Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. J., VMI atstovei Aleksandrai Bronickai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 1 d. buvo gautas patikslintas Pareiškėjo atstovo pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą V. J. už tai, jog jis, būdamas UAB „O.“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. sausio 5 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčio išmokėjimui, tokiu būdu V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „O.“ (toliau-Bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų, registre įregistruota 2006 m. sausio 13 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2016 m. rugsėjo 6 d. Bendrovės akcininkai - R. Š., turintis 45 % akcijų, V. J., turintis 16 % akcijų, R. V., turintis 13 % akcijų, R. Ž., turintis 10% akcijų ir UAB „P.“, kodas (duomenys neskelbtini), turinti 16 % akcijų. Bendrovės vadovas nuo 2006 m. sausio 16 d. yra V. J.. Bendrovės buhalterinę, apskaitą nuo 2006 m. sausio 8 d. tvarko J. J.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. kovo 2 d. duomenimis Bendrovėje dirbo 2 darbuotojai (direktorius ir buhalterė).

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. vasario 21 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 63.041,23 EUR PVM. Mokestinė nepriemoka susidarė 2016 m. kovo 20 d. (iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradžios), tačiau per visą restruktūrizavimo laikotarpį, kuris vyko nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2016 m. birželio 16 d. , t. y. kol restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su VMI prie FM. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų buvo vykdomas nuo 2016 m. gruodžio 21 d.

Siekiant nustatyti įsipareigojimų valstybės biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2017 m. kovo 2 d. pradėtas operatyvus patikrinimas. Paprašius paaiškinti mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis ir atsiskaitymo su biudžetu galimybes, Bendrovės direktorius V. J. savo 2017 m. kovo 2 d. paaiškinime nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nutraukus 2016 m. birželio 16 d. restruktūrizavimo bylą, 75.345,50 EUR mokestinė nepriemoka sumažėjo, nurašius iš Bendrovės banko sąskaitos 10.693,00 EUR bei iš pastatyto gyvenamojo namo pardavimo sumokėjus 7.590,00 EUR. Likusią dalinio mokėjimo už parduotą gyvenamąjį namą 19.702,50 EUR sumą sumokės iki 2017-03-14, o dar likusiai sumai pateiktas prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį.

VMI prie FM turimais duomenimis Bendrovė 2017 m. vasario 17 d. pateikė VMI prie FM Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriui prašymą išdėstyti 63.041,23 EUR PVM sumokėjimą. Bendrovei pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties, 2017 m. vasario 21 d. priverstinis išieškojimas nutrauktas.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas Swedbank, AB banke. Iš „Swedbank“, AB banko atsiskaitomosios sąskaitos LT 32 7300 0100 9322 5307 išrašų matyti, kad 2016 m. birželio 17 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 3,76 EUR. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. vasario 28 d. gautos pajamos sudarė 49350,00 EUR, išlaidos - 49353,75 EUR, likutis 2017-02-28 - 0,01 EUR. Iš Bendrovės turimų 49353,76 EUR pajamų VMI prie FM pervesta 18312,50 EUR, SODRA - 1959,93 EUR, darbo užmokestis -3431,29 EUR, už atliktus darbus - 21425,00 EUR, už įsigytas prekes ir paslaugas - 4200,21 EUR, mokestis už banko paslaugas - 21,76 EUR ir Vį „Registrų centras“ piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos mokestis - 3,06 EUR. Piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitoje LT 33 7300 0100 9760 6197 nevyko.

Pagal balansą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo turto už 805.122 EUR, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 805.122 EUR, iš jų nuosavas kapitalas - (-682.294 EUR), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1.487.416 EUR (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 1.419.456 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 67.960 EUR). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 297.204 EUR, pardavimo savikaina - 444.103 EUR, nuostolis - 179.763 EUR.

VĮ „Registrų centras“ 2017 m. kovo 2 d. duomenimis Bendrovės vardu registruota 17 nekilnojamojo turto objektų, visi įkeisti. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., nustatyta VMI prie FM priverstinė hipoteka. VĮ „REGITRA“ duomenimis Bendrovės vardu nėra registruota transporto priemonių.

