo jis atsisakė todėl, kad jokio teisės pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas pripažįsta, kad priėjus policijos pareigūnams jis sėdėjo vairuotojo vietoje, tačiau vien šis faktas nesuteikia galimybės konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę. Policijos pareigūnai neištyrė visų jo kaltės konstatavimui reikšmingų aplinkybių, objektyviai nevertino liudytojų parodymų, jo paaiškinimų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Prašo administracinę nuobaudą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 str. ) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu) ir D. L. kaltė objektyviai neįrodyta, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
Pareiškėjas nubaustas už neblaivumo patikrinimo vengimą. Administracinė atsakomybė už tokios veikos padarymą kyla tik esant objektyviosios pusės elementui – nustačius transporto priemonės vairavimo faktą, todėl sprendžiant, ar D. L. veiksmuose yra šio teisės pažeidimo sudėtis, įvertinus pareiškėją teisinančius ir kaltinančius įrodymus, būtina nustatyti šį pažeidimo sudėties elementą - ar jis vairavo transporto priemonę.
D. L. nepripažįsta transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, fakto.
Objektyvioji tiesa administracinių teisės pažeidimų bylose nustatoma remiantis tik įrodymais. Kvalifikuojant D. L. veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį bei
vertinant surinktus jį teisinančius bei kaltinančius įrodymus, jų vertę, svarbu nustatyti tokių įrodymų patikimumą, tikrumą bei reikšmingumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui. Apie asmens kaltumą būtina spręsti tik iš įrodymų visumos. ATPK 257 str. numato, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne spėliojimai, prielaidos, išankstinis nusistatymas, nuojauta. Tai objektyviu, visapusišku bylos duomenų išnagrinėjimu pagrįsta išvada.
Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neįvertino visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuodamas D. L. kaltus veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kaip neblaivumo patikrinimo vengimą, pareigūnas, nagrinėjęs bylą, besąlygiškai rėmėsi tik policijos pareigūnų A. K. ir V. K. tarnybiniais pranešimais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau visiškai nevertino liudytojų, patvirtinusių pareiškėjo versiją, parodymų, nepašalino tarp šių parodymų esančių prieštaravimų.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kaltinantys pareiškėją, bei liudytojų parodymai, teisinantys pareiškėją, iš esmės prieštaringi. Vertinant, kurie iš šių parodymų yra bešališki, patikimi ir teisingi, svarbu juos išanalizuoti visų bylos įrodymų kontekste, pašalinus esminius prieštaravimus, juos įvertinti ir nustatyti jų įrodomąją vertę.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad teisės pažeidimas užfiksuotas 2007 m. lapkričio 24 d. 23 val. 40 min. - tamsiu paros metu. Policijos pareigūnai V. K. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tikrindami kitą transporto priemonę matė šalutiniu keliu privažiuojantį lengvąjį automobilį, kurį vairavo šviesiais drabužiais vilkintis asmuo ir kuris sustojo nuo jų automobilio už 15-20 metrų. Vertinant tokius pareigūnų parodymus yra pakankamai pagrindo suabejoti, ar nurodytu laiku, atstumu bei tokiomis sąlygomis, transporto priemonei važiuojant su įjungtais priekiniais žibintais, įmanoma aiškiai matyti, kokiais drabužiais vilki vairuotojas. Pažymėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose ir teisminio nagrinėjimo metu šių liudytojų paaiškinimai prieštaringi. Liudytojas V. K. teisme nurodė, kad šalutiniu keliuku automobiliu atvažiavę asmenys, pamatę jų tarnybinį automobilį apsisuko ir sustojo, o privažiavus tarnybiniam automobiliui vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime jis buvo nurodęs kitokias aplinkybes, t. y. kad vairuotojas sėdėjo už vairo, o automobilis staiga sustojo šalikelėje. Pareigūnai teisme teigė, kad apie automobilio judėjimą sprendė iš šilto variklio kapoto, tačiau akivaizdžiai matant važiuojančią transporto priemonę, toks veiksmas visiškai nelogiškas. Toks pareigūnų teiginys leidžia manyti, kad pareigūnai bandė įsitikinti, kiek laiko transporto priemonė stovi ir paneigia jų nurodytą aplinkybę, kad automobilis privažiavo jiems matant. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai matydami, kad automobilyje nėra užvedimo raktelių, nebandė įvykio vietoje aiškintis, kur jie yra. Tokiu būdu įvykio vietoje nebuvo paneigta versija, kad juos turėjo M. S. , kurio patikrinimo metu automobilyje nebuvo. Nors minėtų policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje identiški, tačiau aptartuoju aspektu pripažintina, kad tokie jų paaiškinimai nėra nuoseklūs bei logiški ir būtent dėl to teismui kelia pagrįstas abejones savo bešališkumu, tikrumu bei patikimumu. Manytina, kad tokie pareigūnų parodymų netikslumai, lyginant juos su kita bylos medžiaga negali būti pateisinami įvykio senumu, nes kai kurias detales jie apibūdino pakankamai tiksliai. Teismui kilusios abejonės dėl pareigūnų parodymuose nustatytų prieštaravimų vertintinos pareiškėjo naudai. Todėl remiantis tik policijos pareigūnų parodymais konstatuoti pareiškėjo kaltus veiksmus nėra pakankamai pagrindo.
Akivaizdu, kas pats D. L. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimų tikrumas gali būti analizuojamas tik kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl visų įvykio aplinkybių yra tikslūs bei nuoseklūs. Liudytojas K. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas dar įvykio vietoje nurodė, jog automobilio nevairavo, kad vairavo kitas asmuo – M. S. , kuris buvo nuėjęs pas merginą. Būtent tokios aplinkybės paaiškėjo ir vėlesnėse pažeidimo tyrimo stadijose, t. t. šias faktines
aplinkybes jis nurodė Policijos komisariate 2007 m. lapkričio 27 d. paaiškinime, taip pat teisme, tokias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai.
Pareiškėjo ir jo versiją pagrindžiančių liudytojų K. A. , M. S. , T. R. , I. L. ir A. A. parodymai nuoseklūs, jokių prieštaravimų, kurių pagrindu būtų galimybė abejoti jų tikrumu, nenustatyta. Liudytojas M. S. patvirtino, kad automobilį vairavo ne D. L. , bet jis, kad automobilio rakteliai buvo pas jį, todėl niekas kitas automobilio vairuoti negalėjo. Liudytojas A. A., kuris nėra pažįstamas su pareiškėju nurodė, kad matė ilgą laiką visiškai šalia jo namų stovėjusį automobilį, vėliau prie jo privažiavusį tarnybinį policijos automobilį. Tai patvirtina, kad policijos pareigūnai neturėjo galimybės matyti privažiuojančio automobilio ir objektyviai nustatyti jį vairavusio asmens. Nurodytų liudytojų įvardinti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa ne tik dėl esminių įvykio aplinkybių, įvykių sekos, bet ir dėl nereikšmingų detalių. Būtent iš šių liudytojų parodymų visumos susiformuoja loginė įvykių seka, kuri visiškai atitinka D. L. paaiškinimams. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo gynybos versiją patvirtinančių liudytojų parodymai yra objektyvūs ir nešališki.
Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti besąlygiškai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima, tuo labiau, kad šiuo atveju traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gynybos poziciją pagrindžiantys įrodymai pripažinti pakankamais ir objektyviais.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus, visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, pašalinus prieštaravimus bei apibendrinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad D. L. automobilio nevairavo, todėl Kelių eismo taisyklių 70 punkto, įpareigojančio vairuotoją policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, reikalavimų nepažeidė ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d., sudėties ( ATPK 250 str. 1 p. ).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2007 m. lapkričio 27 d. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 3 dalį D. L. paskirtą administracinę nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams ir 2600 Lt baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.