Pareiškime nurodoma, kad išnagrinėjus banko sąskaitos išrašus, pateiktą avanso apyskaitą ir buhalterines pažymas nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už gautas paslaugas ir įsigytas prekes. Kaip matyti iš Bendrovės pateikto Swedbank, AB banko sąskaitos LT 32 7300 0100 9322 5307 išrašo už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2017-02-28 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. sausio 5 d. buvo atlikti atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI interesus.

Patikrinus Bendrovės pateiktus duomenis apie atskaitingus asmenis už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais vyksta per Bendrovės direktorių V. J.. Bendrovė 2016 m. birželio 17 d. buvo skolinga atskaitingam asmeniui 23,43 Eur. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atskaitingam asmeniui Bendrovė išmokėjo 50,07 Eur, per tą patį laikotarpį atskaitingas asmuo išleido 184,27 Eur, tame tarpe darydamas mokėjimus nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. sausio 5 d. Atskaitingam asmeniui 2017 m. vasario 28 d. Bendrovė skolinga 157,63 EUR.

VMI pareiškime nurodo, kad bendrovės vadovas V. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčių išmokėjimui ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM interesus. Prašoma skirti V. J. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. nurodė, kad VMI kaltinimas jam aiškus, prisipažino padaręs VMI pareiškime nurodytus veiksmus, kad pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, tačiau nesutinka su veiksmų teisiniu vertinimu. Nurodė, kad skola susidarė seniai, 2009 metais, kai buvo krizė, bendrovė užsiėmė nekilnojamu turtu ir bendrovė nesumokėjo PVM mokesčio. Iš bendrovės buvo priteista apie 270.000 Lt įsiskolinimo, šiai diena likusi skola apie 41 tūkstantį eurų, kuri mokama pagal grafiką po 3 tūkstančius eurų kas mėnesį. Bendrovė „O.“ gal kokius 4 metus buvo restruktūrizuojama, po ko restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Restruktūrizavimo tikslas buvo atkurti įmonės mokumą, ir tuo metu bendrovė vykdė savo veiklą, atliko mokėjimus. Bendrovei atgavus savo pirminį statusą, buvo daug kreditorių, tame tarpe ir mokesčių inspekcija. Todėl nuo 2016 metais rugpjūčio mėn. buvo kelis kartus kreiptasi į mokesčių inspekciją (nepriemokų administravimo departamentui) su prašymais sudaryti mokestines paskolos sutartis, ir nuo pernai vasaros iki šiol vyksta derybos dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, o savo ruožtu bendrovei taip pat reikėjo vykdyti savo išsipareigojimus ir kitiems kreditoriams. Pripažino, kad 2016 m. lapkričio mėnesiais bendrovė atliko įvairius mokėjimus kitiems asmenims, t.y. kreditoriams, susijusius su nekilnojamo turto pardavimais (už registracijas, matavimus, turto vertinimus bei kitus mokesčius, būtinus bendrovės veiklai palaikyti, t.y. už elektrą, šiukšlių išvežimą ir pan.). Tuos mokesčius buvo būtina sumokėti, nes bendrovė užsiima nekilnojamu turtu, stato, parduoda namus, todėl šios gan nedidelės sumos buvo naudojamos atsiskaitymams už paslaugas, o ne VMI. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, kadangi buvo kreiptasi į VMI nepriemokų administravimo departamentą dėl mokestinės paskolos sudarymo ir vyko derybos, tai bendrovė galėjo einamųjų mokesčių nemokėti, o atsiskaityti su kitais kreditoriais.

2017 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad su patikslintu pareiškimu susipažino, su kaltinimu (veikos vertinimu) nesutinka, tačiau pripažįsta faktines aplinkybes, kad mokėjimai, nurodyti pareiškime, buvo atlikti. Papildomai nurodė, jog bendrovės „O.“ restruktūrizacijos metu 1,5 metų nevykdė jokios ūkinės veiklos, nes bankas buvo bendrovės kreditorius ir jie faktiškai nieko negalėjo daryti. Besibaigiant restruktūrizacijos procesui, 2016 m. gegužės mėnesį bendrovė kreipėsi į VMI, pagrindinį kreditorių dėl patarimo kaip toliau elgtis, ar kelti bendrovei bankroto bylą ar bandyti tartis dėl mokestinės paskolos. Buvo nutarta kreiptis dėl mokestinės paskolos ir iki šiol vyko derybos, per tą laiką VMI nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nekėlė jokių ieškinių, visa tai buvo suderinta. 2016 m. birželio 16 d. nutraukus restruktūrizavimo bylą, bendrovė pradėjo ruoštis mokestinės paskolos sudarymui, rinko dokumentus, atnaujino savo veiklą, sudarinėjo sutartis. 2016 m. rugsėjo 7 d. bendrovė pateikė VMI nepriemokų administravimo departamentui prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas, motyvuojant tuo, kad per visą restruktūrizacijos procesą nebuvo atsiskaitoma su VMI, nors bendrovė visą laiką atsiskaitinėjo su banku (hipotetiniu kreditoriumi). 2016 m. spalio 27 d. bendrovė pakartotinai kreipėsi dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodytos priežastys. Buvo nurodyta, kad reikia sumokėti nors pusę skolos, tačiau bendrovei nevykdžius 1,5 metų veiklos, sąskaitoje buvo tuščia. O kai 2017 m. vasario 14 d. bendrovė kreipėsi 3-ą kartą dėl mokestinės paskolos sudarymo, ji jau buvo kiek finansiškai pajėgesnė, sugebėjo įvykdyti mokesčių inspekcijos reikalavimus, po ko 2017 m. gegužės 30 d. su VMI buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis. Pažymi, kad visą tą laiką bendrovė buvo VMI akiratyje, tačiau per visą tą laiką niekam nekliuvo, kad vyksta mokėjimai. Visos bendrovės gautos pajamos buvo pirkėjų avansiniai mokėjimai, todėl būtų jiems nesuprantama, kodėl tais pinigais mokama skola VMI, o ne statomi objektai. Visa bendrovės veikla buvo žinoma VMI, buvo siekiama, kad bendrovė tęstų veiklą, o dabar ieškoma klaidų, persekiojama. Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 8 d. buvo mokama ir VMI, buvo sumokėta pusę skolos (apie 40.000 eurų), ir dabar mokama kas mėnesį 3000 eurų, skolos likę apie 30.000 eurų. Per tą laiką bendrovė gavo apie 40.000 eurų pajamų iš avansinių mokėjimų, buvo statomi objektai, jie parduodami, grąžinamos skolos. Nurodo, kad teikiant VMI dokumentus dėl mokestinės paskolos sudarymo, buvo teikiamos ir bendrovės banko sąskaitos išrašai, kur matėsi mokėjimai, ir niekam tai netrukdė. Visi jo veiksmai, kuriais jis kaltinamas buvo skirti atsiskaityti ne tik su biudžetu, tačiau ir kitais kreditoriais, be to VMI buvo žinoma ši situacija, tačiau ji toleravo, todėl prašė VMI pareiškimo netenkinti, bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2017 m. gegužės 24 d teismo posėdžio metu VMI įgaliota atstovė Aleksandra Bronicka palaikė 2017 m. balandžio mėn. 28 d. VMI pareiškimą jame nurodytais argumentais, prašė V. J. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Papildomai nurodė, kad byloje pateiktų iš duomenų matyti, kad restruktūrizavimo byla UAB „O.“ buvo nutraukta 2016 m. birželio 16 d., o skola buvo susidariusi dar iki restruktūrizavimo bylos, kuri buvo iškelta 2010 metais ir trūko iki 2016 m. Restruktūrizavimo esmė- atkurti įmonės mokumą, o ją atkūrus, bendrovė turėjo atsikaityti su kreditoriais, tačiau bendrovė per šį laiką vykdė savo veiklą, tačiau nesugebėjo atsiskaityti su VMI susidariusios mokestinės nepriemokos. 2017 m. kovo mėnesį atlikus operatyvų bendrovės patikrinimą, ir buvo imtas laikotarpis nuo restruktūrizavimo bylos nutraukimo, t.y. 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. vasario 28 d. iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad minėtu laikotarpiu, bendrovė, turėdama labai didelį įsiskolinimą valstybės biudžetui, teikė pirmenybę ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio (dėl atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo) nuostatas. Nors bendrovės direktorius bei akcininkas nurodo, kad minėti mokėjimai buvo būtini įmonės veiklai, tačiau įstatymas nenumato jokių išlygų įmonėms, kuo jos beužsiimtų, ir trečia eile turėjo daryti mokėjimus į biudžetą. Pareiškime nurodyta tik dalis mokėjimo pavedimų, tačiau sąskaitose viskas atsispindi. Kas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tai tokia sutartis dar nėra sudaryta, nes nėra įvykdyta sąlyga įkeisti turtą. Tačiau šiai diena bendrovei yra priimtas sprendimas išdėstyti mokestinę nepriemoką iki 2017 m. balandžio 27 d., nes skola biudžetui sudaro 43338,73 eurų. Jei bendrovės direktorius V. J. nebūtų kreipęsis į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo, tai VMI būtų kreipusis dėl žalos atlyginimo, kas šiuo atveju neprašoma. Taip pat pažymėjo, kad V. J. dėl mokestinės paskolos kreipėsi tik 2017 m. vasario 17 d., ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis anksčiau. Nurodo, kad iš pateiktų įrodymų matosi, kad bedrovės „O.“ direktorius teikė pirmenybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 d. Patikslino, kad pažeidimai buvo daromi laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 iki 2016 m. gruodžio 31 d., t.y. tikrinamuoju laikotarpiu. Visi pažeidimai fiksuoti bendrovės Swedbank sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. kovo 2 d., o pareiškime tik nurodyti keli iš jų pažeidimai. Institucijos nuomone, pažeidimai trunkamieji, ir apie jį sužinojo tik atlikę operatyvų patikrinimą, todėl VMI pareiškimas surašytas pagal naujai įsigaliojusį kodeksą. Negali nurodyti ar restruktūrizavimo metu buvo atliekami kokie nors mokėjimai.

2017 m. birželio 29 d. teismo posėdyje VMI atstovė palaikė patikslintą pareiškimą, nurodė, kad iš pareiškime nurodytos aplinkybės atspindi pažeidimą, t.y. kad turint įsiskolinimą valstybei buvo pažeista atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumas, vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais už gautas paslaugas ir įsigytas prekes. 2016 m. birželio 16 d. nutraukus restruktūrizavimo bylą, bendrovė „O.“ nesugebėjo atkurti savo mokumo, nors restruktūrizavimo metu (nuo 2010 metų iki 2016 m.) bendrovė buvo privilegijuotoje padėtyje, iš jos nebuvo vykdomi išieškojimai, tačiau jie net nevykdė veiklos, ir visa skola valstybei liko. Kadangi jie nesugebėjo atsiskaityti su skolomis, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 75.345,50 EUR, o reguliariai vykdė kitus atsikaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, t.y. tiekėjais, rangovais ir pan. Tik 2017 m. kovo mėn. atlikus bendrovės patikrinimą nustatyta, kad pažeidimai buvo daromi. Kadangi bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. sausio 5 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams atsikaitydama su jais, pažeidimas aiškus, įrodytas byloje surinkta medžiaga, t.y. banko sąskaitų, avansinių apyskaitų duomenimis, todėl prašoma pripažinti bendrovės „O.“ direktorių V. J. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam nuobaudą. Taip pat nurodė, aplinkybė, kad šiuo metu su bendrove sudaryta mokestinės paskolos sutartis neturi jokios įtakos padarytam pažeidimui, nes jis užfiksuotas daug anksčiau. Pagal 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį bendrovė moka pagal grafiką. Taip pat nutraukus restruktūrizacijos procesą, VMI galėjo priverstinai išieškoti skolos dalį pagal inkasinius pavedimus, todėl skola kiek sumažėjo, tačiau ar buvo savanoriškas mokėjimas iš bendrovės negali nurodyti. Buvo tik vienos įmokos dalis iš avansinio mokėjimo tiesiogiai pirkėjo pervesta į VMI. Šiai dienai bendrovės skola pagal mokestinės paskolos sutartį sudaro apie 31519 eurų (po paskolos sutarties sudarymo ir įmokų mokėjimo), ir tiesiogiai nukreipti išieškojimo šiuo metu negalima. Taip pat pažymėjo, kad jei įmonė nemoki, bendrovės direktoriaus pareiga yra kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne VMI, nes šiuo atveju taip pat galima būtų bendrovės direktoriaus veiksmuose įžvelgti kito nusižengimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. UAB „O." vadovas nuo 2006 m. sausio 16 d. yra V. J.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. J., būdamas bendrovės vadovu ir atsakingu asmeniu, pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 120 straipsnio 1 dalyje. Nors atsakomybėn traukiamas V. J. nesutinka su kaltinimu, jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad mokėjimai buvo atlikti. Teismas laiko nepagrįstais V. J. argumentus, kad tariantis su VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, ir turėdamas skolą biudžetui, šiuo laikotarpiu jis galėjo daryti įmokas kitiems kreditoriams už teikiamas paslaugas. Į bylą pateikti bendrovės prašymai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio buvo kreiptasi dėl mokestinės paskolos sudarymo, neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. Taip pat teismas laiko nepagrįstais ir V. J. nurodytas aplinkybes, kad teikiant prašymus VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, kartu buvo teikiami ir visi bendrovės dokumentai, tame tarpe ir sąskaitos išrašai, kuriuose atsispindėjo bendrovės daryti mokėjimai, todėl darytina išvada, kad VMI žinodama apie šią situaciją, leido jam tokias įmokas daryti. Jo nurodyti dokumentai VMI buvo teikiami kitu tikslu, t.y. siekiant sudaryti mokestinę paskolą, ir jie VMI darbuotojų buvo vertinami tik šioje apimtyje, o ne tikrinant, ar bendrovė, turėdama įsiskolinimą biudžetui, atlieka mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams. Iš esmės pažeidimų (nusižengimų) padarymą patvirtina tiek paties V. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, tiek VMI atstovės paaiškinimai, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 iki 2017 m. balandžio 19 (b.l. 8-19, 61-83), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b.l. 27-28), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 20-23), bendrovės sąskaitos išrašas (b.l. 29-33), avanso apyskaitos (b.l. 84), bei kita bylos medžiaga. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės direktorius V. J., žinodamas bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas LR CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai (pareiškimai) surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK.

V. J. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo surašytas 2017 m. balandžio 28 d., nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas, – paaiškėjo 2017 m. kovo 13 d., kai buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl teismas daro išvadą, kad V. J. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal ANK.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 57 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. Nors atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su kaltinimu, t.y. jo veikos kvalifikavimu kaip nusižengimu, tačiau jis iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, teismo posėdyje jas paaikšino, todėl teismas tai laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad V. J. padarė administracinį nusižengimą, tačiau jo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar kitokie piktavališki, nusižengimas padarytas dėl įmonės sunkios finansinės padėties, siekiant vystyti verslą ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių vykdomos veiklos pagrindu bendrovė galėjo užsiimti veikla vykdant statybas, tarp įmonės ir mokesčių administratoriaus yra pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią įmonę grąžina susidariusį įsiskolinimą, įsiskolinimas mažėja. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – skirti administracinę nuobaudą – 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.